Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kalchas“ ieškinį atsakovei UAB „Autojuta“, trečiajam asmeniui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, dėl nekokybiško daikto pirkėjo teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo sumažinti „VW Phaeton“ (ID Nr. (duomenys neskelbtini)) kainą iki 31 545,73 Eur ir priteisti ieškovei UAB „Kalchas“ iš atsakovės UAB „Autojuta“ 15 749,22 Eur permokėtą sumą. Teismui nustačius, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl daikto trūkumų pareikšti, prašo jį atnaujinti. Priteisti ieškovei UAB „Kalchas“ iš atsakovės UAB „Autojuta“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gegužės 17 d. ieškovė UAB „Kalchas“, atsakovė UAB „Autojuta“ ir trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS/201305F-324 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsigijo, o atsakovė pardavė automobilį VW PHAETON (2013 m. gamybos), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) už 47 294,95 Eur. Pagal Lizingo sutartį Nr. 201305F-324 trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsigijo Automobilį su tikslu jį perduoti valdyti ieškovei, o ieškovei pilnai atsiskaičius su lizingo davėju, Automobilis pagal Sutartį turėjo būti perduotas ieškovės nuosavybėn. Ieškovė pažymėjo, kad Sutartimi atsakovė garantavo (6.1.1. punktas) kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių Automobilis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurių Automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas nebūtų jo pirkęs ar tiek už jį sumokėjęs. Atsakovė taip pat įsipareigojo atlyginti visus nuostolius ieškovei, tiesiogiai kylančius dėl Sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (Sutarties 6.1.3. punktas). Atsakovė buvo tinkamai informuota ir neprieštaravo, kad pirkėjas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ Automobilį įsigijo su tikslu perduoti valdyti ir naudotis ieškovei, atsakovė taip pat neprieštaravo, kad teisę reikšti pretenzijas dėl Automobilio kokybės atsakovei turi tiesiogiai ieškovė (Sutarties 10.2. punktas).

Automobilis ir jo serviso knygelė ieškovei buvo perduoti 2013 m. gegužės 30 d. Ieškovė Automobilį naudojo pagal jo paskirtį, vadovaudamasis gamintojo instrukcijomis, tačiau nepraėjus nei trims metams nuo naujo Automobilio įsigijimo dienos, išryškėjo esminis jo kokybės trūkumas - ant Automobilio paviršiaus atsirado rūdys. Akivaizdu, kad praktiškai naujam vos trejų metų amžiaus prestižinės klasės automobiliui, atitinkančiam kokybės reikalavimus ir standartus, nėra būdinga ankstyva kėbulo korozija.

Ieškovė pažymėjo, kad pirmąsias rūdis ant automobilio kėbulo pastebėjo dar 2016 m. gegužės mėnesį ir pradėjo stebėti automobilio kėbulą ir aiškintis praktiškai naujo automobilio korozijos priežastis. Kadangi artėjo automobilio planinis patikrinimas, nusprendė apie pastebėtas rūdis pranešti patikrinimo metu savo srities profesionalams. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Moller auto“ (oficialus Volkswagen atstovas Lietuvoje). Atliktos apžiūros metu korozijos židiniai Automobilio serviso knygelėje buvo nurodyti net 4 vietose, o pakartotinėje 2016 m. rugpjūčio 16 d. apžiūroje buvo pastebėti dar 2 papildomi korozijos židiniai, kurie 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo pažymėti ant to paties atliktos apžiūros brėžinio. UAB „Moller auto“ specialistai nurodė, jog Automobiliui reikalingas skubus korozijos židinių remontas, priešingu atveju korozija pažeis visą kėbulą.

Ieškovė per pusę metų nuo trūkumų nustatymo momento pretenzija dar 2016 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė nurodė, kad ji nepripažįsta trūkumų ir Automobilį pasiūlė apžiūrėti ekspertui. Ieškovė, manydama, kad šis atsakovės siūlymas yra rimtas ir juo tikrai ketinama išsiaiškinti trūkumų priežastis, ėmėsi organizuoti ekspertinį tyrimą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ dėl korozijos židinių atsiradimo ir galimų korozijos priežasčių nustatymo. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta Automobilio apžiūra ir parengta Autotechninės ekspertizės specialisto išvada Nr. 216-12-03/1. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Automobilio kėbulo danga nėra pažeista akmenukų, tačiau po danga gausu korozijos židinių. Ekspertų nuomone, galimai Automobilio surinkimo metu, uždedant chromuotą durelių apvadą, durelių dažų sluoksnis buvo pažeistas, o eksploatacijos metu šioje vietoje natūraliai besikaupianti drėgmė, purvas ir druska skatino aliuminio koroziją (oksidaciją) ir ji išplito ant automobilio durelių. Kita, mažiau tikėtina, aliuminio durelių korozijos priežastis galėjo būti durelių skydo, pagaminto iš aliuminio lakšto ir plieninių durelių rėmo dalių kontaktas, dėl netinkamos šių dalių izoliacijos, dėl ko įvyko galvaninė korozija.

Taigi, 2016 m. gruodžio 5 d. atlikus Ekspertizę ieškovė gavo tiesioginį įrodymą, kad koroziją nulėmė būtent Automobilio gamyklinis brokas, o ne kitos aplinkybės ir, kad atsakovė ieškovei perdavė nekokybišką daiktą. Tuomet ieškovė parengė naują raštą ir 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, kurios 2017 m. vasario 9 d. atsakymu atsakovė netenkino, taigi galutinai atsisakė vykdyti jai priklausančias pareigas. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovės vertinimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje 2 punkte įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo atsakovės atsisakymo įvykdyti ieškovės pretenzija pareikštus reikalavimus, t.y. nuo 2017 m. vasario 9 d., ir sueina 2017 m. rugpjūčio 10 d. Tačiau jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė prašo atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių.

Ieškovė nurodė, kad atliko Automobilio turto vertinimą ir įsitikino, kad Automobilio su gamykliniu broku (dėl to sparčiai rūdijančio) rinkos kaina jo įsigijimo metu būtų net 33,3 proc. mažesnė negu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sumokėjo atsakovei (47 294,95 Eur).

Automobilio trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pardavimo metu ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomi, be to Automobilis buvo visiškai naujas (nenaudotas kitų asmenų), pirktas iš atsakovės – profesionalios transporto priemonių pardavėjos, ieškovė pagrįstai tikėjosi įsigyti Automobilį, atitinkantį Sutartyje nustatytas sąlygas. Nustačius, kad jau Automobilio įsigijimo metu jis buvo nekokybiškas, atsakovei nesiekiant ginčo išspręsti taikiai, abipusių derybų būdu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Kadangi Sutartyje nurodyta Automobilio kaina (47 294,95 Eur) buvo nustatyta neįvertinant jo trūkumų, šiuo atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas Automobilio kainą sumažinti iki 31 545,73 Eur. Atsižvelgus į tai, kad Lizingo sutartis baigiasi 2018 birželio 5 d., o likutinė Lizingo sutarties mokėtina suma yra mažesnė negu prašoma grąžinti 15 749,22 Eur suma, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 749,22 Eur permokėtą sumą.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2017 m. birželio 16 d. procesinius dokumentus išsiuntus per EPP sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Trečiajam asmeniui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. birželio 26 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė.

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties.

Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. T. ir kt. v. R. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. UAB „Hanner“, bylos Nr.3K-3-638/2013).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.3 punktas numatė, kad Automobiliui yra suteikiama gamintojo kokybės garantija. Gamintojas Volkswagen Automobilio kėbului yra suteikęs 3 metų garantiją. Šiuo atveju Automobilio garantinis terminas baigėsi 2016 m. gegužės 30 d.

Ieškovas nurodė, kad pirmąsias rūdis ant automobilio kėbulo pastebėjo dar 2016 m. gegužės mėnesį ir pradėjo stebėti automobilio kėbulą ir aiškintis praktiškai naujo automobilio korozijos priežastis.

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė remdamasi 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Moller auto“ (oficialaus Volkswagen atstovo Lietuvoje) atliktomis apžiūromis, atsakovei pirmąją pretenziją dėl automobilio kokybės pareiškė 2016 m. rugsėjo 2 d., nurodydama, kad Automobilis jau perdavimo metu ieškovei buvo nekokybiškas bei pasiūlydama atsakovei ginčą dėl nekokybiško daikto išspręsti abipusiu derybų būdu. Abi šalys sutarė, kad siekiant nustatyti tikrąsias korozijos priežastis tikslinga atlikti ekspertizę. 2016 m. gruodžio 5 d. buto atlikta automobilio apžiūra ir parengta autotechninės ekspertizės specialisto išvada Nr. 216-12-03/1. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad automobilio ,,VW Phaeton“ v/n (duomenys neskelbtini) priekinių kaires ir dešinės pusių ir galinių kairės pusės aliuminio durelių viršutinės dalies korozijos židinys yra po chromuota durelių apdailos detale. Ekspertai padarė išvadą, kad galimai, automobilio surinkimo metu, uždedant chromuotą durelių apvadą, durelių dažų sluoksnis buvo pažeistas, o eksploatacijos metu šioje vietoje besikaupianti drėgmė, purvas ir druska skatino aliuminio koroziją (oksidaciją) ir ji išplito ant automobilio durelių. Atliktus Ekspertizę, ieškovė 2017 m. sausio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, kurios 2017 m. vasario 9 d. atsakymu atsakovė netenkino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės pozicija, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalyje 2 punkte įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo atsakovės atsisakymo įvykdyti ieškovės pretenzija pareikštus reikalavimus dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 9 d., ir sueina 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kadangi ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės 4 d., darytina išvada, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi.

Dėl reikalavimo priteisti 15 749,22 Eur permokėtą sumą.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2013 m. gegužės 17 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS/201305F-324 (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsigijo, o atsakovė pardavė automobilį VW PHAETON (2013 m. gamybos), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) už 47 294,95 Eur. Pagal Lizingo sutartį Nr. 201305F-324 trečiasis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ įsigijo Automobilį su tikslu jį perduoti valdyti ieškovei, o ieškovei pilnai atsiskaičius su lizingo davėju, Automobilis pagal Sutartį turėjo būti perduotas ieškovės nuosavybėn. Sutarties 6.1.1. punktu atsakovė garantavo, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas ir neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių Automobilis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba dėl kurių Automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad apie tuos trūkumus žinodamas pirkėjas nebūtų jo pirkęs ar tiek už jį sumokėjęs. Sutarties 6.1.2. punkte įtvirtinta, kad Automobilis yra techniškai tvarkingas, tinkamas eksploatacijai. Atsakovė Sutarties 6.1.3 punktu įsipareigojo atlyginti visus nuostolius ieškovei, tiesiogiai kylančius dėl Sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Pagal Sutarties 6.3. punktą Automobiliui buvo suteikiama gamintojo kokybės garantija 3 metų terminui. Pardavėja įsipareigojo atlyginti visus pirkėjo ir lizingo davėjo nuostolius, kuriuos pastarieji patirs pardavėjai neįvykdžius pareigos, numatytos šiame punkte, ar ją įvykdžius netinkamai.

Automobilis ir jo serviso knygelė ieškovei buvo perduoti 2013 m. gegužės 30 d. Nepraėjus nei trims metams nuo naujo Automobilio įsigijimo dienos, išryškėjo esminis jo kokybės trūkumas ant Automobilio paviršiaus atsirado rūdys. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Moller auto“ (oficialus Volkswagen atstovas Lietuvoje). Atliktos apžiūros metu korozijos židiniai Automobilio serviso knygelėje buvo nurodyti net 4 vietose, o pakartotinėje 2016 m. rugpjūčio 16 d. apžiūroje buvo pastebėti dar 2 papildomi korozijos židiniai, kurie pažymėti ant to paties 2016 m. rugpjūčio 11 d. atliktos apžiūros brėžinio. UAB „Moller auto“ specialistai nurodė, jog Automobiliui reikalingas skubus korozijos židinių remontas, priešingu atveju korozija pažeis visą kėbulą. 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl Automobilio kokybės Atsakovė nepripažino ieškovės nurodytų trūkumų ir Automobilį pasiūlė apžiūrėti ekspertui. 2016 m. gruodžio 5 d. buvo atlikta Automobilio apžiūra ir parengta Autotechninės ekspertizės specialisto išvada Nr. 216-12-03/1. Ekspertai padarė išvadą, kad galimai, automobilio surinkimo metu, uždedant chromuotą durelių apvadą, durelių dažų sluoksnis buvo pažeistas, o eksploatacijos metu šioje vietoje besikaupianti drėgmė, purvas ir druska skatino aliuminio koroziją (oksidaciją) ir ji išplito ant automobilio durelių. 2017 m. sausio 23 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, kurioje pateikė atliktos Ekspertizės išvadą, tačiau atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, nepagrįstai nurodydama, kad neturi pareigos atsakyti už daikto trūkumus.

Ieškinio dalyką ir pagrindą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. gegužės 17 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. PPS/201305F-324, transporto priemonės specifikacija, transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktas, 2016 m. rugsėjo 15 d. atsakymas į pretenziją dėl nekokybiško automobilio, 2017 m. kovo 9 d. atsakymas į pretenziją dėl nekokybiško automobilio, UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ konsultacinė išvada dėl kilnojamojo turto lengvojo automobilio VW „Phaeton“ rinkos kainos, 2016 m. gruodžio 5 d. autotechninės ekspertizės specialisto išvada, Lizingo sutarties bendrosios sąlygos, 2017 m. sausio 23 d. pretenzija dėl nekokybiško automobilio Nr. 2, 2016 m. rugsėjo 5 d. pretenzija dėl nekokybiško automobilio, automobilio serviso knygutė. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės teigiamas aplinkybes, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 1-3 dalys).

CK 6.327 straipsnio 3 dalis numato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys – įsipareigojimas perduoti tinkamus daiktus, atitinkančius sutartyje įtvirtintus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ieškovės įrodymai patvirtina, kad Automobilis jau Sutarties sudarymo ir perdavimo ieškovei metu buvo su gamykliniu broku, nekokybiškas. Nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė byloje nepateikė. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo atlyginti visus nuostolius ieškovei, tiesiogiai kylančius dėl Sutartyje pardavėjo pateiktų pareiškimų ir (ar) garantijų neatitikimo faktinėms aplinkybėms (Sutarties 6.1.3. punktas).

Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkami neįvykdė, todėl vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumažinti nekokybiško automobilio kainą, kuri pagal ieškovės byloje pateiktą UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ konsultacinę išvadą, įvertinus Automobilio trūkumus jo įsigijimo metu būtų 33,3 proc. mažesnė (t.y.31 545,73 Eur) nei trečiojo asmens „Citadele faktoringas ir lizingas“ už ieškovę sumokėta 47 294,95 Eur Automobilio kaina.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, kadangi likutinė lizingo sutarties mokėtina suma, kuri baigiasi 2018 m. birželio 5 d. yra mažesnė negu prašoma grąžinti suma, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 749,22 Eur permokėta suma (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtas bylinėjimosi išlaidos – 354 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad paduodama ieškinį, ieškovė sumokėjo 385 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žyminis mokestis mokėtinas nuo ieškinio sumos iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, už elektroninių ryšių priemonėmis pateikiamą ieškinį mokėtina 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos, bet ne mažiau kaip du eurai.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu už 15 749,22 Eur ieškinio reikalavimą, 2017 m. gegužės 4 d. pateiktą per EPP sistemą, mokėtinas 354 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio negu numatyta įstatyme, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis –31 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Autojuta“, juridinio asmens kodas 135168464, ieškovės UAB „Kalchas“, juridinio asmens kodas 122660266, naudai 15 749,22 Eur (penkiolikos tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų, 22 ct) permokėtą sumą, 354 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti ieškovei UAB „Kalchas“, juridinio asmens kodas 122660266, 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį sumokėtą 2017 m. balandžio 27 d.. mokėjimo pavedimu Nr. 3164.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.