Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13;

1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.1.9.13; 1.1.10.1.1; 1.1.13;

1.2.4.4.2.3; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1;

2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.10;

2.1.16.1.14; 2.1.16.2.1; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. spalio 29 d.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – 1961 metų BK) 271 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, taikant 1961 metų BK 35 straipsnio 6 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis 1961 metų BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė;

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atlikęs;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. (V. B.) nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, kuomet 2025 m. birželio 22 d. apie 3.00 val. miegamajame kambaryje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. S., kai žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs medžio lentą, daug kartų sudavė jai per rankas (plaštakas), tokiais veiksmais padarydamas E. S. poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. B. visiškai pripažino savo kaltę bei paaiškino, jog E. S. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena ir šiuo metu. 2025 m. birželio 22 d. jis būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 5 butelius alaus. Kartu su juo namuose buvo jo sugyventinė E. S. ir jos motina. Kepė šašlykus, visi kartu valgė ir vartojo alkoholį. Trise jie dar išgėrė du butelius degtinės. Bevakarojant jis su sugyventine pradėjo ginčytis, po to E. nubėgusi į namo vidų pradėjo daužyti daiktus. E. rėkavo namuose, daužė gėlių vazonus. Nuėjo jos nuraminti, tačiau E. jo atžvilgiu vartojo visokius necenzūrinius žodžius, keikė jį ir įžeidinėjo, dėl tokių sugyventinės veiksmų susinervinęs sudavė jai delnu per veidą. Nepamena, ar tas smūgis buvo stiprus, bet matė, kad po suduoto smūgio E. iš nosies bėgo kraujas. Sugyventinė po smūgio pradėjo dar labiau šaukti, todėl iš virtuvės atbėgo jos motina. Po to, jiems su sugyventine išėjus į kiemą, E. S. dūrė jam atsuktuvu, todėl jis paėmęs lentą, siekdamas jai iš rankų išmušti atsuktuvą, keletą kartų lenta sudavė per rankas. Vėliau buvo iškviesti medikai, kartu su jais atvyko ir policijos pareigūnai. Nors E. jam įdūrė atsuktuvu, tačiau nebuvo jokio sužalojimo ir pats nesigydė. Jis jau atlygino civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai. Atsiprašė nukentėjusiosios E. S., jai atlygino 500 Eur žalą ir ši jam atleido. Šiuo metu jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį. Dabar jau pusę metų nevartoja alkoholio, padeda išlaikyti mažametį vaiką iš ankstesnės santuokos.

