Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisejas Albinas Ceplinskas, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, atsakovams J. M., V. M., D. M., atsakovu atstovei advokatei Danai Žvingilienei, treciojo asmens Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei N. P., treciuju asmenu AB „Kauno energija“ ir Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovams bei treciajam asmeniui notarei B. G. nedalyvaujant, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves S. M. patikslinta ieškini atsakovams J. M., V. M., D. M., tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes Ukio ministerijos, Valstybinei teritoriju planavimo ir statybos inspekcijai, notarei B. G. del nuosavybes teisiu i gyvenamaji nama pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Pripažinti negaliojancia 1997 m. gegužes 16 d. gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, pirkimo – pardavimo sutarties dali del sutarties šalies (pirkejo) ir 2003 m. liepos 17 d. žemes sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dali del sutarties šalies, nustatant, kad gyvenamojo namo ir žemes sklypo pirkejas yra ieškove S. M. ir jos sutuoktinis atsakovas D. M..Pripažinti negaliojanciais išduoto 1996 m. gegužes 9 d. namo statybos leidimo Nr. 41 – 4 – 96 J. M. dali ir 2000 m. vasario 9 d. individualaus statinio priemimo naudoti akto Nr. 70 dali del statytojo, nustatant, kad leidimas gyvenamojo namo 1A2p, (duomenys neskelbtini)Kaune, statybai ir individualaus statinio priemimo aktas Nr. 70 yra išduoti ieškoves S. M. ir atsakovo D. M. vardu.Pripažinti, kad gyvenamasis namas 1A2p, unikalus (duomenys neskelbtini) ir žemes sklypo (duomenys neskelbtini) dalis – 494 kv. m., esanti ten pat, yra jungtine S. M. ir D. M. nuosavybe.Priteisti ieškovei iš atsakovu jos turetas bylinejimosi ir juridines pagalbos išlaidas.

Ieškove neteisingai nurodo faktines bylos aplinkybes, lieciancias ginco namo statyba, nes tiek galimybe statyti gyvenamaji nama (duomenys neskelbtini), esanciame gyvenamuju namu statybos kvartale, tiek leidimo statybos dokumentai neatsiejamai susije su atsakovo J. M. ilgalaikiu darbu AB „Lietuvos energija“ filiale „Kauno šilumos tinklai“, kurios deka butent atsakovo šeimai buvo suteikta galimybe lengvatine tvarka pagerinti savo šeimos gyvenamasias salygas, t. y. išskirtas sklypas ir sutrikta galimybe vykdyti bendroves tarpininkavimo pagrindu statybos rangos darbus ukio budu.Atsakovai taip pat nurodo, jog tiek statybos leidimas, tiek velesni statybos darbai statant ginco gyvenamaji nama ir ji priduodant naudojimui buvo atlikti išimtinai šio namo statybai ir irengimui naudojamos atsakovo J. M. ir jo sutuoktines lešos bei šio atsakovo darbovietes suteiktos statybos rangos darbu atlikimo pobudžio paslaugos, kaip darbuotojui suteiktas kreditas darbdavio saskaita.Del ieškoves gincijamos neužbaigtos gyvenamojo namo, esancio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojancia ir pirkejo joje pakeitimo ieškove ir jos sutuoktiniu D. M., atsakovai nurodo, jog visus mokejimus pagal ieškoves gincijama sandori mokejo tik jie patys, todel J. M. darboviete, t. y. AB „Lietuvos energija“ filialas „Kauno šilumos tinklai“ i parduodamo ginco namo kaina iskaite prieš sutarties sudaryma sumoketas atsakovo J. M. imokas, o likusia namo vertes suma sutiko išdestyti J. M. dalimis iki isiskolinimo tarpusavio suderinimo akte nurodytos datos.Be aukšciau nurodytu aplinkybiu atsakovai nurodo, jog J. M., kaip teisetam ginco gyvenamojo namo savininkui 2003 – 07 – 17 Valstybines žemes pirkimo - pardavimo išsimoketinai sutartimi buvo parduotas namu valdos, esancios (duomenys neskelbtini) 8918 kv. m. ploto žemes sklypas, už kuri atsakovas J. M., kaip gyvenamojo namo savininkas sumokejo savo lešomis.Atsakovui visu ieškoves pareikštu reikalavimu atžvilgiu prašo taikyti CK 1. 126 straipsnio 2 dalies pagrindu taikyti ieškinio senaties termina.

Motyvuojamoji dalis

Ivertinus visas aukšciau nurodytas bei paciu atsakovu bylos nagrinejimo metu patvirtintas aplinkybes, atsakovai nurodo, jog ieškoves ieškinys reiškiamas nepagristai, siekiant nepagristai praturteti atsakovu saskaita, todel prašo ši ieškini atmesti kaip nepagrista.

Treciojo asmens Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstove nurodo, kad su pareikštu ieškiniu dalyje del 1996 m. gegužes 9 d. ginco namo statybos leidimo Nr. 41 – 4 – 96 išdavimo ir 2000 m. vasario 9 d. individualaus statinio priemimo naudoti akto Nr. 70 daliu, kuriose statytoju ir asmeniu turinciu teise vykdyti ginco namo statyba nurodytas atsakovas J. M., pripažinimo negaliojanciu nesutinka ir prašo šiuo ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagristus. Treciojo asmens atstove nurodo, kad mineti administracine tvarka priimti gyvenamojo namo statyba reglamentuojantys aktai – priimti teisetai, t. y. nepažeidžiant LR Statybos istatymo 3 straipsnio ir poistatyminiu aktu reikalavimu, be to ieškinio reikalavimai yra reiškiami ir praleidus ieškinio senaties termina, todel ji prašo šioje dalyje ieškini atmesti.

Treciuju asmenu AB „Kauno energija“ ir Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovai ir tretysis asmuo notare B. G., tvirtinusi ginco namo pirkimo – pardavimo sandori, i teismo posedi neatvyko, taciau iš byloje esanciu ju rašytiniu prašymu turinio matyti, kad aktyvios pozicijos ieškinio pagristumo atžvilgiu neišreiške, todel laikytina, jog ginco išsprendima šie proceso dalyviai palieka spresti teismo nuožiura.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš byloje esancios medžiagos, gincas tarp šaliu del gyvenamojo namo esancio (duomenys neskelbtini) tarp šaliu kilo po to, kuomet 2009 m. atsakovas D. M., t. y. ieškoves sutuoktinis, ieškove su kartu gyvenusiomis dukromis iš ginco gyvenamojo namo išvijo ir nuo to laiko ieškovei padedamas atsakovu J. M. ir V. M. neleidžia naudotis ginco namu.

Butent nuo nurodomo momento, ieškoves nuomone, buvo pažeistos jos, kaip ginco gyvenamojo namo bendraturtes bendrojoje jungtineje nuosavybeje su atsakovu D. M. teises, kurias ji emesi ginti 2010 – 02 – 02 pareikšdama ieškini teismui (t.1, b. l. 3 – 5). Esant šioms aplinkybems teismas sprendžia, kad ieškove S. M. nera praleidusi ieškinio senaties terminio savo kaip bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes dalininkes teisems apginti, nes – akivaizdu, jog turtas, del kurio vyksta gincas tarp šaliu yra igytas po santuokos tarp ieškoves ir atsakovo D. M. sudarymo sutuoktiniu bendros veiklos ir pajamu panaudojimo rezultate ( CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Remiantis butent šia nuostata, aplinkybe, jog ginco gyvenamojo namo savininku nuo pat jo statybos pradžios nurodomas atsakovas J. M., nereiškia, jog ginco namu valdoje, esancioje (duomenys neskelbtini) atlikti statybos – remonto darbai irengiant gyvenamaji nama bei sutvarkant aplinka negali buti vertinami, kaip ieškoves su atsakovu D. M. bendroji jungtine nuosavybe. Atvirkšciai, vadovaujantis CK 1.2 ir 3.87 straipsnio nuostatomis šio turto dalybu salyga yra susijusi su socialinio teisingumo igyvendinimo tikslu šio konkretaus ginco atveju, nes priešingu atveju, t. y. visiškai atmetus ieškini, o kartu ir galimybe ieškovei apginti savo, kaip atsakovo D. M. sutuoktines turtines teises, atsakovai nepagristai praturtetu, igydami turto dali be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus teise ieškovei i dalini jos ieškinio reikalavimu patenkinima del ieškoves pareikštu reikalavimu teismas sprendžia taip :

Del pripažinimo negaliojanciu 1996 m. gegužes 9d. išduoto namo statybos leidimo Nr. 41 – 4 – 96 atsakovo J. M. vardu bei reikalavimo pripažinti negaliojanciu iš dalies 200 m. vasario 9d. Individualaus statinio priemimo naudotis akto Nr. 70 dali del statytojo, nustatant, kad ne tik leidimas ginco gyvenamajam namui statyti, bet ir individualaus statinio priemimo aktas Nr. 70 yra išduoti ieškoves S. M. ir D. M. vardu.

Ivertines byloje esancia medžiaga, liudytoju parodymus bei šaliu paaiškinimus teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškoves ieškinys yra nepagristas, nes, kaip matyti šio leidimo išdavimas yra neatsiejamai susijes su atsakovo J. M. darbu Kauno šilumos tinkluose ir žinybine tvarka buvo sprendžiamas dar nuo 199 – 04 – 14 (t.1, b. l. 11; 50). Butent del to, kad atsakovui J. M. 1996 – 03 – 26 Kauno šilumos tinklu valdyba savo potvarkiu suteike galimybe statytis sublokuota gyvenamaji nama (duomenys neskelbtini), nes iki to buvo patvirtinti busimuju savininku sarašai, susitarta del statybos budo ir finansavimo galimybiu, ka negincijamai patvirtina atsakovu pateikti teismui rašytiniai irodymai(t.1, b. l. 175 – 176; 177; 178; 179;180 184). Be aukšciau nurodytu dokumentu teiseto statybos leidimo atsakovui išdavimo fakta patvirtina ir 1998 – 08 -27 327 – osios sublokuotu namu savininku bendrijos ikurimo faktas, kurios pirmininku buvo išrinktas butent atsakovas J. M. (t.2, b. l. 7), bendrijos iregistravimo pažymejimo ir bendrijos mokejimo pranešimu duomenys (t.2, b. l. 8; 9; 10 ), iš kuriu matyti, jog pats atsakovas nuo gyvenamuju namu bendrijos isteigimo 2003 m. iki jai vadovavo sudarinejo sutartis del paslaugu atlikimo ir rupinosi atsiskaitymais. Visas šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas aukšciau minetos 327 – osios sublokuotu namu bendrijos narys P. K., kuris nurode, jog ginco gyvenamojo namo statyba iki pat jo pridavimo bei bendrais komunikaciju irengimo , leidimu iforminimo darbais rupinosi J. M..

Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes bei ivertinus tai, kad nei ieškove, nei jos advokatas teismui nepateike jokiu patikimu irodymu, patvirtinanciu tai, jog ginco atveju išduodant statybos leidima J. M. buvo pažeisti Statybos istatymo 23 straipsnio ar tuo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu reikalavimai, ieškoves ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neirodytas ir nepagristas ( CPK 178 straipsnis).

Tuo paciu nepagristu ir neirodytu laikytinas ir ieškinio reikalavimas del 200 m. vasario 9d. Individualaus statinio priemimo naudoti akto Nr. 70 dalies, kuria nurodytas statytoju J. M. pripažinimo neteisetu bei nustatymo, kad šio statinio statytojai yra ieškove S. M. ir jos sutuoktinis atsakovas D. M.. Kadangi 2000m. vasario 9d. Individualaus statinio priemimo naudoti akte Nr. 70 statytoju sutinkamai su Statybos istatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais statytoju ivardintas atsakovas J. M. (1. b. l. 89), kurio vardu bei užsakymu 1995 - 11 -25 BGAK „Miestprojektas“ paruoše ginco gyvenamojo namo projekta, o atsakovas pateike teismui atliktu statybos rangos darbu apmokejima patvirtinancius rašytinius irodymus ( t.2, b. l. 24; 25;29 – 32; 33) – akivaizdu, kad ieškoves ieškinio reikalavimas ivardinti ja kaip ir atsakova dainiu Mykolaiti yra nepagristas. Šia teismo išvada be nurodytu aplinkybiu patvirtina ir tas faktas, jog tiek surašant 1995 – 11 – 15 Statiniu aprašymo ir ikainojimo akta, tiek 1997 -02 – 13 ši ikainojima tikslinant statiniu verte šiu statiniu valdytojas AB „Lietuvos energija“ filialas „Kauno šilumos tinklai“ prieš ju pirkimo – pardavimo sutarties sudaryma kaip su užsakovu derejosi išimtinai su J. M., o ne su ieškove ar jos sutuoktiniu.

Esant išvardintoms aplinkybems, laikytina, kad ieškoves ieškinio reikalavimas del ginco namo 2000m. vasario 9 d. Individualaus statinio priemimo naudoti akto pripažinimo negaliojanciu dalyje taip pat yra nepagristas ir neirodytas.

Del pripažinimo negaliojancia 1997 – 05 – 16 gyvenamojo namo A2p, (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalies del sutarties šalies( pirkejo) ir 2003 m. liepos 17 d. žemes sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1- 8815, dalies del sutarties šalies pripažinimo negaliojancia dalyje del šalies, nustatant, kad gyvenamojo namo ir žemes sklypo pirkejas yra ieškove S. M. ir D. M..

Kaip matyti iš byloje esanciu ieškoves gincijamu nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo ir žemes sklypo sutarciu ( t.1, b. l. 181 – 182 ir t.2, b. l. 113) šios sutartys ju sudarymo metu visiškai atitiko ja sudaranciu šaliu valia bei neprieštaravo istatymu reikalavimams, nes sutarciu sudarymo metu niekam nekilo abejoniu del ginco gyvenamojo namo priklausymo AB „Lietuvos energija“ filialui „Kauno šilumos tinklai“ ar žemes sklypo priklausymo valstybei.

Kad visos esmines nekilnojamojo turto igijimo salygos sudarant ginco sutartis buvo derinamos butent su atsakovu J. M., o ne su ieškove ir jos sutuoktiniu matyti iš šiu sutarciu salygu. Analizuojant ginco gyvenamojo namo pirkima – pardavima – akivaizdu, jog pardavejas, t. y. AB „Lietuvos energija“ filialo sutikimu, parduodant nebaigta statyti murini gyvenamaji nama ( statybos darbu baigtumas 96 procentai) atsakovui, kaip darbuotojui buvo leista lengvatinemis salygomis už ši turta atsiskaityti. Ši fakta patvirtina pirkimo – pardavimo sutarties 2 punkte išdestyta privalomu mokejimu suma, o atsakovo J. M. pateikti teismui rašytiniai irodymai, t.y. kasos pajamu orderiu kvitu kopijos ( t.1, b. l. 185 – 200; t.2b, l, 3 – 5) bei 2009 – 12 – 31 skolu suderinimo akto duomenys (t.2, b. l. 6) ir 2011 – 02 – 18 pažymos nr. 20 – 595 duomenys apie pagal aukšciau pamineta sutarti 2011 – 02 – 18 J. M. dar turi sumoketi už nupirkta gyvenamaji nama 17844,78 Lt suma.

Be to aplinkybe, jog butent atsakovas J. M. , o ne ieškove su savo sutuoktiniu yra ginco gyvenamojo namo statytojai patvirtina ir bylos medžiagoje esantys Elektros energijos tiekimo – vartojimo 1998 – 05 – 19 sutartis su rejestro irašais ( t.1, b. l. 119 – 120, 121), paraiškos del techniniu salygu gavimo bei ju išdavimo duomenys 9t.1, b. l. 122, 123) bei Elektros montavimo darbu priemimo – perdavimo akto ir komunikaciju paklojimo akto duomenys (t.1, b. l. 130, 131), užfiksuoti konkreciu žinybu prieš priimant nama eksploatacijon.

Taigi aukšciau nurodytu aplinkybiu pagrindu darytina išvada, kad ieškoves reikalavimas perkelti jai pirkejo teises, pripažistant, jog ginco sandorio šalimi, t. y. pirkeju, yra ieškove ir jos sutuoktinis D. M. yra nepagristas.

Tuo paciu teismo nuomone nera pagrindo tenkinti ir pripažinti negaliojancia ginco žemes sklypo 2003 – 07 – 17 pirkimo pardavimo sutartis, nes ji taip pat pilnai atitinka istatymu reikalavimus bei šaliu valia, be to sudaryta remiantis teisetu aktu, t.y. 2002 – 11 – 26 Kauno apskrities viršininko isakymu Nr. 02 – 01 – 6595 ir Priemimo – perdavimo 2003 – 07 – 17 aktu nr. 629 pagrindu. Kadangi nei mineti administraciniai aktai nei namu valdoje esancio gyvenamoji namo pirkimo – pardavimo sutartis nenugincyti, laikytina, jog ieškinio reikalavimas šioje dalyje CK 1.87 straipsnio pagrindu reiškiamas nepagristai, todel yra atmestinas.

Del ieškoves reikalavimo pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir šiai namu valdai priklausantis žemes sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) yra jungtine ieškoves S. M. ir atsakovo D. M. nuosavybe.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šaliu vyksta gincas del sutuoktiniu turto teisinio reguliavimo nors santuoka tarp ieškoves S. M. ir atsakovo D. M. nenutraukta. Istatyme itvirtinta prezumpcija, kad visas santuokos metu abieju sutuoktiniu , ar kiekvieno ju atskirai vardu igytas turtas laikomas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe (CK 3.87 straipsnis) nagrinejamu atveju ši prezumpcija nera taikoma, nes ginco turtas, t. y. gyvenamasis namas ir žemes sklypas yra iregistruoti ne sutuoktiniu, o atsakovo D. M. tevo J. M. vardu. Todel šiuo atveju ieškovei tenka pareiga irodineti, kad ginco nekilnojamas turtas igytas( sukurtas) jos ir jos sutuoktinio D. M. lešomis, darbu ar kitais budais ir kad jis yra bendroji jungtine su atsakovu D. M. nuosavybe.

Teismas pažymi, jog irodinejant aplinkybes del bendrosios jungtines nuosavybes sukurimo, yra neabejotinai svarbu kokiomis ir kieno lešomis ši nuosavybe sukurta. Šiuo atveju neabejotinai svarbi aplinkybe, kuria ieškove ir grindžia bendrosios jungtines nuosavybes sukurima ir ketinima ja sukurti yra ta, kad ieškove su atsakovu D. M. ir šeima apsigyveno ginco namu valdoje ir ketino ten gyventi nuolatos savininku, bet ne kokiu kitokiu statusu.

Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu bei esancios medžiagos ieškove nors ir neišreiškusi aktyviais veiksmais savo ketinimu perimti kartu su atsakovu nuosavybes teise iš sutuoktinio tevo J. M., taciau kartu su vyru atliko nemaža statybos remonto ir teritorijos sutvarkymo darbu dali. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad po to, kuomet 1996 m. ieškove su šeima, sutinkant atsakovui J. M. isikele i nebaigta irengti ginco nama, sutuoktiniai eme vartojimo kreditus ne tik komercinei veiklai vystyti, bet ir busto, t. y. ginco gyvenamojo namo irengimui ( t.1b, l, 38 – 45 ). Be to ieškove su sutuoktiniu pirko elektros iranga lizingo sutartimi, pakeite gyvenamojo namo langus moderniais ( t.1b, l, 46 – 47; 60, 62), savo darbu bei lešomis irange laiptus bei prabangia terasa, atliko kitus rekonstravimo – statybos darbus tuo žymiai pagerindami ginco turto verte. Šias aplinkybes be bylos medžiagoje esanciu rašytiniu irodymu patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai, t. y. fotonuotraukos prie faktiniu bylos apžiuros 2009 – 09 – 25 protokolo ( t.2, b. l. 136 – 155 ir t.2, b. l.191 – 196) bei liudytojais apklaustu G. S., D. U., N. V., D. M. S. F. R. B., S. L., L. B., A. B. parodymai.

Butent nurodytu aplinkybiu pagrindu teismas daro išvada, jog nors ir nepripažinus ieškovei bendrosios jungtines nuosavybes teisu i ginco gyvenamaji nama ir šios namu valdos žemes sklypa kartu su sutuoktiniu D. M. negali buti paneigta jos, kaip sutuoktines teise i turta, kuris sutuoktiniams siekiant priešingu teisei tikslu padarytu pagerinimu ginco nekilnojamajam turtui budu atitektu atsakovams. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog ieškoves teises privalo buti ginamos lygiateisiškumo pagrindu, kaip ta numato CK 3. 3 straipsnio nuostatos, nes priešingu atveju atsakovai igytu turto pagerinima be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Vertinant byloje surinktu irodymu visuma, teismas atsižvelgia tiek i šaliu pateiktus oficialius VI Registru centro ginco namu valdos vertes 2010 – 01 – 28 pažymos Nr. M – 15 (t.1, b. l. 92), tiek iš dalies i ieškoves pateiktos atliktu darbu ataskaitos duomenis ( t. 1, b. l. 91) ir spendžia, kad atsakovu nekilnojamam ginco turtui ieškoves ir jos sutuoktinio padarytu pagerinimai sudaro 1/3 dali visos vertes. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CK 3.90 straipsnio 1 dalimi ieškovei priteistina ½ dalis padarytu atsakovu ginco turtui vertes, ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis iš šaliu priteistinos bylinejimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintu ieškoves reikalavimu daliai, o atsakovams proporcingai atmestu ieškinio reikalavimu daliai.

Žyminio mokescio išlaidos ir procesiniu dokumentu iteikimo išlaidos valstybei priteistinos vadovaujantis CPK 92 ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 265 – 270 straipsniais, teisejas

nusprende:

Ieškini patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog ieškoves S. M. ir atsakovo D. M. atlikti statybos rangos darbai, irengiant gyvenamaji nama ir sutvarkant namu valda, esancius (duomenys neskelbtini) sudaro 1/3 dali ginco objekto vertes ir yra bendroji sutuoktiniu S. M. ir D. M. nuosavybes dalis.

Padalinant šia nuosavybe, priteisti ieškovei S. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovu J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) V. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (a/k (duomenys neskelbtini) solidariai 51500,00 Lt (penkiasdešimt viena tukstanti penkis šimtus litu) pinigines kompensacijos už atlikta nekilnojamojo turto pagerinima.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškoves S. M. (a/k (duomenys neskelbtini) 5608,00 Lt žyminio mokescio išlaidu valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM, imones kodas 188659752, biudžeto pajamu surenkamoji saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovu J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) V. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir D. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 393,90 Lt žyminio mokescio išlaidu valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM, imones kodas 188659752, biudžeto pajamu surenkamoji saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, imokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.