Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-481-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
1-481-1079/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-481-1079/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51567-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 15 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014 m. sausio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti pilnu etatu; 2016 m. vasario 5 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta 19 dienų laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista į 9 parų areštą;

2) 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, taikant 64¹ straipsnį – 28 MGL bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2018 m. spalio 26 d. apie 22.45 val., gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia rankomis į krūtinę stūmė R. P., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė pakaušio sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

J. G., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios įvykio dienos ir laiko nepamena, bet gali būti kaip nurodyta jam pareikštame įtarime, būdamas blaivus susitiko kaime pažįstamą L. D., su kuriuo ruošėsi eiti aplink kaimą pasivaikščioti. Einant Ąžuolų gatve pro R. P. namus, juos kažkas pašaukė iš kiemo ir jie abu nuėjo link R. P. namo. Prie jų priėjo R. P., kuris matėsi yra labai girtas, nes eidamas svirduliavo į visas puses. R. P. pradėjo konfliktuoti su L. D. dėl jo brolio, dėl kažkokios mašinos išdaužtos lempos ar įlenkimo. Kokiu momentu prie jų atsirado L. P., jis neatsimena. Konflikto metu jiems stovint prie keliuko, R. P. svirduliuodamas pajudėjo link jo ir pamanė, jog jis nori jam suduoti. Jis R. P. nustūmė nuo savęs ir šis nukrito į griovį ant nugaros, kuris yra šalia kelio ir įvažiavimo į kiemą. Jis specialiai nenorėjo jo sumušti, tiesiog gynė save nuo jo. Daugiau niekas iš jų R. P. nestūmė ir nemušė, smūgių niekas nesudavė. Paskui prie jų atėjo R. P. žmona, kuri pradėjo konfliktuoti su L. D.. Kaip iš griovio išlipo R. P., jis nematė. Jie trise išėjo iš kiemo, nuėję prie stotelės, parūkė ir išsiskirstė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 188-189, 196-197).

R. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, jog 2018 m. spalio 26 d. vakaro metu namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona V. P. ir draugu D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.45 val. į jo kiemą atėjo trys jam iš matymo pažįstami jaunuoliai – J. G., L. D. ir L. P.. J. G. siūlė atsigerti alaus, tačiau jam atsisakius ir liepus eiti lauk, jaunuoliai iš kiemo nesišalino. Matydamas, jog tuoj kils konfliktas, nuėjęs į kambarį, paprašė žmonos, kad iškviestų policiją. Vėl išėjęs į kiemą, kur buvo anksčiau minėti jaunuoliai, pasakė J. G., kad eitų iš jo kiemo, tačiau jis neklausė ir atsikalbinėjo. Į lauką išėjo kartu buvęs D. D. ir jo žmona, kuri taip pat sakė jaunuoliams išeiti, tačiau jie neklausė, šūkavo ir rėkavo. Matė, jog D. D. nuo jo žmonos nustūmė L. D., ir žmona nuėjo į kambarį. Jis pastūmė J. G., kad šis išeitų iš kiemo, ir pastarasis taip pat jį pastūmė, jis nukrito ir pajuto smūgius iš rankų ir kojų į galvą. Rankomis užsidengė galvą, po kiek laiko smūgiai liovėsi ir jis atsistojo. Jis buvo sumuštas tik vieno J. G.. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, nurodo jog civilinio ieškinio neteiks nei dabar, nei vėliau (1 t., b. l. 29-30, 33-34, 37).

V. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, jog 2018 m. spalio 26 d. vakaro metu namuose kartu su vyru R. P. ir draugu D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.45 val. kažkam į jų namus pasibeldus, vyras nuėjo pasižiūrėti, kas atėjo. Kieme išgirdusi konfliktą, išėjo į kiemą. Pažino kieme buvusį J. G., kiti du jaunuoliai jai buvo nežinomi. Juos pažinojo jos vyras. Nusprendė kieme buvusius nepageidaujamus jaunuolius iš savo gyvenamojo namo kiemo išprašyti. Jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, atsisakė išeiti. Konfliktui tęsiantis, ji vieną jaunuolį pradėjo stumti lauk, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. D.. Stumiant šį jaunuolį, šis viena ranka jai suėmė už kaklo bei norėjo ją stumti atgal. Tuo metu prie jų pribėgo jų draugas D. D. ir juos išskyrė. Tada L. D. pribėgo prie jos vyro, kur buvo J. G. ir dar vienas jaunuolis. Išgirdusi vyro balsą kviesti policiją, nubėgo į kambarį ir pasiėmusi telefoną, iškvietė pagalbą, daugiau nieko nematė. Jai vėl išėjus į kiemą, asmenys jau buvo išsiskirstę. Jaunuoliai stovėjo ant kelio, kalbėjosi. Kieme buvo vyras ir draugas D. D.. Ji nematė, kaip mušė jos vyrą, kadangi buvo tamsu ir ji jau buvo kambaryje. Jai apsistumdymo metu fizinis skausmas nebuvo sukeltas. J. G. dažnai ateina į jų namus ir kelia konfliktus, ankščiau yra išdaužęs automobiliui ir verandai langą. Šie jaunuoliai yra nepageidaujami jų namuose (1 t., b. l. 46-47).

