Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo D. D. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis 2015-08-05 11.40 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas kartu su E. L., bendrais tyčiniais veiksmais, nuo įrengtos lauko prekyvietės prekystalio, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai Ž. V. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“ su OMNITEL tinklo SIM pokalbių kortele bendrai 500 eurų vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis D. D. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant D. D. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai D. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskyrė teisingą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl D. D. kaltės. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. D. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam D. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į D. D. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, ne tik neigiamas D. D. asmenybės savybes, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. D. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. D. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. D. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo visiškai prisipažino, nurodė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę. Kitos apeliaciniame skunde nuteistojo D. D. nurodytos aplinkybės – tai, kad pavogtas telefonas grąžintas nukentėjusiajai, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nebuvo, nemenkina jo kaltės padarius tyčinį nesunkų nusikaltimą ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. lygina jam ir kitam nuteistajam E. L. paskirtas bausmes ir teigia, kad jam turėjo būti paskirta tokia pat bausmė kaip ir jo bendrininkui E. L. (laisvės apribojimas) arba mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nes byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų lemti labai skirtingas jiems skirtinas bausmes. Tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę D. D.. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas anksčiau teistas 14 kartų, kas rodo jo neigiamą jo orientaciją visuomenėje ir pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir polinkį nusikalsti, visuomenės socialinių normų nepaisymą ir nenorą laikytis įstatymų, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. yra laikomas recidyvistu, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei 1 mėnesiui nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, laikytina, kad nuteistajam D. D. griežtesnės bausmės nei jo bendrininkui E. L. paskyrimas buvo pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. D. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. D. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-10 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.