Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1395-590/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2A-1395-590/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02188-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.)
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1395-590/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02188-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2; 73.2.6.4.3; 121.14; 121.18; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo antstolio Mindaugo Dabkaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams antstoliui Mindaugui Dabkui ir „BTA Insurance Company” SE dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 31 653,95 Lt nuostolių bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad antstolio skelbtose varžytinėse 2003-07-28 už 69 100 Lt ieškovas įsigijo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskeltini) . Tačiau butu negalėjo naudotis, nes buvusi jo savininkė S. V. apskundė pardavimo iš varžytinių aktą ir gyveno bute iki sprendimo byloje priėmimo įsiteisėjimo. Ieškovas nurodė, kad bylinėjimasis įvairiose instancijose užtrukęs 7-erius metus, tačiau kasacinis teismas 2011-10-10 priėmė galutinę nutartį, kuria butas, esantis (duomenys neskeltini), natūra buvo grąžintas S. V., o jam (ieškovui) buvo priteistos dvi piniginės sumos 64 238,40 Lt iš S. V. bei 4 861,60 Lt iš antstolio M. Dabkaus. Taigi ieškovui buvo grąžinta 69100 Lt suma, kurią jis sumokėjęs varžytinėse už butą. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė nuostolius, negalėdamas naudotis įsigytu butu ar šiam butui sumokėtais pinigais, bei patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl neteisingai pravestų varžytinių. Ieškovo teigimu, jo minimalūs nuostoliai sudaro 5 procentus metinių palūkanų nuo varžytinėse sumokėtos sumos (69 100 Lt), kuris už laikotarpį nuo 2003-07-28 iki 2011-10-10, sudaro 28 603 Lt. Be to, jis patyręs 3 050,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi antstolis savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs, todėl ieškovas 2012-04-18 patikslintu ieškiniu prašė patirtus nuostolius priteisti solidariai iš abiejų atsakovų – antstolio M. Dabkaus ir „BTA Insurance Company” SE.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis M. Dabkus su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jo kontoroje buvo vykdoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis Nr.2252V/99, kuria priverstinai turėjo būti parduodamas 3-jų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskeltini), nuosavybės teise priklausantis S. V.. Butas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui – šios bylos ieškovui A. B.. Teismui patvirtinus turto pardavimo iš varžytinių aktą, gautos piniginės lėšos vadovaujantis CPK ir sprendimų vykdymo instrukcija buvo paskirstytos įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti. Nurodė, kad antstolis yra apsidraudęs privalomuoju Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimu „BTA Insurance Company SE“, todėl, jo manymu, trečiojo asmens žalą turėtų iš esmės atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apsidraudęs civilinę atsakomybę. Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 sprendime pasisakyta, kad ieškovas, įsigijęs butą už žemesnę nei rinkos vertę, siekė sau naudos, veikė nesąžiningai po varžytinių, išduodamas A. K. (taip pat dalyvavusiam varžytinėse) įgaliojimą parduoti ginčo butą ir tai esą patvirtina, kad jį su pastaruoju siejo asmeninė pažintis. Teismui pasisakius dėl ieškovo nesąžiningumo įsigyjant butą, ši nustatyta aplinkybė yra teisiškai reikšminga taikant restituciją. Todėl teismui nustačius, kad A. B. veikė nesąžiningai, nusprendė taikyti restituciją natūra ir iš ieškovo priteisti dalį atstovavimo išlaidų S. V. naudai.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE su ieškiniu taip pat nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad tuometinis draudikas UAB „BTA draudimas“ nuo 2003-01-01 ir iki 2003-12-31 tikrai buvo apdraudęs antstolio M. Dabkaus profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Taisyklių 8 p., apibrėžiantis draudimo įvykio sampratą, akcentuoja, kad antstolio neteisėti veiksmai turi būti atlikti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, o reikalavimas turi būti pareikštas sutarties galiojimo metu arba per vienerius metus nuo draudimo sutarties pabaigos. Šis terminas yra naikinamasis. Apie vykusius teisminius ginčus iki 2009-05-25 draudikas buvęs informuotas, todėl jokios prievolės šioje byloje nėra. Nurodė, kad yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; pareikštas kaip rašytinė pretenzija; pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą Taisyklių 6 punkte; pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų antstolio ar jo darbuotojų veiksmų atliekant antstolio pareigas; pareikštas dėl antstolio funkcijų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu; pareikštas dėl ES valstybės narės teritorijoje atliekamų ir (ar) atliktų antstolio funkcijų. Tačiau sprendžiant draudiko atsakomybės klausimą nustatyti visas paminėtas aplinkybes, leidžiančias įvykį vertinti draudžiamuoju, šiuo metu padaryti nebegalima. Pažymėjo, jog antstolio civilinė atsakomybė atsiranda iš delikto, o draudiko prievolė atlyginti antstolio padarytą žalą trečiajam asmeniui, kyla iš antstolio ir draudiko sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Todėl šiuo atveju bendraatsakovių solidarioji atsakomybė negalima. Antstolis nėra atsakingas už tai kad ginčas dėl varžytinėse įgyto turto užsitęsė 8-rius metus. Todėl reikalavimas padengti nuostolius už visą ginčų laikotarpį yra neproporcingas. Nurodė, kad antstolio atsakomybei atsirasti turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (nuostoliai). Atsiliepime nurodoma, kad antstoliui blogai pritaikius įstatymą, ko išdavoje keičiasi pradinė parduodamo iš varžytynių turto vertė, tai antstolio veiksmai niekaip nesusiję su taip vadinama žala ir nuostoliais. Pats ieškovas, įsigijęs turtą už žemesnę nei rinkos vertė, esą siekė sau naudos. Tai patvirtina ieškovo elgesys po varžytynių, o būtent A. K. išduotas įgaliojimas tvarkyti, naudoti ir parduoti ginčo butą. Skelbimas apie ginčo buto pardavimą net nebaigus bylos nagrinėjimo įrodo, kad ieškovas su varžytinėse dalyvavusiu A. K. veikė kryptingai, siekdami varžytinėse pigiau įsigyti turtą. Be to, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos nėra draudimo objektas, jos yra draudžiamos atskiru draudimu, o šiuo atveju nebuvo draustos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo antstolio M. Dabkaus ieškovo A. B. naudai 10 000 Lt nuostolių, 482 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 10000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo (2012-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį ir ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atmetė. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovas antstolis M. Dabkus vykdymo procese be teisėto pagrindo surašęs turto arešto aktą, sukūrė sąlygas toliau vykdymo procese taikyti 2002 m. CPK normas, kurių taikyti nereikėjo ir šie veiksmai turėjo įtakos neteisingam varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymui, kuo buvo pažeisti skolininkės interesai ir teisėti lūkesčiai, jau yra nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-05 sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl įrodinėti šių aplinkybių nereikia (CPK 182 str.). Teismas pažymėjo, jog imperatyvių teisės normų vykdymo procese pažeidimas, sudaro pakankamą pagrindą antstolio civilinei atsakomybei. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ir pats ieškovas nebuvo sąžiningu įgijėju, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas minėtu 2010-03-05 sprendimu. Ieškovas įsigijęs už žemesnę, nei rinkos vertę skolininkei S. V. priklausantį butą, po varžytynių A. K. išdavė įgaliojimą disponuoti butu ir buvo paskelbtas šio buto pardavimas net nebaigus bylos nagrinėjimo. Ieškovą siejo asmeninė pažintis su varžytynėse dalyvavusiu A. K., su kuriuo jie veikę kryptingai, siekdami pigiau įsigyti turtą. Taigi pats ieškovas prisidėjo prie to, kad butas buvo parduotas už mažesnę kainą nei buto rinkos vertė ir dėl to buvo ginčijamas ir nuginčytas antstolio surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 28 603 Lt sumą sumažinti. Teismas taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ar proporcingai atmestų ieškininių reikalavimų daliai kiekvienoje išnagrinėtoje byloje. Taip buvo daroma ir pagal šalių ieškinius išnagrinėtose bylose. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti dar 3 050,95 Lt, kaip jo patirtus nuostolius dėl bylinėjimosi, susijusio su pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nurodė, kad antstolio neteisėti veiksmai turi būti atlikti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, o reikalavimas turi būti pareikštas arba draudimo sutarties galiojimo metu arba per vienerius metus nuo draudimo sutarties pabaigos. Nei ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovui – draudikui, nei pats atsakovas M. Dabkus nepateikė įrodymų apie pateiktus reikalavimus draudikui. Jie net neginčijo atsakovo – draudiko atsiliepimuose išdėstytų argumentų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius ir iš draudiko, kaip solidaraus atsakovo, negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas antstolis M. Dabkus prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas visiškai neatsižvelgdamas į antstolio