D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė jog 2018 m. spalio 26 d. vakare buvo pas R. P. namuose, kur su juo ir jo žmona vartojo alkoholinius gėrimus. Neatsimena, kiek buvo valandų, nes buvo gerokai išgėręs, kai kažkas pasibeldė į duris ir R. P. išėjo į lauką. Po to į lauką išėjo ir jo žmona. Išgirdęs triukšmą, ir jis išėjo į kiemą, kur buvo labai tamsu ir beveik nieko nematė. Pamatęs, jog kažkoks jaunuolis yra prie V. P., ir jie stumdėsi, jis atitraukė jaunuolį ir su V. P. nuėjo į kambarį. Jis pasiėmė savo krepšį ir išėjo į namus. Nematė, kiek kieme buvo žmonių ar kad kas nors muštų R. P.. Nežino, kas įvyko pas R. P. kieme, jis pats nenukentėjo, jokių pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 52).

L. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, jog 2018 m. spalio 26 d. apie 23.00 val. buvo savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sode ir rūkė, kai netoli išgirdo šaukiant kelių žmonių balsus, iš jų atpažino L. D. balsą. Jis gyvena netoli nuo R. P. namo, kur girdėjo šaukiant balsus. Jis nuėjo balsų link, sustojo ant gatvės prie įvažiavimo į R. P. kiemą ir matė, jog R. P. kieme yra jis pats, jo žmona, D., kurio pavardės nežino, L. D. ir J. G.. Suprato, jog R. P. ir jo žmona šaukė ir varė iš savo kiemo L. D. ir J. G.. Pastarieji apsisuko ir ėjo iš kiemo link jo. Jie priėjo prie jo ir atsistojo šalia, kai jiems iš paskos prie jų priėjo R. P., varydamas L. D. ir J. G. iš kiemo. Tuo metu J. G. ir L. D. atsisuko į R. P., ir J. G. pastūmė R. P. į krūtinę. Šalia tos vietos, kur jie stovėjo, paraleliai Ąžuolų gatvės eina vieno metro pločio ir maždaug vieno metro gylio griovys. R. P. nukrito į griovį atbulas ir nesikėlė. Iš kiemo greitai link jų priėjo R. P. žmona, kuri čiupo į atlapus L. D., nes jis stovėjo arčiau jos. R. P. žmona ir L. D. vienas su kitu susikibo į atlapus, vienas su kitu apsistumdė. Juos išskyrė jis ir atėjęs iš kiemo D. D.. Kol L. D. stumdėsi su R. P. žmona, prie jo stovėjo J. G., jis nieko nedarė. Kai L. D. su R. P. žmona buvo išskirti, jis su vaikinais nuėjo į kitoje gatvės pusėje esančią autobusų stotelę. Kas pakėlė iš griovio R. P., jis nematė. Prie jų priėjęs D. D., pasakė jog jie eitų iš čia, nes bus pakviesta policija. Jie parūkė ir išėjo kas sau. Jis nematė, jog būtų kas nors mušęs ar spardęs R. P.. Pastarasis tik buvo nustumtas į griovį, kur jis nukrito ant nugaros. Daugiau nei vienas iš jų R. P. nelietė ir jo nemušė. Jis suprato, jog R. P., jo žmona ir D. D. buvo neblaivūs, nes jie svirduliavo, garsiai kalbėjo, jis tuo metu buvo blaivus (1 t., b. l. 108-109).

L. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, jog įvykio datos ir laiko nepamena, tačiau įvykio vakarą jis sėdėjo vienas pats blaivus autobusų stotelėje priešais R. P. namą ant suolo ir klausėsi muzikos. Prie jo atėjo neblaivus J. G., kuris jam pasiūlė nueiti pas R. P. į namus ir paprašyti cigaretės. Nuėjus į R. P. kiemą ir pabeldus, lauko duris atidarė R. P. ir išėjo į lauką. J. G. paprašė R. P. cigaretės, tačiau pastarasis pasakė dingti iš kiemo. Kiek žino, R. P. su J. G. pykstasi, nes šis anksčiau su plyta buvo išmušęs R. P. automobilio langą. Tuo metu, kai jie visi trys stovėjo kieme, iš namo pas juos atėjo R. P. žmona, kuri stovėjo prie namo kampo už dviejų – trijų metų. Jis matė, jog R. P. ir jo žmona yra labai girti. R. P. žmona rėkė, jog jie dingtų iš kiemo. Besistumdant J. G. su R. P., matė, kaip J. G. užsimojo kumščiu į R. P., tačiau, ar jam pataikė, nematė. Jis išgirdo, kaip nuo gatvės pusės jiems šaukė L. P., stovintis prie kiemo ant gatvės. Jie su J. G. ėjo link L. P. ir girdėjo, kaip jiems einant iš paskos kažką sakė jų atžvilgiu R. P.. Jau būnant prie pat L. P., jis išgirdo duslų garsą kaip kritimo, atsisuko į J. G. ir matė, jog griovyje guli R. P., o J. G. juokdamasis atėjo ir atsistojo ant kelio. Pamatęs griovyje gulintį R. P., jis suprato, jog J. G. bus įmetęs jį į griovį, nes daugiau žmonių aplinkui nebuvo. Jis ėjo link L. P., kai prie jo pribėgusi R. P. žmona iš nugaros, čiupo jam už striukės pažastų lygyje ir patempė į save. Jis atsisuko į R. P. žmoną, suėmė ją už pečių ir pastūmė nuo savęs, daugiau nieko jai nedarė. Jis nematė, kas iš griovio ištraukė R. P., visi trys nuėjo prie parduotuvės, ten parūkė L. P. turėtas cigaretes ir išsiskirstė. Nei jis, nei L. P. nieko nemušė ir nieko nestūmė (1 t., b. l. 139-140).

Motyvuojamoji dalis

J. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. spalio 26 d. – 2018 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama R. P. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir kiemo vaizdas (1 t., b. l. 13, 15-16);

2018 m. spalio 27 d. protokolu-pareiškimu apie padarytą nuskalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas R. P. parodė, jog 2018 m. spalio 26 d. apie 22.45 val. namo kieme jį sumušė trys iš matymo pažįstami asmenys – J. G., L. D. ir dar vienas jaunuolis, vardu L., kurio pavardės nežino (1 t., b. l. 20);

2018 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada Nr. G1509/2018(04), kurioje nurodyta, kad R. P. padarytas pakaušio sumušimas, sukėlęs lokalų patinimą, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui; rastam kūno sužalojimui reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu daiktu ar buku kietu paviršiumi, kuris galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į pakaušį, tiek griuviminės traumos metu pakaušio sritimi atsitrenkiant į buką kietą paviršių (1 t., b. l. 63);

2018 m. lapkričio 30 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas Bendram pagalbos centrui skambinusių V. P. ir R. P. pokalbių su operatore turinys (1 t., b. l. 65-66);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 26 d. 23.08 val. nukentėjusiajam R. P. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, o V. P. – 1,08 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 68-71);

2019 m. sausio 18 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad R. P. ir L. P. akistatos metu R. P. patvirtino, kad L. P. įvykio metu buvo jo kieme, bet jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko (1 t., b. l. 99-100);

2019 m. sausio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje L. P. ir L. D. atžvilgiu, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas L. D. ir L. P. atžvilgiu dėl R. P. sumušimo nutrauktas (1 t., b. l. 77-80);

2019 m. sausio 18 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamojo J. G. akistatos metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (2 t., b. l. 2-3).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. G. 2018 m. spalio 26 d. asmeninio konflikto metu tyčia rankomis į krūtinę stūmė R. P., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, ir tokiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam R. P. buvo padarytas pakaušio sumušimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamojo J. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. vasario 8 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (2 t., b. l. 16, 18-20).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

J. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 146-148), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 174-179), nedirba (1 t., b. l. 181), užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 180). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais, J. G. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. G. paskirtos ir sumažintos bausmės pridedama 2017 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta visa neatlikta bausmė, t. y. 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio bauda.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bei patvarkymo vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios J. G. paliktinos galioti kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P., nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

J. G. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. G. paskirtos ir sumažintos bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti J. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per 5 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlikti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 28 MGL (1054,48 Eur) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bei patvarkymo vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti J. G. kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. P., nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje.

Išaiškinti J. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

J. G. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė