- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- I-4479-437/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07352-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskenė, Halina Zaikauskaitė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės, Halinos Zaikauskaitės, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui J. M., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30 18 732,43 Lt; 2) įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 3) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimą Nr. 1D-9812(11).
Paaiškina, kad Vidaus reikalų ministerijos 2003-09-02 sprendimu Nr. 2/17-1107 nuo 2003-07-26 neterminuotai jam paskirta 1 902,55 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pareiškėjui nuo 2010-01-01 buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu, kuriuo Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
Nuo Laikinojo įstatymo įsigaliojimo iki šios dienos jam yra mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010-01-01 dirbant AB bankas „Snoras“ buvo mokama sumažinta pensija pagal Įstatymo 5 straipsnį, vietoje 1902,55 Lt buvo mokama vidutiniškai 881,87 Lt suma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013-10-14 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu grąžinti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos už tarnybą dalį. Vidaus reikalų ministerija 2013-11-04 atsakė į pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad jo prašymo nenagrinės.
Pareiškėjas 2014-02-10 teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 27). Prašyme paaiškina, kad šiuo metu VRM sistemoje nedirba ir nežinojo priimtų naujų Lietuvos Respublikos įstatymų. Tik šių metu vasarį sužinojo, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą dėl LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, pagal kurias nedirbantiems asmenims valstybinės ir socialinio draudimo pensijos buvo sumažintos ir tai prieštarauja Konstitucijai.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais, o sprendimo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo įvykdymą atidėti vieneriems metams.
Atsiliepimas
Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 23) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Paaiškina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi po valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatyto 3 metų termino nuo pirmos perskaičiuotos pensijos išmokėjimo (šiuo atveju – 2010 m. vasario mėn.), t.y. po 2013 m. vasario mėn. Todėl ši byla nutrauktina pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 punktą. Pensija ir toliau perskaičiuotina pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Skundžiamas atsakovės sprendimas nenaikintinas, nes nepažeidžia pareiškėjo intereso. Be to, jį panaikinus, ministerijai tektų nagrinėti klausimą, kuris būtų jau išspręstas teismo, o tai prieštarautų Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d.
Atsakovės pateikė atsiliepimą ir į pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 41). Paaiškino, kad pareiškėjas apie pensijos mažinimą dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių taikymo sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, kai jam pirmą kartą buvo išmokėta sumažinta pensija už sausio mėnesį. Pareiškėjo teigimu terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo dienos. Pažymėjo, kad toks teiginys prieštarauja LVAT praktikai, pagal kurią termino pradžia siejama su pirmosios sumažintos pensijos gavimo diena. Priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, ginčui aktualių teisės nuostatų prieštaravimas Konstitucijai buvo plačiai aptarinėjamas įvairiomis viešomis priemonėmis, iš kurių pareiškėjas turėjo suprasti su tuo susijusias pasekmes ir per tam tikrą terminą turėjo galimybę kreiptis į teismą, tačiau nesikreipė, delsė tai padaryti. Kreipimosi daliai dėl nepriemokos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. terminas niekaip negalėtų būti skaičiuojamas nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, nes šiuo nutarimu kaip tik pensijos ribojimas pripažintas teisėtu. Įstatymų nežinojimas, nežinojimas, kokius įrodymus pateikti negali būti laikoma svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Todėl prašymas atnaujinti terminą akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2003-09-02 sprendimu Nr. 2/17-1107 (b. l. 14) nuo 2003-07-26 neterminuotai paskirta 1 902,55 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.
Pareiškėjas 2013-10-14 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu grąžinti neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos už tarnybą dalį (b. l. 21).
Vidaus reikalų ministerija 2013-11-04 raštu Nr. 1D-9812(11) „Dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo“ atsakė pareiškėjui į jo 2013-10-14 prašymą ir informavo, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 23 straipsnio 6 dalimi, nenagrinės jo prašymo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 22).
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30 teisėtumo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją turėjo sužinoti 2010 m. vasario mėnesį, kai gavo sumažintą pensiją už sausio mėnesį. Pareiškėjas skundą teismui surašė 2013-11-26, t. y. praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
J. M. pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (b. l. 27-28). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo ar apskundimo terminai. Šį faktą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 bei, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog įstatymų leidėjas nebuvo sureguliavęs neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimų. Tai aptarta tik 2013-11-07 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismo vertinimu, dėl šių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino pareiškėjo pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovei nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad savo teises dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo galėjo ginti per trejų metų terminą. Kad tokios aplinkybės gali būti pripažintos svarbiomis, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas pripažįsta, jog terminas kreiptis į teismą su skundu praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas.
Dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo vertintinas 2009-12-09 priimtas Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (2010-10-26 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, 107 straipsniu, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Taip pat minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad nei Valstybinių pensijų įstatymas, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas pensijos nepriemokos klausimo neaptaria. Atsižvelgus į tai, susidariusiai situacijai spręsti pagal įstatymo analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo būdą, kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjui visos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30 įskaitytinai priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, pareiškėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingą jo teisių teisminę gynybą, socialinį teisingumą bei teisės viršenybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu nagrinėjamoje byloje pareiškėjui išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.
Tarnybos 2013-01-17 pažyma Nr. 11PP(P)-93 (b. l. 20) patvirtina, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio mėnesio buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai ir pareiškėjas neprašo priteisti dėl šio straipsnio ribojimo neišmokėtos pensijos dalies. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, atsižvelgus į pareiškėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį, pensija buvo sumažinta ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30 nepagrįstai neišmokėta 18 732,43 Lt valstybinės pensijos dalis dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Ši pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis jam priteisiama.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išaiškino, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui neišmokėta pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimą Nr. 1D-9812(11) „Dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo“, kuriuo ji, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) 23 straipsnio 6 dalimi, nenagrinėjo pareiškėjo 2013-10-14 prašymo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 22).
Pareiškėjas 2013-10-14 kreipėsi į atsakovę dėl grąžinimo neišmokėtos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą, kuris pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Taigi, minėtoje byloje suformuluota išvada, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalėjo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad nors Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija) iš tiesų nustatyta, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjai kompetentingų institucijų sprendimus privalo apskųsti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tai savaime nereiškia, kad minėta nuostata reguliuoja pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų padėtį. Atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą bei netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo ir tai, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Taigi, šiuo atveju atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas kreipėsi į ministeriją su skundu praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo – 2012-09-21, rodo, kad ji netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Svarbu ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 minėtoje nutartyje išaiškino, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Nurodė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad turėjo būti taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos. Be to, skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais. Vidaus reikalų ministerijos ginčijamame sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Kadangi Vidaus reikalų ministerija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, jos sprendimas naikintinas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti visą paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad nuo šių metų pradžios jo teisė į valstybinę pensiją buvo atkurta, todėl ši skundo dalis atmetama.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pareiškėjas prašo atidėti sprendimo dalies dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės dalies priteisimo įvykdymą metams laiko. Teismas tokį pareiškėjo prašymą tenkina, vertina kaip pareiškėjo geranorišką poziciją.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
Atnaujinti J. M. terminą kreiptis į teismą su skundu dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-04 sprendimą Nr. 1D-9812(11) „Dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo“.
Priteisti pareiškėjui J. M. 18 732,43 Lt (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt du litus, 43 ct) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-30.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Atidėti teismo sprendimo dalies dėl pareiškėjui J. M. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės dalies priteisimo įvykdymą vieneriems metams nuo šio teismo sprendimo įsiteisimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.