Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjoms A. K. ir A. D. K., jų atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir A. D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad dėl neteisėto antrankių uždėjimo A. K. patyrė dešinės rankų riešo nubrozdinimus. Dėl viešo žeminimo kitų žmonių akivaizdoje jautė didžiulį fizinį skausmą, kai policininkai laužė, sukinėjo bei suėmę jos rankas stipriai spaudė, kol iš skausmo pakirto kojas ir nugriuvo prie automobilio. Šį jausmą stiprino tai, kad taip elgėsi policijos pareigūnai ir dar be jokios jos kaltės. Tokiu būdu buvo sudarytas jos, kaip didelės nusikaltėlės įvaizdis, kai surakinta buvo sodinama į policijos automobilį bei išvežta iš įvykio vietos. Jautė didžiulę baimę, paniką, kai jai buvo uždėti antrankiai net neįspėjus. Taip pat didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir stresą patyrė dėl pristatymo į PK. Patrulių automobilyje, važiuojant į PK, vienas iš policininkų pašaipiu tonu priekabiavo. Abu policininkai juokėsi. Jų išvaizda ir elgesys, pareiškėjos manymu, buvo ne kaip pareigūnų, bet kaip prievartautojų. Jautėsi auka, patekusi į nusikaltėlių rankas. Buvo bejėgė, buvo baisu pagalvoti kas jos ir mamos laukia PK. Atvykus į PK, pareigūnai nereagavo ir vilkino apklausą (apklausa prasidėjo po 1 valandos), tik pro primygtinų įkalbinėjimų užfiksavo įvykio metu policijos pareigūnų padarytus kūno sužalojimus. Dėl sulaikymo buvo sugaištas laikas, sugadinta nuotaika. Kadangi mama pavėlavo pas odontologą, jai teko kitą dieną atsiprašyti iš darbo, kad dar kartą palydėtų mamą pas odontologą, paaiškinti priežastis, kodėl vėl veža mamą pas odontologą traukti to paties danties. Dėl šių aplinkybių nukentėjo jos reputacija, vėl patyrė pažeminimą ir pasijautė kaip nusikaltėlė (pasak jos viršininko „Jeigu veža policija į komisariatą, vadinasi reikia, be nieko niekur neveža“).

Dėl, pareiškėjų teigimu, neteisėto pristatymo į policijos įstaigą garbaus amžiaus 80 metų pareiškėja A. D. K. taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Prievartinis jos lyg didžiausios nusikaltėlės pristatymas į policijos įstaigą didžiai ją sujaudino, ji patyrė nemalonius išgyvenimus, drebėjo rankos, grįžusi iš policijos komisariato negalėjo tą vakarą ramiai užmigti. Pablogėjo sveikata: apie savaitę neužmigdavo be stiprių migdomųjų vaistų, kuriuos išrašė po įvykio neurologas. Taip pat ji buvo viešai pažeminta, nes buvo kartu su antrankiais surakinta dukra išvežta per prievarta policijos mašina iš įvykio vietos. Dėl neadekvačios ir neteisėtos policijos pareigūnų reakcijos, t. y. pristatymo į PK patyrė ir fizinį skausmą. Įvykio dieną skaudėjo dantį ir ji vyko pas stomatologą, tačiau dėl neteisėto sulaikymo ir nuvežimo į PK, teko danties skausmą kęsti visą likusią dieną bei visą naktį iki apsilankymo pas odontologą kitą dieną.

Kadangi neturtinė žala joms kilo išimtinai dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – antrankių uždėjimo ir pristatymo į policijos įstaigą – jos turi pagrįstą teisę į nurodytos neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus aps. VPK, kurią pareiškėjos kildina iš Vilniaus aps. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų – antrankių uždėjimo ir pristatymo į policijos įstaigą

Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar pareigūnai, atlikdami pareiškėjų nurodomus veiksmus, iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnį, vienas iš policijos veiklos uždavinių – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas. Atsižvelgus į tai, šio įstatymo 21 straipsnis įgalina pareigūnus, įgyvendinant policijos uždavinius, duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, be kitą ko, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 26 straipsnyje nustatytos prievartos panaudojimo sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), sulaikyti nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) padariusį asmenį ir kitais atvejais, saugant ir ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievarta, dėl kurios žmogaus sveikata gali sutrikti ar jis gali mirti, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinėjimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos rūšį ir jos naudojimo mastą pasirenka pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą, pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 26 straipsnio 5 dalis nustato, kad pareigūnai neatsako už žalą, atsiradusią dėl teisėto prievartos panaudojimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos žalą kildina iš pareigūnų veiksmų uždedant vienai jų antrankius ir abiejų pristatymo į policijos įstaigą.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareigūnai gavo pranešimą, kad autobuse kilo konfliktas tarp dviejų keleivių. Pareigūnai reaguodami į pranešimą sustabdė autobusą ir į jį įlipo. Pareigūnai, nustatę, kad yra pretenzijų dėl pareiškėjų chuliganiškų veiksmų autobuse, paprašė jų išlipti. Pareiškėjos nepakluso pareigūnų reikalavimams, elgėsi isteriškai, agresyviai. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir pareigūnų veiklą reglamentuojančio teisės akto nuostatas, teismo įsitikinimu, pareigūnai panaudodami prieš vieną iš pareiškėjų spec. priemonę antrankius ir pristatydami pareiškėjas į policijos įstaigą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir turėjo pakankamą pagrindą įtarimams dėl pareiškėjų chuliganiško elgesio autobuse, todėl pareigūnų veiksmai panaudojant spec. priemonę antrankius ir pristatant pareiškėjas į policijos įstaigą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, negali būti vertinami kaip neteisėti.

Įvertinus aptartas aplinkybes ir byloje pateiktą vaizdinę medžiagą (Vilniaus m. apylinkės teismo byla Nr. A2.11-179-873/2016, b. l. 76, 77), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareigūnams turint pakankamą pagrindą spręsti apie pareiškėjų galimą ATPK įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pareiškėjoms elgiantis agresyviai, nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jie turėjo teisę panaudoti spec. priemonę ir priverstinai nuvežti pareiškėjas į policijos įstaigą. Todėl šiuo atveju būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti policijos pareigūnų veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjos žalos faktą taip pat grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-179-873/2916 priimtu 2016-02-08 nutarimu, kuriuo pareiškėjoms iškelta administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, t. y. pareiškėjos žalą kildina iš administravimo subjekto priimto administracinio akto, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, kuria A. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., 187 str. 2 d., o A. D. K. - pagal 187 str. 2 d.

Teismo vertinimu, Vilniaus m. VPK I PK pareigūnų iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nėra absoliutus pagrindas konstatuoti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai pakankami kilti neturtinei žalai.

Iškeldami administracinio teisės pažeidimo bylą pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, byla buvo nutraukta ne dėl pareigūnų veiksmų prieštaravimo jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, o dėl to, kad abejones, kurių negalima pašalinti, teismas aiškino administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Byloje esant abejonėms, kurių negalima pašalinti, teismui buvo pakankamas pagrindas bylą nutraukti, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti administravimo subjekto veiksmų neteisėtais ir jų pagrindu daryti išvadą, kad iškeliant administracinio pažeidimo bylą pareiškėjoms buvo padaryta neturtinė žala.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas formaliais pagrindais nesuteikia pareiškėjoms teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti CK 6.271 straipsnio 4 dalies sąlygą atskirai, nes administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas atsakomybės pagrindas. Ne kiekvienu atveju viešojo administravimo subjekto veika, kuriai nepritarė teismas, gali būti pripažinta neveikimu prieštaraujančiu įstatymui ir pakankamu pagrindu pripažinti, kad dėl to galėjo atsirasti neturtinė žala.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog Vilniaus aps. VPK pareigūnai, uždėdami vienai iš pareiškėjų antrankius ir abi pareiškėjas pristatydami į PK surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokiu būdu, nenustačius neteisėtų Vilniaus aps. VPK pareigūnų veiksmų, t. y. nesant vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, negali būti tenkinamas ir pareiškėjų skundo reikalavimas priteisti joms neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės.

Netenkinus pareiškėjų prašymo atlyginti neturtinę žalą, nėra pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų A. K. ir A. D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.