Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-18 · Administracinė byla Nr. I-4639-629/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-18
Bylos Nr.
I-4639-629/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4639-629/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02601-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2008 m. sausio 25 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose su rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo užtikrinti higienos standartai bei tinkamos sanitarinės sąlygos, paaiškino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie liks visam gyvenimui. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulę neturtinę žalą, kurią vertina 200 000 Lt. Pažymėjo, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes neturėjo galimybės susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais laikymo sąlygas.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. kreipėsi tik 2013 m. liepos mėn., todėl Lukiškių TI-K vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 7–10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, taigi kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl nurodomų aplinkybių. Departamento nuomone, pareiškėjas per ilgai delsė negindamas savo teisių ir praleido CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, savo poziciją grindė skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai nedalyvavimo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. P. buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2008 m. sausio 25 d. su trumpomis pertraukomis (b. l. 11–14). Pagal tuo metu galiojusią HN 76:1999 vienam žmogui kalėjimo kameroje turėjo būti skirta 5 m² ploto. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrintas minėtas HN 76: 1999 reikalavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į 5 m² gyvenamojo ploto, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui, tačiau tiek Lukiškių TI-K, tiek ir Departamentas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti senatį.

Teismas pažymi, kad pagal CK 1.124 str. ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Pareiškėjo teisės pažeidimas truko nuo 2005 m. vasario 15 d. iki 2008 m. sausio 25 d. su trumpomis pertraukomis, o į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. liepos 9 d. (b. l. 4), todėl teismo vertinimu, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikšti. Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių dėl kurių senaties terminas galėtų būti atnaujintas, be to, pareiškėjas šio termino atnaujinti ir neprašo.

Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo I. P. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė