Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-918-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
2A-918-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Atsakovas
L. G.
Ieškovas
D. A.
Išvadą teikia
Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-918-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant apeliantui L. G. ,ieškovės atstovei adv. Viktorijai Čivilytei - Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui L. G. , institucija, teikianti išvadą byloje, Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-3) prašydama priteisti iš atsakovo L. G. išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius – 1500 Lt, padidinti išlaikymą iki 830 Lt 31 ct kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad 2000-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas iš atsakovo priteisė nepilnametės dukros išlaikymui po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų), vėliau šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, šio įsipareigojimo atsakovas tinkamai nevykdė, įsiskolinimas už 2009 metų penkis mėnesius sudaro – 1500 Lt. Ieškovė nurodė, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, stipriai pasikeitė vaiko poreikiai. I. G. lankys 4 klasę vidurinėje mokykloje, trečią klasę B.Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Nuo 2009 metų papildomai prisidėjo fortepijono pamokos, reikės papildomų išlaidų instrumentui pirkti. Senvagės vidurinėje mokykloje I. G. lanko pop šou būrelį bei liaudies dainų būrelį. I. G. pripažinta vidutinio sunkumo bronchinė astma, dėl ko atėjus rudeniui padidėja išlaidos vaistams ir dažnai gydymas tęsiasi iki kitų metų liepos mėnesio. Taip pat nustatyta plokščiapėdystė, reikalinga speciali avalynė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 21-22) prašė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti ir sutiko dukros išlaikymui mokėti po 300 Lt per mėnesį. Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu sutiko mokėti po 400 Lt per mėnesį, nurodydamas, kad ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepateikia įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į antstolių kontorą dėl išlaikymo išieškojimo ir jis nemokėjo išlaikymo, todėl susidarė 1500 Lt įsiskolinimas. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie savo gaunamą darbo užmokestį ir turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, nes jo gaunamas darbo užmokestis yra po 861 Lt 93 ct per mėnesį, o nekilnojamojo turto neturi. Be to, išlaiko dar du vaikus – S. G., gim. 1997-10-28, kuri yra moksleivė ir L. G. , gim. 1991-01-22, kuri mokosi Vilniaus universitete, dieninio skyriaus pirmame kurse, todėl negali turėti savo pajamų. Jai būtina skirti kas pusmetį 2000 Lt studijų apmokėjimui. Atsakovo sutuoktinė yra nedarbinga, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis neterminuotai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 12 d. sprendimu (b.l. 49-51) ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Priteisė iš atsakovo L. G. nepilnametės jo dukros I. G. , gimusios 2000-01-31, išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-30 iki jos pilnametystės. Priteisė iš ieškovės D. A. 7 Lt, o iš atsakovo L. G. 11 Lt 30 ct pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovo L. G. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas priteistas prieš devynis metus, per šį laiką padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, laikė, kad atsakovės prašymas yra pagrįstas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tam iš tėvų, pas kurį lieka gyventi nepilnametis, tenka ir kasdienė priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas laikė, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vienas šeimoje dirba, turi dar vieną nepilnametę dukrą, be to, negalima paneigti tėvo pareigos remti pilnametę dukrą, kuri mokosi universitete. Teismo nuomone, ieškovė turi galimybę teikti dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, kas per abu tėvus sudaro 1000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 53-54) atsakovas L. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-12 sprendimą dėl išlaikymo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš L. G. , jo nepilnametės dukters I. G. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Apelianto nuomone, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pažeidė materialines ir proceso teisės normas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantas pažymi, jog vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo priteista 500 Lt išlaikymo suma yra neprotinga bei nesąžininga, nes apeliantas turi dar dvi dukras, be to, esant ekonominei krizei jo pajamos mažėja. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos atlyginimas yra 1500 Lt, taigi jos pajamos gali būti ir didesnės. Taip pat ieškovė nuosavybės teise turi butą, todėl sprendžia, kad ieškovės turtinė padėtis palyginus ją su apelianto yra geresnė. Dukters išlaikymui apeliantas gali skirti 400 Lt per mėnesį.

Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad nepilnametės ieškovės dukros I. G. , gimusios 2000-02-24, tėvas yra atsakovas L. G. (b.l. 4), santuoka tarp šalių nesudaryta, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimu priteista nepilnametės dukros išlaikymui po ¼ visų rūšių uždarbio (pajamų) ( b.l. 5), vėliau šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas mokės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. Atsakovas žodinio susitarimo paskutiniu metu nevykdė, susidarė 1500 Lt skola už penkis mėnesius. Šias aplinkybes atsakovas pripažino.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieškovė turi nuosavybės teise butą. Atsakovas turi prisėdėti dar prie vienos nepilnametės dukros išlaikymo bei paremti pilnametę dukrą, kuri mokosi Vilniaus universitete, dieniniame skyriuje (b.l. 23), atsakovo žmona nedirba, gauna invalidumo pašalpą (b.l. 45). Ieškovės teigimu jos atlyginimas yra apie 1500 Lt per mėnesį, ji užsiima individualia veikla - teikia paslaugas nekilnojamo turto klausimais, Sodros duomenų bazėje duomenų apie ieškovės pajamas nėra. Iš atsakovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad jo vieno mėnesio vidutinis atlyginimas sudaro apie 2 713 Lt.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.

Šioje byloje turi būti vertinama ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja ir yra didesni, nei jie buvo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-13 nutarimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Pagal bylos duomenis vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi vien ieškovė, t.y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu. Pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydis neviršija vaiko poreikių.

Šalies argumentai

Apeliantas sutinka dukrai mokėti po 400 Lt per mėnesį ir nurodo, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas dukrai išlaikymo dydis po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaiko priežiūros išlaidoms ir atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą (b.l. 13-14), kurio atsakovas neginčijo – atsakovo dukra mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat lanko muzikos mokyklą (b.l. 6-7), be to, serga endogenine bronchų astma, todėl reikalingos išlaidos sveikatos priežiūrai, taip pat išlaidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, priteisdamas atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą po 500 Lt kas mėnesį. Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovės motinai tenka ne tik pareiga teikti išlaikymą dukrai, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, aprūpinti ją būstu, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apeliantas savo nesutikimą su 500 Lt išlaikymo suma grindžia ir tuo, jog turi dar dvi dukras bei esant ekonominei krizei ir mažėjant pajamoms toks išlaikymo sumos dydis nėra nei protingas, nei sąžiningas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis turi išlaikyti kitus vaikus neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas dirba UAB „Artūro transportas“, o jo darbo vidutinis užmokestis per mėnesį sudaro 2714 Lt (b.l. 39). Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog yra bedarbis, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė (CPK 178 str.). Taigi atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 str.). CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį I. G. , įvertino aplinkybę, kad atsakovas vienas šeimoje dirba, turi dar vieną nepilnametę dukrą, be to, remia pilnametę dukrą, kuri mokosi universitete.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai atitinka atsakovo turtinę padėtį ir mergaitės būtiniausius poreikius, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovė D. A. pateikė įrodymus, jog turėjo 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovės atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko 30 minučių. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateiktas atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovės patirtos išlaidos už atstovavimą teisme viršija rekomenduotiną dydį. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad byla nėra sudėtinga, kad atstovauti joje nebuvo būtinas specialus pasirengimas, kad byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, sprendžia, kad būtinos ir pagrįstos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 100 Lt.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 61). Atsakovo L. G. apeliacinio skundo netenkinus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. G. 100 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. A. .

Priteisti iš apelianto L. G. 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Višinskienė