Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-661-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
2A-661-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
D. Z.
Atsakovas
B. Š.
Trečiasis asmuo
VĮ Registrų centrui
Advokatai
Darius Matulevičius, Valteris Alekna
Civilinė byla Nr. 2A-661-485/2011;
Pirmos instancijos teismo teisėja Tatjana Butkienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 30.9; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Ramintai Samušytei,dalyvaujant ieškovės D. Z. atstovams B. Z., J. Z. ir advokatui Valteriui Aleknai,atsakovės B. Š. atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-720/2010 pagal ieškovės D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei B. Š., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl pažeistų teisių gynimo, nekilnojamojo turto atidalinimo ir suformavimo į atskirus nekilnojamuosius daiktus bei atsakovės B. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei D. Z., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto atidalinimo ir suformavimo į atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 117-122) prašė:

nustatyti, kad jai priklausančio 1310/2784 žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) ir B. Š. priklausančio 1474/2784 žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) skiriamoji riba yra pagal UAB „ Kauno komprojektas“, parengtą žemės sklypų dalių ribų patikslinimo projektą, taškuose Nr. l, Nr. 21, Nr. 20, Nr. 19, Nr. 18, Nr. 17, Nr. 16, Nr. 15, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 8 su posūkio taškų koordinatėmis Nr.1(X6092600,08/ Y504028,58), Nr.21 (X6092602,28 / Y504026,88), Nr.20(X6092606,50 / Y504023,62), Nr.19(X6092605,64 / Y504022,55), Nr.18(X6092611,95 / Y504017,40), Nr.17(X6092612,90 / Y504016,63), Nr.16(X6092614,27 / Y504018,25), Nr.15(X6092627,79 / Y504007,60), Nr.14(X6092632,19 / Y504004,16), Nr.13(X6092642,53 / Y503996,75), Nr.8(X6092702,20 / Y503949,59); įpareigoti B. Š. savo lėšomis visiškai atstatyti nugriautą sklypo dalis skiriančią, pagal UAB „Kauno komprojektas“ projektą, plane pažymėtą taškais su koordinatėmis Nr.8 (X6092702,20 / Y503949,59), Nr.13 (X6092642,53 / Y503996,75), Nr.14(X6092632,19/Y504004,16), Nr. 20 (X6092606,50 / Y504023,62), Nr. 21 (X6092602,28 / Y504026,88), Nr.1 (X6092600,08 / Y504028,58), Nr.2 (X6092593,51 / Y504019,91); atidalinti iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise priklausančią 1310/2784 žemės sklypo dalį suformuojant ją kaip atskirą nekilnojamą daiktą, pagal UAB „Kauno komprojektas“, atliktą žemės sklypo padalijimo projektą tarp taškų su koordinatėmis - Nr.l (X6092600,08 / Y504028,58), Nr.2 (X6092593,51 / Y504019,91), Nr.3(X6092595,60 / Y504018,54), Nr. 4(X6092646,19 / Y503980,43), Nr.5(X6092647,39 / Y5039808,018), Nr.6(X6092696,53 / Y503942,13), Nr.7(X6092701,08 / Y503948,11), Nr.8(X6092702,20 / Y503949,59), Nr.13(X6092642,53 / Y503996,75), Nr.14(X6092632,19 / Y504004,16), Nr.15(X6092627,79 / Y504007,60), Nr.16(X6092614,27 / Y504018,25), Nr.17(X6092612,90 / Y504016,63), Nr.18(X6092611,95 / Y504017,40), Nr.19(X6092605,64 / Y504022,55), Nr.20(X6092606,50 / Y504023,62), Nr.21 (X6092602,28 / Y504026,88), Nr. 1 (X6092600,08 / Y504028,58); atidalinti po ½ dalį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius - kiemo statinius (šulinį, tvorą, kiemo aikštelę, lauko tualetą) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), ieškovei suformuojant kaip atskirus nekilnojamus daiktus; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,91 kv.m., esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2009-06-12 Valstybinės įmonės Registrų centro, Kauno filialo pastato dalių apskaičiavimo projektą, ir suformuojant kaip atskirą nekilnojamą daiktą:

-D. elenkevičienei, nustatyti naudotis patalpa pažymėta plane: patalpomis 1-1 ( 10,99 kv.m.); 1-2 (23,80kv.m.); viso 34,79 kv.m., 0,50 dalimi pastato- gyvenamo namo, 69,91 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

-B. Š. - patalpa pažymėta plane: patalpomis II-1 ( 11,31 kv.m.); II-2 ( 8,50 kv.m.); II-3 (13,00 kv.m.); II-4 (2,31 kv.m.); viso 35,12 kv.m., 0,50 dalimi pastato- gyvenamo namo, 69,91 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5.nustatyti ieškovei 1 m² ploto pėsčiųjų tako servitutą (pažymėtas plane S2), prieiti prie šulinio ir 5m² ploto pėsčiųjų tako servitutą (pažymėtas plane SI), užtikrinantį galimybę naudotis, iš visų pusių, kiemo statiniu - šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu( duomenys neskelbtini), pagal UAB „Kauno komprojektas“ parengtą projektą;

6. priteisti iš atsakovės B. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovė patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 141-145) prašė:

nustatyti, kad atsakovei B. Š. priklausančios 1474/2784 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei D. Z. priklausančios 1310/2784 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skiriamoji riba yra pagal IĮ „Infotopa“ parengtą projektinį pasiūlymą ir žemės sklypo ribų planą: žemės sklypo dalį, žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „A“ tarp taškų 1, 2, 10, 11, 12, 13, 7, 8, 9, 1, nustatant atsakovei B. Š., o žemės sklypo dalį, žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „B“ tarp taškų 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 12, 11, 10, 2, nustatant ieškovei D. Z.; pagal IĮ „Infotopa“ parengtą projektinį pasiūlymą ir žemės sklypo ribų planą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei B. Š. priklausančią 1474/2784 žemės sklypo dalį IĮ „Infotopa“ parengtame projektiniame pasiūlyme ir žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „A“ tarp taškų 1, 2, 10,11,12, 13, 7, 8, 9,1; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastato — gyvenamojo namo, pažymėto 1A1m su dviem priestatais pažymėtais 1a1ž ir 2a1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, ūkinio pastato- malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, kitų statinių (inžinerinių) — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini):

-gyvenamą namą su priestatu, plane pažymėtus 1A1m ir 1a1ž su juose esančiomis patalpomis: II-1, 11,31 kv.m., II-2, 8,50 kv.m., II-3, 13,00 kv.m ir II-4, 2,31 kv.m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2I1p, ūkinį pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1p, ir kitus kiemo įrenginius pažymėtus plane „r1“- šulinys, „b1“- kiemo aikštelė (danga), „b2“ - pamatai, „t1“ - tvora, „t2“ - tvora, „t3“- tvora, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei B. Š.,

-gyvenamą namą su priestatu, plane pažymėtus 1A1m ir 2a1m ir jame esančias patalpas: 1-2, 23,80 kv.m. ir 1-1, 10,99 kv.m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą 3I1p ir kitus kiemo įrenginius pažymėtus plane „v1“- tualetas ir „t4“- tvora, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei D. Z.;

4. priteisti iš atsakovės B. Š. ieškovės D. Z. naudai 377,12 Lt dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį, išmokant ją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

5.teismui netenkinus šiame patikslintame priešieškinyje išdėstytų reikalavimų pagal IĮ „Infotopa“ parengtą projektinį pasiūlymą ir žemės sklypo ribų planą, nustatyti:

-servitutą S1, suteikiantį teisę atsakovei neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, tikslu atsakovei pasiekti bendraturčio teisėmis priklausantį kiemo įrenginį pažymėtą plane „v1“ tualetą, sudarant galimybę šiuo įrenginiu naudotis,