pateiktus argumentus, remdamasis Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. dalies imperatyvia nuostata nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius iš draudiko, kaip iš solidaraus atsakovo, negali būti tenkinamas. Antstolis M. Dabkus ir šiuo metu yra apsidraudęs privalomuoju Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimu „BTA Insurance Company“ SE, todėl draudėjui kyla visos draudimo sutartyje ir kituose teisės aktuose nurodytos prievolės. Antstolių įstatymo 17 str. 8 d. numatyta, kad žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką. Pagal savo teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl žalą patyręs asmuo galėtų reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), nebent draudėjas ir draudikas būtų susitarę kitaip. Tarp antstolio M. Dabkaus ir tarp draudėjo „BTA Insurance Company“ SE atskiro susitarimo dėl žalos atlyginimo nėra. Pažymi, jog antstoliui M. Dabkui vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 2252V/99, teismui buvo pateiktas S. V. skundas, dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Kadangi nurodytoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas antstolio civilinės atsakomybės klausimas, todėl tuo metu „BTA Insurance Company“ SE ir nebuvo informuoti apie iškilusį ginčą. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovei pateikus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, apie pateiktą pareiškimą buvo informuotas ir draudėjas. Kadangi teisme buvo sprendžiamas varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu klausimas, todėl akivaizdu, kad antstolis iš anksto negalėjo numatyti, kiek laiko užtruks teisminis nagrinėjimas, ar bus pateikiami pareiškimai dėl žalos priteisimo. A. B., pateikus ieškinį dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, iškart buvo informuotas ir draudėjas, kadangi įtrauktas kaip atsakovas. Pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-05 sprendime Nr. 2-1274-101/2010, pripažino, kad ieškovas A. B., įsigijęs butą už žemesnę, nei rinkos vertę, siekė sau naudos, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, jog būtų pripažįstamas sąžiningu daikto įgijėju. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas veikė nesąžiningai, nei vienas antstolio veiksmas (patvarkymas), per ilgus bylinėjimosi metus nebuvo pripažintas neteisėtu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo bent dalį ieškovo nuostolių priteisti iš antstolio. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, remdamasis teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pripažino turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, turto pirkėjui esant nesąžiningu ir nusprendė taikyti restituciją natūra. Taigi teismui nustačius, kad A. B. veikė nesąžiningai, buvo priimtas sprendimas taikyti restituciją natūra ir iš ieškovo priteisti dalį atstovavimo išlaidų S. V. naudai. Teismui, pritaikius restitucija natūra, t. y. pripažinus turto įgijėją A. B. nesąžininga sandorio šalimi, grąžinus butą S. V. ir priteisus iš jos 64238 Lt A. B. naudai, buvo visiškai išspręstas antstolio atsakomybės klausimas.

Atsiliepimas

Ieškovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo antstolio M. Dabkaus apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2003-07-28 antstolio M. Dabkaus paskelbtose varžytinėse ieškovas už 69 100 Lt nusipirko trijų kambarių butą (duomenys neskeltini). Tačiau butu negalėjo naudotis, nes buvusi jo savininkė S. V. apskundė pardavimo iš varžytinių aktą ir gyveno bute iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir įsiteisėjimo. Po beveik 7 metų bylinėjimosi įvairiose instancijose, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-03-05 priėmė sprendimą civ. byloje Nr. 2- 1274-101/2010, kuriuo pripažino negaliojančiu 2003-07-28 turto pardavimo iš varžytinių aktą, kuriuo butas su rūsiu, esantis (duomenys neskeltini), unikalus Nr. (duomenys neskeltini), parduotas ieškovui ir taikė restituciją natūra, butas (duomenys neskeltini), natūra buvo grąžintas S. V., o ieškovui buvo priteistos dvi piniginės sumos: 64 238,40 Lt iš S. V. bei 4 861,60 Lt (išieškojimo išlaidoms skirta sumos dalis) iš antstolio M. Dabkaus (sprendimas įsiteisėjo 2011-10-10 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-377/2011). Pažymi, jog ieškovo patirti piniginiai nuostoliai dėl negalėjimo naudotis varžytinėse nupirktu butu ar šiam butui sumokėtais pinigais, ieškovui priteisti nebuvo. Be to, liko neatlygintos ir ieškovo bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė bylinėdamasis dėl neteisingai pravestų varžytinių. Nurodo, kad jei ne antstolio neteisėti veiksmai, ieškovas nebūtų pirkęs buto ir nebūtų įšaldęs 8 metams didelės 69 100 Lt sumos. Antstolio veiksmų neteisėtumas yra aiškiai nurodytas 2010-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2- 1274-101/2010, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2003-07-28 turto pardavimo iš varžytinių aktas ir 2011-10-10 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-377/2011. Šiuose sprendime ir nutartyje aiškiai pasisakyta, kad pardavimo iš varžytinių aktas pripažintas neteisėtu ir taikyta restitucija dėl to, kad antstolis pritaikė ne tą įstatymą (vietoje 1964 m. CPK pritaikė 2002 CPK) ir dėl to netinkamai nustatė pirminę pardavimo iš varžytinių kainą. Tokie neteisėti antstolio veiksmai yra tiesiogiai susiję su ieškovo patirta žala, todėl antstolis turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą dėl antstolio veiksmų žalą. Pažymi, jog kadangi antstolis savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs, tai žalą ieškovas reikalavo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų: tiek iš antstolio, tiek iš draudiko – BTA draudimas. Draudikui atsikirtus dėl pavėluoto jo įtraukimo į bylą (taisyklių 32.5 punktas), vengiant vykdyti savo pareigas, dėl antstolio pavėluoto pranešimo apie turimą apdraustą civilinę atsakomybę, dalyje dėl draudikui pareikštos ieškinio dalies, teismas pagrįstai ieškovo patirtos žalos dalį dėl antstolio veiksmų priteisė iš antstolio. Kita vertus, teismas turėjo teisę priteisti žalos atlyginimą tiek iš antstolio, tiek iš draudiko. Prijungtinoje civ. byloje dėl pardavimo iš varžytinių akto nuginčijimo, yra pateikta draudimo poliso kopija, iš kurios aišku, kad draudiminio įvykio metu antstolis M. Dabkus buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę UAB „BTA draudimas“. Todėl už antstolio veiksmais ieškovui padarytą žalą visa apimtimi, kuria atsako antstolis, prieš ieškovą turėjo būti atsakingas ir atsakovas UAB „BTA draudimas“.

Atsakovas „BTA Insurance Company” SE atsiliepimu į atsakovo antstolio M. Dabkaus apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-15 sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką nesant draudžiamojo įvykio. Jo samprata apibrėžta Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių III skyriuje: „8. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti žalai ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: pareikštas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos; pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte; pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte, dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas; pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliktų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Sprendžiant draudiko atsakomybės klausimą, būtina nustatyti visas aukščiau paminėtas aplinkybes, leidžiančias įvykį vertinti draudžiamuoju, ko šiandien tikrai padaryti nebegalima. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti nuostolius ir iš draudiko kaip solidaraus atsakovo. Nurodo, kad ieškinyje nurodyti nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su antstolio veiksmais vykdant varžytines dėl ginčo turto, todėl nėra teisinio pagrindo iš antstolio reikalauti civilinės atsakomybės. Visiškai neaišku, kodėl ieškovas remiasi CK 6.210, 6.37 straipsniais, kuriuose kalbama apie prievolines palūkanas. Antstolis, tuo labiau draudikas, jokių terminų įvykdyti prievolę ieškovui nėra praleidęs. Antstolis nėra atsakingas už tai, kad ginčas dėl varžytinėse įgyto turto užsitęsė aštuonerius metus, todėl reikalavimas padengti nuostolius už visą ginčų laikotarpį yra neproporcingas ir nutolęs nuo antstolio atliktų veiksmų – pravestų varžytinių. Pažymi, jog ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad antstolio neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamai jam organizuojant minėto buto varžytines ir pritaikant ne tą įstatymą (vietoj 1964 m. CPK pritaikė 2002 m. CPK), ko išdavoje, neva, ieškovui padaryta 31 653,95 Lt žala, kurią prašo priteisti iš antstolio ir draudiko. Atsakovas „BTA Insurance Company” SE mano, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog antstolis buvo nepakankamai rūpestingas ir blogai pritaikė įstatymą, ko išdavoje keičiasi pradinė parduodamo iš varžytinių turto vertė, tai šie antstolio veiksmai niekaip nėra susiję su ieškovo taip vadinama žala ir nuostoliais. Buto parduodamo varžytinėse rinkos kainą 83 000 Lt antstolis nustatė teisingai ir jos niekas neginčijo. Ieškovo nurodyti nuostoliai ir jų atsiradimo priežastys pernelyg nutolę nuo antstolio veiksmų parduodant turtą varžytinėse, kurių ieškovas neginčijo nei vienoje iš teismų instancijų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto atsakovo Mindaugo Dabkaus argumentus, kad nagrinėjamu atveju ieškovo patirtą žalą turėtų atlyginti antstolio civilinę atsakomybę apdraudęs atsakovas „BTA Insurance Company” SE. Antstolis Mindaugas Dabkus 2003 m. liepos 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu neteisėtai pardavė A. B. skolininkei S. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskeltini) (b.l. 10-24). 2003 m. liepos 28 d. antstolio Mindaugo Dabkaus profesinę civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas „BTA Insurance Company” SE pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. AT-000202, sudarytą vadovaujantis Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2002-09-05 nutarimu Nr. 1395. Šių taisyklių, galiojusių iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos (2004-05-01) 6 punktas nustatė, kad draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys susitarė dėl ilgesnio nei 1 metai žalos atsiradimo laikotarpio, todėl pagal antstolio ir draudimo bendrovės sudarytą draudimo sutartį, antstolio atsakomybė buvo apdrausta tik už tokią žalą, kuri gali atsirasti ne vėliau kaip praėjus 1 metams po draudimo sutarties pabaigos, t.y. iki 2004-12-31. Taigi draudimo objektu pagal šalių sudarytą sutartį buvo žala atsiradusi iki 2004-12-31. Ieškovas prašė priteisti žalos atlyginimą, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2003-07-28 iki 2011-10-10. Didžioji dalis žalos, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2011-10-10 nėra draudimo objektas, todėl „BTA Insurance Company” SE neturi pareigos jos atlyginti (CK 6.254 str., 6.987 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company” SE atlyginimą už žalą, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2003-07-28 iki 2004-12-31. Vyriausybės 2002-09-05 nutarimu Nr. 1395 patvirtintų ir iki 2004-05-01 galiojusių Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punktas nustatė, kad draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti žalai, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas 8.1- 8.5 punktuose nurodytas sąlygas. Taisyklių 8.3. punkto sąlyga nustatė, kad reikalavimas draudimo bendrovei turėjo būti pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą nurodytą šių taisyklių 6 punkte, t.y. šalių nustatytą terminą, bet ne trumpesnį negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Kaip minėta, draudimo sutarties šalys nebuvo susitarusios dėl ilgesnių terminų, todėl reikalavimas antstolio civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei turėjo būti pareikštas iki 2004-12-31. Dar nepasibaigus minėtam terminui, Vyriausybė 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957 patvirtino naujas Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, kurios kaip ir anksčiau galiojusios taisyklės nustatė tokį patį terminą reikalavimams apdraustajam ar draudikui pareikšti ( 6 punktas). Taisyklių 8 punktas nustatė draudiminio įvykio sąvoką ir sąlygas, pagal kurias draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas 8.1- 8.6 punktuose nurodytas sąlygas. Pagal draudiminio įvykio sąlygas reikalavimas apdraustajam ar draudikui turi būti pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys per taisyklių 6 punkte nustatytą terminą (8.2 ir 8.3 punktas). Ieškovas A. B. iki 2004-12-31 nėra pareiškęs antstoliui Mindaugui Dabkui ir jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui „BTA Insurance Company” SE pretenzijos dėl 2003-07-28 iki 2004-12-31 laikotarpiu atsiradusios žalos atlyginimo. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas atsakovui „BTA Insurance Company” SE atlyginti žalą, reiškiamas nesant specialiomis teisės normomis - Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis nustatytų draudiminio įvykio sąlygų. Nesant draudiminio įvykio, draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką ir tokiu būdu atlyginti ieškovo patirtą žalą (CK 6.254 str., 6.987 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į ieškovo nesąžiningą elgesį ir sumažino žalos atlyginimo dydį (CK 6.253 str. 5 d., 6.297 str.). Žala ieškovui buvo padaryta dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuris nustatydamas pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą, akivaizdžiai pažeidė civilinio proceso įstatymą, todėl atmestini apelianto argumentai, kad antstolis visiškai turi būti atleistas nuo žalos atlyginimo.

Atmetami apelianto argumentai dėl restitucijos taikymo, nes restitucijos taikymo faktas nepaneigia ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ir atsakovo pareigos atlyginti padarytą žalą ( CK 6.253 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1000 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo Mindaugo Dabkaus ieškovo A. B. naudai priteisiama 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Mindaugo Dabkaus ieškovo A. B. naudai 500 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėOna GasiulytėVidas Stankevičius