Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Š. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 2024 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi buvo nuteistas pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nutartį už kelių pažeidimus, skiriant 30 parų laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo subendrinta su 2024 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimas. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, į kurią buvo perkeltas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos neva padaręs tris vidaus tvarkos pažeidimus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) su Švedijos Karalystės Kalėjimų ir probacijos tarnyba yra sudariusi sutartį, pagal kurią numatyta, jog, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, laisvės atėmimo bausmę jam bus galima atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nes pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės laikas neviršija vienerių metų, nusikaltimų pobūdis nėra priskiriamas prie tokių nusikaltimų, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nurodytų kriterijų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų laisvės atėmimo bausmės vykdyti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pareiškėjas prašo pakeisti bausmės atlikimo sąlygas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl LKT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. liepos 29 d. skundu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas pakeisti jo laisvės atėmimo atlikimo sąlygas, t. y. iš pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą; nukreipti į Alytaus atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Teisingumo ministerija minėtą pareiškėjo skundą 2024 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (1.23 Mr) 7R-2546, persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją LKT.

LKT išnagrinėjusi visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. NĮ-22-2933 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam T. Š.“, 2024 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2S-3281 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Sprendimą naikinti nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad LKT nėra gavusi teismo sprendimo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimo apskundimo. Dėl grąžinimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, LKT informavo, kad pareiškėjas pagal BVK 37 straipsnio 7 d. per vienus metus buvo skirtos trys drausminės nuobaudos, todėl jis buvo perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad nuteistieji pakartotinai grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai nuteistieji laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje ir atitinka BVK 37 str. straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas. Dėl prašymo perkelti į Alytaus atviro tipo bausmės atlikimo vietą, pareiškėjui buvo nurodyta, kad toks prašymas negalėtų būti tenkintas, kadangi parinkti konkrečią bausmės atlikimo vietą nuteistiesiems nesuteikta teisė (BVK 30 straipsnio 2 dalis).

2024 m. rugsėjo 19 d. gautas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-17989, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nepertraukiamai nuo sulaikymo, t. y. 2023 m. liepos 19 d., vykdo laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pripažintą Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. sausio 22 d., kadangi šiuo metu vykdomas nuosprendis yra subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, kuris yra subendrintas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

BVK 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurie atlikdami bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims arba kurie be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku buvo negrįžę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar iš jos buvo pabėgę, arba kuriems bausmę atliekant atviro tipo bausmės atlikimo vietoje per vienus metus tris kartus buvo skirta drausminių ir (ar) administracinių nuobaudų, perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės. Šie nuteistieji pakartotinai perkeliami arba grąžinami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai jie laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, atitinka šio straipsnio 5 dalies 3–7 punktuose nustatytas sąlygas ir nuo jų perkėlimo (grąžinimo) į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė informaciją, kad jis nuo 2024 m. sausio 22 d. turi paskirtas tik dvi nuobaudas, 2024 m. kovo 8 d. Nr. NSN-22-345 ir 2024 m. birželio 11 d. Nr. NSN-22-819, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas bausmę atlieka ne nuo 2024 m. sausio 22 d., o nuo 2023 m. liepos 19 d., todėl vertintina ir nuobauda skirta 2023 m. lapkričio 14 d. Nr. NSN-22-1466 (nurodoma 2024 m. birželio 12 d. Nr. RV-22-5708 siūlyme), kuria nutarta skirti izoliavimą 30 parų, kas visumoje sudaro 3 nuobaudas skirtas metų laikotarpyje, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo vertinama, kad jam per vienus metus buvo skirtos trys drausminės nuobaudos.

Teismas pažymi, jog LKT atsakydama į raštą, nurodė bendrą tvarką pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Pagal tuo laikotarpiu buvusią pareiškėjo padėtį, jis atitiko BVK 35 str. 1 d. numatytas sąlygas, t. y., kad į atviro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus ir tyčinius nusikaltimus, už kuriuos paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija vienų metų (išskyrus asmenis, nuteistus už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu). Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko priimto Sprendimo, t. y. 2024 m. birželio 13 d. pareiškėjui pradėjus daryti vidaus tvarkos pažeidimus pareiškėjui buvo taikomos drausminės nuobaudos, todėl buvo teikiamas siūlymas keisti bausmės atlikimo sąlygas, kurios Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Sprendimu buvo pakeistos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas atlieka bausmę Lietuvos Respublikoje, todėl bausmės atlikimo metu privaloma vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Esant šioms aplinkybės darytina išvada, kad nėra jokio pasižadėjimo, kad pareiškėjas visos bausmės atlikimo metu atliks bausmę atvirame tipe.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Pareiškėjo skundo argumentai, kad nebuvo laikomasi pasižadėjimo, bei dėl nepagrįsto perkėlimo iš atviro į pusiau atvirą bausmės atlikimo vietą yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra pagrindo Kalėjimų tarnybos 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 2S-4342, pripažinti nepagrįstu ir jį naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.