Be paties kaltinamojo V. B. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais ir, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, teisme buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2025 m. birželio 21 d. ji buvo savo motinos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuose namuose ji gyvena kartu su savo motina K. S. ir savo sugyventiniu V. B. Su V. B. ji gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 7 mėnesius. Vakare ji, V. B. ir jos motina buvo namuose. Jie pasigamino maisto ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jie bendravo be ginčų ar konfliktų, bet V. B. visą laiką tikrino jos telefoną. Apie 3.00 val. ji nuėjo į miegamąjį kambarį, paklojo lovą ir ruošėsi miegoti. Tuomet į kambarį atėjo V. B., kuris norėjo krautis savo drabužius į krepšius. Ji pasakė V. B., kad šis turi išvažiuoti. Po šių jos žodžių V. B. stovėjo prie jos ir vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į veidą. Po suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą nosyje, kurį vertina 9 iš 10 balų, pradėjo bėgti kraujas, ji nukrito ant lovos. Kai atsimerkė, pamatė, kad kambaryje stovi jos motina ir V. B., kuris pradėjo tvarkytis. Nežino, ar jos motina matė patį konfliktą. Atsikėlusi nuo lovos, iš pykčio ji pradėjo vartyti daiktus, išvertė vazoną. V. B. tiesiog stebėjo ją ir apsimetė, kad nieko neįvyko. V. B. išvijo į kiemą, kur jis vėl pradėjo ją pulti. Eidama į kiemą, ji iš namų ėmė viską, kas buvo jai po ranka. Vienu metu, kai V. B. bandė jai trenkti, rankoje laikytu atsuktuvu ar yla, ji trenkė jam, bet nežino, kur pataikė. Taip jų konfliktui besitęsiant, V. B. taip pat ėmė viską, kas buvo po ranka ir ją mušė. Paėmęs lentą, jis bandė trenkti jai, tuomet, paėmęs medžio šaką, daug kartų trenkė jai, tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, bet buvo apie 5 smūgiai. V. B. medžio šaka bandė trenkti jai į galvą, tačiau ji gynėsi rankomis, todėl visi smūgiai pataikė jai į rankas. Ji rankose jautė didelį fizinį skausmą, kurį vertina 9 iš 10 balų. Visas toks jų konfliktas vyko apie 30 min., kuomet V. B. pasišalino iš namų teritorijos su telefonu. Kai V. B. išėjo, ji paleido šunį, kad šuo jai parodytų, kur nuėjo V. B. Galiausiai ji rado V. B., įlipusį į medį. V. B. jai pasakė, kad jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, V. B. išlipo iš medžio, o netrukus atvyko ir policija. Greitoji medicinos pagalba ją ir V. B. išvežė į ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Iki šio įvykio V. B. visada buvo ramaus būdo, prieš ją nesmurtaudavo ir nekonfliktuodavo. Dėl jai padarytų sužalojimų ji neturi jokių pretenzijų savo sugyventiniui V. B., nereikš ir civilinio ieškinio. V. B. jos atsiprašė ir ji atleido sugyventiniui, todėl prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą (b. l. 51 – 52, 54 – 55).

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 21 d. vakare ji buvo savo namuose, kartu su ja dar buvo jos dukra E. S. ir jos sugyventinis V. B. Vakare jie sėdėjo namuose, valgė, vartojo alkoholį. Vakare jokių konfliktų ar ginčų tarp jų nebuvo. Kol jie sėdėjo, V. B. nuolat žiūrėjo į E. S. telefoną, o vėliau išėjo nusiprausti. Grįžęs, jis atrodė labai nervingas, gėrė alų ir prašė dar alkoholio. 2025 m. birželio 22 d. apie 3.00 val. jos dukra nuėjo į miegamąjį kambarį pasikloti lovą. V. B. surūkė cigaretę ir taip pat nuėjo į miegamąjį kambarį. Po kelių minučių ji išgirdo dukros riksmą „Mama, jis man nosį sulaužė“. Atbėgusi į kambarį, ji pamatė, kad jos dukra guli ant lovos, o jai iš nosies bėga kraujas. Ji paklausė, kas čia nutiko, o V. B. jai pasakė, kad E. S. pati nukrito ant lovos ir susižalojo. Jos dukra kambaryje pradėjo rėkti ant V. B., kad šis išeitų, numetė vazoną ir jie abu išėjo į kiemą. Jiems išėjus į kiemą, ji (liudytoja) liko namuose, sutvarkė gėles. Išėjusi į kiemą, išgirdo, kad jie jau ne kieme, o prie miškelio, kuris yra už ūkinio pastato. Nubėgusi už ūkinio pastato, pamatė, kad V. B. turi paėmęs didelę šaką, su kuria sudavė jos dukrai kelis kartus per rankas. Pamatęs ją, V. B. pabėgo į mišką. Abi su dukra girdėjo, kad miške V. B. šneka telefonu su kažkuo, todėl paleido šunį, kad jį surastų. Paskui ji pamatė, kad šuo šokinėja aplink medį, o V. B. yra įlipęs į medį. Medyje jis buvo iki tol, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, V. B. dar pastūmė E. S. ir kaip tik tuo metu į kiemą atvažiavo policija. E. S. ir V. B. medikai išsivežė į ligoninę, o ji pati liko namuose. 2025 m. birželio 22 d. apie 9.00 val. ji buvo namuose, kai staiga kieme išgirdo kažkokius garsus. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad V. B. paėmė dukros automobilį ir išvažiavo. Jos dukra teigė, kad su juo prasilenkė, kai važiavo į namus. Apžiūrėjusi kiemą, pamatė, kad sandėliuko durys yra praviros, kadangi V. B. iš to sandėliuko pasiėmė savo daiktus. Įprastai V. B. nėra agresyvus, tačiau jis dažnai vartoja alkoholį (b. l.60 – 61).

Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, E. S. pareiškė, jog 2025 m. birželio 22 d. apie 3.00 val. jos motinos namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant miegamajame kambaryje, prie jos priėjo neblaivus sugyventinis V. B., kuris dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į veidą, po šio smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą nosyje. Išėjus iš miegamojo kambario, jų konfliktas persikėlė į kiemą ir V. B. toliau ją puolė, todėl ji gynėsi nuo jo atsuktuvu. Konfliktui besitęsiant, V. B. ėmė viską, kas buvo jam po ranka ir ją mušė. Paėmęs medžio šaką, V. B. daug kartų sudavė jai į rankas, kai pati gynėsi nuo jo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat V. B. mušė ją ir lenta, tuo irgi sukeldamas fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6 – 9).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. birželio 22 d. nuo 9 val. 29 min. iki 9 val. 50 min. buvo apžiūrėta bei aprašyta gyvenamasis namas ir jo teritorija, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu fiksuota, jog įėjus pro vartelius, patenkama į gyvenamojo namo teritoriją, kur iš kairės pusės yra krūmynas, o iš dešinės – įrengta malkinė. Tiesiai priešais stovi medinis gyvenamasis namas, paženklintas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro pagrindines gyvenamojo namo duris, patenkama į tambūrą, kur dešinėje pusėje yra kėdė ir stalčius. Praėjus pro tambūrą, patenkama į koridorių, kuriame dešinėje pusėje stovi skalbimo mašina, o virš jos sukabinti lauko drabužiai (striukės). Stovint koridoriuje, nugara į tambūrą, dešinėje pusėje yra praėjimas į miegamąjį kambarį. Kambaryje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Miegamajame kambaryje, priešais įėjimą stovi čiužinys, ant kurio taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Šalia čiužinio stovi spinta, stalas, kėdė ir televizorius. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 25 – 32).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2025 m. birželio 22 d. 3 val. 25 min. buvo gautas ir užregistruotas V. B. pranešimas apie tai, kad prieš 30 minučių adresu (duomenys neskelbtini) jo sugyventinė E. S. sudavė yla jam į krūtinę ir šiuo metu vaikšto su šunimi. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 12 – 13).

Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašo matyti, jog 2025 m. birželio 22 d. 4 val. 33 min. V. B. buvo nustatytas 1,25 promilių neblaivumas (b. l. 100).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. birželio 25 d. nuo 10 val. 45 min. iki 10 val. 50 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta medinė lenta, kuri yra nudažyta pilkos spalvos dažais. Lenta yra 73 cm ilgio, jos plotis plačiausioje dalyje – 11 cm, o siauriausioje – 8 cm. Plačiausioje lentos dalyje yra įsuktas varžtas, kuris yra sulinkęs. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukoje (b. l. 40 – 41).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. liepos 1 d. nuo 7 val. 19 min. iki 7 val. 35 min. buvo apžiūrėti (perklausyti) bei aprašyti 2025 m. birželio 22 d. Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Garso įrašo, kurio pavadinimas „2025_06_22_03-19-39_(duomenys neskelbtini)“, trukmė – 3.48 min. Skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Girdisi, kad skambina rusiškai kalbantis vyras, kalba nerišliai, sakydamas, kad (duomenys neskelbtini) jis gyvena su drauge, kuri jį užpuolė, įsmeigė jam į krūtinę ylą. Operatorius sako pranešėjui, kad (duomenys neskelbtini) kaime nėra (duomenys neskelbtini) gatvės. Pranešėjas sunkiai tikslina adresą. Į klausimą jis atsako, kad kraujas bėga truputį, kad draugė išprotėjo. Jis atsako, kad viskas įvyko prieš pusvalandį. Pranešėjas patikslina, kad jį užpuolė sugyventinė E. S., o jis pats yra V. B. Namuose nėra mažų vaikų, yra tik sugyventinės motina. Greitosios medicinos pagalbos jam nereikia. Po operatoriaus prašymo patikslinti, pranešėjas V. B. pasako, kad sugyventinė sudavė jam yla į krūtinę, kraujas nebėga, nes jį tik užkabino. Jis bijo šuns, kuris laksto aplinkui. Bus kieme. Pokalbis baigtas.

Garso įrašo, kurio pavadinimas „2025_06_22_03-33-42_(duomenys neskelbtini) (1)“, trukmė – 3 min. Skambinta iš to paties tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Girdisi, kad skambina tas pats vyras, kuris kalba lietuviškai. Operatorei jis sako, kad jau kvietė policiją. Operatorė prašo patikslinti adresą. Jis atsako, kad policijos reikia (duomenys neskelbtini), tai nuosavas namas. Po to, pranešėjas prašo kalbėti rusiškai. Operatorė jungia pranešėją su rusiškai kalbančia operatore. Ši operatorė patikslina ir sako, kad jis jau kvietė policiją, bet kitu adresu, klausia, kas pasikeitė. Pranešėjas sako, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribojasi, niekas nepasikeitė. Pranešėjas sako, kad jo sugyventinė išleido aviganį, triukšmauja, jis nežino, ar policija ir greitoji pagalba buvo atvykusios. Operatorė pasako, kad visos tarnybos informuotos, prašo laukti. Pokalbis baigtas (b. l. 35).

Iš dar vieno Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. liepos 2 d. nuo 9 val. 46 min. iki 10 val. 35 min. buvo apžiūrėti bei aprašyti 2025 m. birželio 22 d. policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo registratorių vaizdo bei garso įrašai. Vaizdo įrašo Nr. 1, kurio pavadinimas „PSS-20250622-035700UTC+0300“, trukmė – 30 min. Nuo šio vaizdo įrašo 13 minutės matoma, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, privažiuoja prie nuosavo namo. Matosi, kad stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis, girdisi riksmai. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas pasako, kad yra šeimyninis konfliktas. Kieme barasi vyras ir pagyvenusi moteris. Tas vyras atsako, kad tai jis kvietė policiją, kad jo sugyventinė dūrė jam yla (rodo į krūtinę, bet vizualių sužalojimų nesimato). Senyvo amžiaus moteris rėkia ant to vyro, puola, sakydama rusiškai, kad pati jį užmuš, vadina jį V. Matosi, kad medikas į savo automobilį veda jauną moterį, V. atsako, kad tai jo draugė, su kuria jis gyvena kartu. Policijos pareigūnas prašo paaiškinti, kas atsitiko. V. pasakoja rusiškai, kad jie sėdėjo, išgėrinėjo, staiga draugei kažkas užėjo, ji kaip išprotėjo, jis pradėjo ją raminti, tada ji užpuolė jį su yla, o jis tada paėmė lentą ir ja atsimušinėjo nuo draugės. V. pakelia bliuzoną, krūtinės vidurinėje dalyje matosi žaizda. Į klausimą, kas draugę sumušė, V. atsako, kad tai ji pati. V. prašo praeiti ir pasižiūrėti, ką draugė pridirbo. Abu jie eina į namo kiemą. Pakeliui V. pasakoja dar kartą, kad jie sėdėjo pavėsinėje. Draugė įbėgo į namą, „išnešė“ duris, namuose viską „išnešė“, jis kambaryje ją ramino, buvo pastūmęs ją, kad nusiramintų, tada ši paėmė ylą, bet jis neprisimena, kur tiksliai ji dūrė jam, paskui išleido šunį. Policijos pareigūnas prašo parodyti ylą, kuri randama verandoje, policijos pareigūnas ją fotografuoja. Į klausimą V. atsako, kad jis gyvena čia, kad senyvo amžiaus moteris yra jo draugės motina. V. sako, kad, kai draugė puolė jį su yla prie namo, tai jis gynėsi nuo jos lenta, galimai lenta jis trenkė jai per ranką gindamasis. V. sako, kad draugės motina taip pat buvo su jais prieš tai pavėsinėje, ji matė visą konfliktą. V. sako, kad po šio įvykio jis kalbėjosi su kaimynu – muzikantu, tuo metu draugė jį vėl puolė, jis ją atstūmė nuo savęs, tada draugės motina pradėjo ant jo rėkti, jį puolė ir tuomet iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Į klausimą V. atsako, kad šiandien jis gėrė tik alų, o draugė su motina gėrė degtinę. Policijos pareigūnas eina pasikalbėti su senyvo amžiaus moterimi. Į klausimą ta moteris atsako, kad namuose jos dukra ir V. sukonfliktavo ir jis delno apatine dalimi (rodo judesį) sudavė jos dukrai į nosies sritį. Moteris sako, kad, kai ji atbėgo, dukros nosis kraujavo, o V. melavo, kad dukra pati nukrito. Moteris sako, kad dukra išbėgo į kiemą, kažką griebė, o V. paėmė lentą gintis, trenkė lenta dukrai per ranką ir pabėgo. Moteris sako, kad ji bėgo paskui juos, dukra puolė V., tačiau V. paėmė pagalį ir atsimušinėjo. Į klausimą moteris atsako, kad nematė, ar dukros rankose buvo yla. Po to, policijos pareigūnas eina prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kur kalbasi su jauna moterimi. Ši moteris pasakoja, kad jie sėdėjo pavėsinėje, ji užėjo į namus, kur sugyventinis trenkė jai į nosį, ant lovos yra kraujo. Rodo, kad jai trenkė delno apačia. Po to, name prasidėjo konfliktas, kurio metu ji mėtė į jį vazonus, konfliktas persimetė į kiemą, kur sugyventinis puolė ją su lenta, rodo, kad dešinė jos ranka yra kruvina, o ji pati rankoje turėjo ylą. Tuo metu greitosios medicinos pagalbos medikė pasako, kad į ligoninę veš juos abu. Jauna moteris su policijos pareigūnu eina link namo. Ji rodo pavėsinę, kurioje prieš tai trise išgėrinėjo, sako, kad konfliktas su sugyventiniu parsidėjo dėl to, kad šis jos pavydi. Toliau jie abu eina prie namo. Į klausimą jauna moteris atsako, kad tai ji išmušė duris. Jauna moteris ir policijos pareigūnas užeina į kambarį, kur moteris sako, kad šiame kambaryje įvyko susistumdymas, sugyventinis pradėjo rinkti savo drabužius, pasakė jai, kad išvažiuos. Ji stovėjo kambaryje šalia jo ir tuo metu delno apačia jis trenkė jai į nosį, po ko ji nukrito ant lovos. Sugyventinis išėjo, pamelavo jos motinai, kad nieko nedarė. Jauna moteris sako, kad ji atsikėlė, iš pykčio pradėjo mėtyti jo daiktus, paleido šunį, nes kieme sugyventinis vaikštinėjo su pagaliu. Tuo šis vaizdo įrašas baigiasi.

Vaizdo įrašo Nr. 2, kurio pavadinimas „PSS-20250622-042701UTC+0300“, trukmė 21 min. Policijos pareigūnas toliau kambaryje bendrauja su jauna moterimi. Po to, išeina į kiemą. Po kurio laiko prie jo prieina kolega ir sako, kad nustatė dalyvių girtumus – 1,25 ir 1,36 promilių. Policijos pareigūnas fotografuoja įvykio vietą, galimus nusikaltimo įrankius. Tuo šis vaizdo įrašas baigiasi ( b. l. 36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2490/2025(01) nurodyta, jog E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, nosies kaulų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVVUL 2025 m. birželio 22 d. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Detaliau pasisakyti, kokiu tiksliai daiktu ar kokiu mechanizmu buvo padaryti sužalojimai, nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto požymiai. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 64 – 65).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas V. B. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra visiškai įrodytas. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 141 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. B. ir nukentėjusioji E. S. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. S., kai žodinio konflikto metu tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė jai į veido sritį, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs medžio lentą, nenustatytą kartų skaičių sudavė jai per rankas (plaštakas), tokiais veiksmais padarydamas E. S. poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, nosies kaulų lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo V. B. panaudoto fizinio smurto pobūdį bei apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios E. S. bei liudytojos K. S. parodymai, tiek ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose bei specialisto išvadoje fiksuoti duomenys. Taigi tarp kaltinamojo V. B. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai jo šeimos narei E. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. B. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis V. B. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. B. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau septintą kartą, iš kurių antrą kartą iš eilės jis teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymą. V. B. atlikęs anksčiau jam paskirtas bausmes, tačiau dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė dar turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; b. l. 137–140). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. B., jau būdamas teistas už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. B. yra baustas administracine tvarka ir turi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 135). V. B. yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), jo paties teigimu, turintis nepilnametį išlaikytinį. Byloje nėra jokių duomenų dėl kaltinamojo V. B. sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis. Šioje byloje kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad dabartinę nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo V. B. asmenybę, kuri yra linkusi daryti įvairaus pobūdžio bei sunkumo teisės pažeidimus, nepasimokanti iš ankstesnių teistumų, tai, kad šis kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už analogiško pobūdžio smurtinę nusikalstamą veiką, o dabartinę veiką jis padarė dar turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam V. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis V. B. visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. B. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. birželio 22 d. 10 val. 23 min. iki 2025 m. birželio 23 d. 14 val. 51 min. (b. l. 83 – 85, 91– 93, 95). Paminėtas laikino sulaikymo taikymo laikas įskaitomas į V. B. skiriamą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Vertinant pirmiau jau aptartą kaltinamąjį V. B. charakterizuojančių duomenų visumą, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, vykdomą aktyvią darbinę veiklą bei turimą nepilnametį išlaikytinį, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido, jie ir toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, nukentėjusiajai sunkių liekamųjų reiškinių jos sveikatai nenustatyta, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šio kaltinamojo atžvilgiu dar bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Todėl kaltinamajam V. B. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam pareigas – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 72² straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. <...>. Kaip jau minėta, kaltinamasis V. B. padarė tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą prieš nukentėjusiąją savo sugyventinę E. S. Praeityje šis kaltinamasis taip pat jau ne kartą buvo teistas irgi būtent už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog šis kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš aplinkinius asmenis. Atsižvelgiant į tai bei siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, V. B. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 192,94 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios E. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. savanoriškai visiškai atlygino šį civilinį ieškinį, todėl civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė teismui, jog atsisako savo civilinio ieškinio (b. l. 82). Atsižvelgiant į tai, teismas priima civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė V. B. panaikinama tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su nuoplovomis bei medinė lenta, supakuota į popierinę pakuotę, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)), – sunaikinami (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, V. B. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. B. į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 22 d. 10 val. 23 min. iki 2025 m. birželio 23 d. 14 val. 51 min. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priimti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dalyje dėl šio civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su nuoplovomis bei medinę lentą, supakuotą į popierinę pakuotę, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje ((duomenys neskelbtini)), – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.