- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-26
- Bylos Nr.
- 2S-367-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.), Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
Teisėja L.Lipnickienė Proc. sprendimo kategorijos:30.4.1;118.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji 1993 m. kovo mėn. per Vilniaus 15-ą pašto skyrių (duomenys neskelbtini). žemėtvarkos skyriui registruotu laišku išsiuntė prašymą atkurti jai teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą žemę, 25,38 ha (duomenys neskelbtini) bei 8,60 ha (duomenys neskelbtini), kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškėjos tėvai P. ir E. M.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo AB Lietuvos paštas filialas Vilniaus apskrities centrinis paštas.
Teismas iš pareiškėjos pareiškimo turinio padarė išvadą, jog prašoma nustatyti ne tik laiško (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui išsiuntimo faktą, bet ir šio laiško turinį, t. y. tai, kad laiško turinys atitiko jam įstatymo keliamus reikalavimus, todėl konstatavo, kad nustatyti siųsto laiško turinį yra objektyviai neįmanoma, o teismo sprendimas jog laiškas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui buvo siųstas, pats savaime, nesant galimybės nustatyti jo turinį, neturės įtakos pareiškėjos teisėms, t.y. siekiui įrodyti, jog ji nepraleido Lietuvos Respublikos įstatyme dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (toliau – Įstatymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo) numatytų terminų prašymams dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pareiškimo turinį), nes įstatymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nustato privalomus prašymo rekvizitus, kurių laiško atitikimo, kaip ir paties siųsto dokumento pobūdžio, nustatyti neįmanoma (1993 m. vasario 2 d. redakcijos įstatymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo 10 str.).
Teismas sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teise ir atsisakė jį priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja S. M. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Pareiškėja S. M. nurodė, kad 1993 metų kovo mėnesį, prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 25,39 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savo bute adresu (duomenys neskelbtini), J. K. akivaizdoje perdavė Vilniaus 15-o pašto paštininkei K. V. Z. prašydama jį užregistruoti Vilniaus 15-ame pašto skyriaus atitinkamame pašto korespondencijos registracijos registre ir išsiųsti nurodytam gavėjui, (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui. Paštininkė pareiškėjos prašymą įregistravo Vilniaus 15-ame pašto skyriuje siunčiamos registruotos korespondencijos apskaitos žurnale ir atliktą veiksmą patvirtinantį pašto kvitą gražino asmeniškai pareiškėjai, jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Perduodant prašymą K. V. Z., J. K. žinojo ir perduodamo prašymo turinį, kadangi jos akivaizdoje jį pareiškėjai lietuvių kalba parengti padėjo S. V.-I, nes pareiškėja lietuvių kalbos nemoka. Nurodyti liudytojai gali patvirtinti ne tik prašymo siuntimo faktą, bet ir jo turinį, tačiau pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino pateiktus pareiškėjos dokumentus įrodančius jos teisę akurti nuosavybės teisę į išlikusį jos vyro P. M. bei jo motinos E. M. iki nacionalizacijos valdytą 25,39 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) ir 8,60 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to teismas nepagrįstai vertino netiesioginius įrodymus dėl korespondencijos turinio, kadangi pareiškėja, išskyrus žemėtvarkos tarnybą prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, niekam adresuoti negalėjo, kadangi 1993 metais būtent rajonų žemėtvarkos skyriai tvarkė ir registravo piliečių prašymus atkurti jiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Todėl nesant nustatyto prašymo turinio, vien kreipimasis dėl teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo į įgaliotą valstybinę instituciją leidžia suprasti jog kalbama apie atitinkamus veiksmus dokumento išsiuntimą (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui. Ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) skyrius nepranešė pareiškėjai dėl jos pateikto prašymo neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams ir prašymo negražino pareiškėjai, leidžia daryti išvadą, jog prašymas atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, todėl reikalavimų formalizavimas be visapusiško pateiktų dokumentų ir aplinkybių įvertinimo, gali pažeisti įstatymais saugomas vertybes ir nulemti, kad sprendžiant bylą padaroma neteisinga išvada ar priimamas neteisėtas sprendimas dėl klaidingo įstatymo normos aiškinimo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, laiškas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui, bei nustatyti laiško turinį.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nes nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, jog pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog iki 1940 metų nacionalizacijos jos tėvas J. M. miręs 1922-01-10, būdamas gyvas valdė 25,38 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 8,62 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, jog ji per Vilniaus 15-ą pašto skyrių (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui registruotu laišku išsiuntė prašymą atkurti jai teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau neišsaugojo kvito patvirtinančio laiško išsiuntimą, bei negali pateikti įrodymų iš Centrinio pašto apie išsiųstą siuntą. Taip pat prašė nustatyti išsiųsto laiško turinį (b.l. 1-3).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog CPK 447 straipsnis nustato, kad pareiškime be kitų privalomų faktinių aplinkybių turi būti nurodyti ir įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (3 d.). Pareiškėja prašo nustatyti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, jos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui buvo siųstas laiškas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau ir laiško turinį, ko objektyviai padaryti neįmanoma, kadangi kaip matyti iš pareiškimo priede pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 177 str.), kvitas apie laiško išsiuntimą ir registraciją pašte nepateiktas, AB ,,Lietuvos paštas“ filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto raštas Nr. 3-5659 (02.6-02) nurodo, kad Vilniaus 15-as paštas buvo likviduotas 1996 metais, o dėl registruotos korespondencijos pareiškėja turėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo pašto išsiuntimo dienos. Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus 2008-08-07 rašte Nr. SD-257 nurodoma, jog gyventojų pasiūlymų,prašymų ir skundų nagrinėjimo ir registracijos žurnalų saugojimo terminas 5 metai ir šių dokumentų nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatyti siųsto laiško turinį yra objektyviai neįmanoma, kadangi nepateikti jokie jo išsiuntimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai (CPK 177 str; 178 str.) ir jų išsireikalauti nėra galimybės, be to kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas, vien laiško išsiuntimo faktas nenustačius jo turinio neturės įtakos pareiškėjos teisėms ir siekiui įrodyti, jog ji nepraleido Lietuvos Respublikos įstatyme dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir salygų numatytų terminų prašymams dėl nuosavybės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Esant nurodytiems argumentams atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p. 1, kolegija
nutarė:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-12-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14499-294/2008, o pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą atmesti.