Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-346-1035/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-28
Bylos Nr.
AN2-346-1035/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00517-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-346-1035/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00517-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1500 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

A. B. nubaustas už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba Institucija), nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas inicijuoti nemokumo procesą, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo nesikreipė, be to, jis neužtikrino, kad Bendrija laikytųsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad paprastai kreditoriai yra skirstomi į tuos, kurie parduoda prekes ir paslaugas (prekybos kreditoriai), ir tuos, kurie teikia paskolas (paskolų kreditoriai). Tam, kad asmuo būtų laikomas kreditoriumi, jis privalo pateikti pagrįstą finansinį reikalavimą ir jo reikalavimas turi būti patvirtintas teismo. Be to, teismas turėjo pareigą patikrinti, ar VMI surašytame akte nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nurodomi lentelėje asmenys iš tikrųjų yra kreditoriai, tačiau tokio patikrinimo teismas neatliko. Apelianto teigimu, VMI lentelėje išvardinti asmenys nėra ir nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, nes nei vienas iš jų paslaugų ar prekių MB „(duomenys neskelbtini)“ skolon nesuteikė. Nesant kreditorių, negalima pažeisti atsiskaitymų eiliškumo. Minėtoje lentelėje išvardyti mokėjimai yra maisto produktų pirkimas, išskyrus vieno atlyginimo mokėjimą, tačiau atlyginimo mokėjimas pagal CK 6.390¹ straipsnio 1 dalį turi prioritetą prieš atsiskaitymą su VMI, o kiti mokėjimai nėra mokėjimai kreditoriams. Pasako apelianto, svarbu, kad nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 31 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikomas mokestinės pagalbos priemonės, dėl ko VMI reikalavimas taikyti ANK 120 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes VMI akte nurodytas pažeidimo dėl atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo laikotarpis sutampa su mokestinės pagalbos teikiamu laikotarpiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. buvo atliekami mokėjimai iš Bendrijos banko sąskaitų. Bendrija vykdė atsiskaitymus su prekių ir paslaugų tiekėjais. Jei Bendrija prekių ir paslaugų tiekimo momentu nebūtų atlikusi mokėjimų, prekės ar paslaugos nebūtų suteiktos arba tiekėjai būtų tapę Bendrijos kreditoriais. Taigi, bylai aktualiu laikotarpiu Bendrija vykdė mokėjimus kitoms bendrovėms ir asmenims, taip pažeisdama VMI teises bei teisėtus interesus. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad A. B. veikė tyčia, t. y. Bendrija vykdė atsiskaitymus su prekių (paslaugų) tiekėjais ar kitais žemesnės eilės kreditoriais nei VMI. Bendrovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), t. y. pažeidė Bendrijos kreditorių teises, nes Bendrija, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

1.2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, todėl nėra pagrindo pripažinti A. B. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Bendrija buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ bei į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytas priemonės tikslas – padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes (11 punktas). VMI 2021 m balandžio 27 d. įsakymu Nr. VA-30 „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo, kuriame įtvirtintos su mokestinės pagalbos mokesčių mokėtojams priemonių pratęsimu susijusios nuostatos, taip pat iki 2021 m. spalio 31 d. nukentėjusiems mokesčių mokėtojams, įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie nesikreipė dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, nebuvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, nebuvo skaičiuojami delspinigiai. Šiame įsakyme nėra numatyta išlyga, kad mokesčių mokėtojas gali nesilaikyti teisės aktuose įtvirtinto mokėjimų eiliškumo. Net, jei tokiais veiksmais A. B. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Pagrindinė Bendrijos veikla – Farmacijos prekių didmeninė prekyba. Dėl šalyje susidariusios situacijos dėl COVID-19 pandemijos daugelio įmonių finansinė padėtis žymiai pablogėjo, tačiau Bendrijos veikla nebuvo sustabdyta ar uždrausta. Dėl šios priežasties A. B. veiksmai atliekant mokėjimus, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kai mokėjimai buvo atliekami asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne stengiantis tenkinimo eilės ir tvarkos, kai mokėjimai buvo atliekami asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą, negali būti laikomi nepiktybiškais. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. mokesčių mokėjimas VMI nebuvo atidėtas ir Bendrijos vadovas, atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais, veikė tyčia.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su tuo, kad VMI teismui pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyti kreditoriai iš tikrųjų yra kreditoriai, todėl, pasak apelianto, nesant kreditorių, negalima pažeisti ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

A. B. pripažinta kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis už kreditorių teisių pažeidimą (be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui).

Aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad tam, jog asmuo būtų laikomas kreditoriumi, jis privalo pateikti pagrįstą finansinį reikalavimą ir jo reikalavimas turi būti patvirtintas teismo. Visų pirma, CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas taikomas skolininkui, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems, o ne teismo patvirtintiems, reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad kreditoriais laikomi turintys teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus asmenys. Tam, kad asmuo įgytų teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, jų reikalavimas nebūtinai turi būti patvirtintas teismo. Kita vertus, sprendžiant dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra svarbūs prievolių įvykdymo kreditoriams pasibaigimo terminai. Jeigu įmonė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi sutartyse su jais nustatytų prievolių įvykdymo terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo pagal prievolių vykdymo pasibaigimo datas, o nuo 2013 m. spalio 1 d. – nepažeisdama ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023, 13 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Apeliantas skunde akcentuoja teismo neatliktą pareigą patikrinti, ar VMI pateiktame pareiškime nurodyti asmenys tikrai yra kreditoriai. Apelianto teigimu, VMI nurodyti asmenys nėra ir nebuvo MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, nes nei vienas iš nurodytų asmenų nebuvo suteikęs MB „(duomenys neskelbtini)“ prekių (paslaugų). Aukštesnysis teismas sutinka, kad teismas turi minėtą pareiga, tačiau nesutinka su apelianto teiginiais, jog teismas neatliko šios pareigos. Pažymėtina, kad VMI pareiškime nurodyti konkretūs MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymai su kitais asmenimis grindžiami prie pareiškimo pridėtais banko sąskaitų išrašais. Iš šių išrašų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su prekių ir paslaugų tiekėjais už maisto produktus, įsigytus mažmeninės prekybos vietose, vaistus, maitinimo su pristatymu paslaugas, degalus ir kt. Atsiliepime į skundą teisingai nurodyta, kad jei Bendrija prekių ir paslaugų tiekimo momentu nebūtų atlikusi mokėjimų, prekės ar paslaugos nebūtų suteiktos arba tiekėjai būtų tapę Bendrijos kreditoriais. Todėl laikytina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bylai aktualiu laikotarpiu vykdė mokėjimus kitiems asmenims, taip pažeisdama VMI teises ir teisėtus interesus. Be to, apelianto teiginius, kad Bendrovė bylai laikotarpiu neturėjo kreditorių, paneigia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis, kuria MB „(duomenys neskeltini)“ iškelta bankroto byla. Dėl apelianto akcentuojamos teismo pareigos patikrinti, ar VMI pateiktame pareiškime nurodyti asmenys tikrai yra kreditoriai, pažymėtina ir tai, kad Bendrija nėra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų. Jų ir (ar) kitų dokumentų Bendrijos vadovas nepateikė ir šioje byloje. Tai reiškia, kad VMI Bendrijos atsiskaitymo su kitais kreditoriais faktą galėjo pagrįsti tik minėtais banko sąskaitų išrašais, kurie nagrinėjamu atveju yra laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo faktą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Bendrijai taikytomis mokestinės pagalbos priemonėmis, pažymėtina, kad iš tiesų MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“ bei į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Tačiau ši aplinkybė sudarė pagrindą nurodytu laikotarpiu netaikyti Bendrijai priverstinio išieškojimo veiksmų, neskaičiuoti delspinigių, tačiau nesudarė pagrindo nesilaikyti teisės aktuose įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Valerij Lauš