Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už 59 pagal BK 198¹ straipsnį kvalifikuotas nusikalstamas veikas, 59 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas, už 47 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas įvairios trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

1.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.

1.2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis, kuria M. K. nuteistas už dvi pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, dvi pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir tris pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas ir dėl dalies jų jis išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, o dėl kitos dalies byla nutraukta. Kita nuosprendžio dalis pakeista nustatant kitas faktines aplinkybes ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, likusios Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu M. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams keturiems mėnesiams.

2. 2019 m. lapkričio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gautas nuteistojo M. K. pareiškimas dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo, nes BK 54 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 8 punktu, o jis dauguma atveju žalos nepadarė visai arba jo padaryta žala buvo mažareikšmė.

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi nuteistojo M. K. prašymas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmestinas.

6. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. K. tvirtina, kad BK 54 straipsnio 2 dalis papildyta 8 punktu akivaizdžiai lengvina jo padėtį, kadangi jo nusikalstamais veiksmais padaryta minimali žala, o paskirta bausmė neproporcingai didelė, ir tai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

7. Pažymėtina, kad tai, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. BK 54 straipsnio 2 dalis buvo papildyta 8 punktu (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.), numatančiu, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į nusikalstama veika padarytą žalą, savaime nereiškia, jog ši aplinkybė yra esminė parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką. Akcentuotina, kad ir iki BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punkto papildymo, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir įvertinti visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu (BK 61 straipsnio 3 dalis).

8. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, be kita ko, įvertino ir tai, ar Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu nuteistajam M. K. teisingai paskirta bausmės rūšis bei nustatytas jos dydis.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nuosprendyje pažymėjo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nustatė, kad skiriant bausmę M. K. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Nuteistasis M. K. per itin trumpą laikotarpį padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, jis nusikalto būdamas teistas, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo namuose, o tai rodo ne tik jo polinkį nusikalsti, bet ir tai, kad jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas – nebuvo pakankama, kad pakeistų jo elgesį ir jis daugiau nebenusikalstų. M. K. savo kaltės nepripažino, viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto bendrininkų grupe. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apylinkės teismas nuteistajam M. K., kaip recidyvistui, teisėtai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas skyrė pačias griežčiausias straipsnių sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors ir buvo nustatyta nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bausmių dydžiai už nusikaltimus parinkti mažesni nei šių bausmių vidurkiai, numatyti straipsnių sankcijose, todėl dar labiau švelninti nuteistajam M. K. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes nematė pagrindo. Pažymėjo, kad bendrindamas bausmes, teismas taipogi pasirinko nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą – apėmimą ir dalinį sudėjimą, netaikydamas visiško bausmių sudėjimo. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu panaikinęs M. K. nuteisimą R. D. ir R. B. epizoduose ir iš naujo bendrindamas likusias apylinkės teismo paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, kolegija laikė teisingu ir galimu skirti nežymiai (atsižvelgiant į itin didelį nusikalstamų veikų skaičių) švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

11. Akcentuotina, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. spalio 22 d. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę bei apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su bausmės individualizavimu. Esant jau įsiteisėjusiam nuosprendžiui, BK 54 straipsnio 2 dalį papildžius 8 punktu (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.), nėra pagrindo peržiūrėti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir spręsti klausimą dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Tai, kad po minėto asmens nuteisimo buvo priimtas ir įsigaliojo BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas, nepanaikina nuteistojo M. K. veikos nusikalstamumo, imperatyviai nešvelnina jam paskirtos bausmės ir nelengvina jo teisinės padėties.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo M. K. skundą atmesti, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.