-servitutus S2 ir S3, suteikiančius teisę atsakovei neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, tikslu atsakovei patekti prie atsakovės naudojamos gyvenamojo namo dalies, sudarant galimybę atsakovei naudojamą gyvenamojo namo dalį, pažymėtą plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prižiūrėti, tvarkyti, remontuoti ir kitaip aptarnauti;

6.priteisti iš ieškovės D. Z. atsakovės B. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu (t. 1, b. l. 208-217) patikslintą priešieškinį tenkino visiškai, patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 262 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 52,22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, jog ieškovės pateiktas atidalijimo būdas nepažeidžia bendraturčių nuosavybės teisių, kiekvienai bendraturtei atskiriant po ½ dalį iš joms bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir visų šiame žemės sklype esančių pastatų. Nepaisant to, teismas darė išvadą, kad atidalijus ieškovei ir atsakovei priklausančias bendrojo turto dalis pagal ieškovės pateiktą atidalijimo planą, gali būti padaryta žala atsakovei B. Š. priklausančios gyvenamojo namo dalies paskirčiai. Pagal ieškovės prašomą planą atidalijus ieškovei ir atsakovei priklausančias žemės sklypo dalis, atsakovė netektų teisės prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies, netektų galimybės prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, dėl ko atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalis gali netekti savo realios vertės. Dėl šių priežasčių teismas ieškovės pateiktą žemės sklypo ir statinių atidalijimo planą atmetė. Atsakovės pateiktas žemės sklypo ir juose esančių statinių atidalijimo planas yra grindžiamas nusistovėjusia šių nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarka, bei principu, jog atidalijant nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės, toks atidalinimas turi užtikrinti teisinį stabilumą tarp ginčo šalių, socialinę taiką. Teismas darė išvadą, kad pagal atsakovės teikiamą žemės sklypo ir nekilnojamųjų daiktų atidalinimo projektą atidalinus šį turtą, būtų užtikrintos abiejų savininkių teisės tinkamai ir racionaliai naudotis šiuo turtu, kadangi atsakovės nekilnojamieji daiktai – dalis gyvenamojo namo, ūkiniai pastatai, tvoros ir kiti statiniai liktų jos žemės sklypo dalyje, ir atitinkamai ieškovės naudojami statiniai po atidalinimo liktų ieškovei tenkančioje žemės sklypo dalyje. Tokiu būdu atidalinus šalių bendrosios nuosavybės teise esantį turtą, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė galės be jokių kliūčių naudotis savo nekilnojamuoju turtu, juo disponuoti, gerinti, plėsti be jokių suvaržymų. Taip teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nesinaudoja ieškovės žemės sklypo dalyje esančiu tualetu bei ieškovė nesinaudoja atsakovės žemės sklypo dalyje esančiu šuliniu. Nesant galimybės atsakovei ir ieškovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį visą turtą atidalinti natūra, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį – 377,12 Lt. Teismas nustatė, jog piniginė kompensacija atitinka atidalijamos dalies vertę.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 1-5) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti; jei teismas manys, kad negalima pašalinti padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, ieškovė prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas nevertino liudytojo - UAB „Kauno komprojektas“ direktoriaus A. V. parodymų; atsakove nepateikė jokių įrodymų, kad siūloma žemės sklypo dalis yra lygiavertė ieškovės turimai daliai. Ieškovė daugiau naudojasi kiemu, nei daržu, todėl atsakovės siūlomo žemės sklypo dalies, kuria ieškovė neketina naudotis, priteisimas neatitinka proporcingumo principo; teismas neįvertino aplinkybių, kad dar 1995-02-27 UAB „Kontakt“ atliko sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimus ir sudarė šio sklypo planą. 1996-08-05 dovanojimo sutartimi apdovanotoji B. Š., gaudama 1474/2784 žemės sklypo dalį, žinojo kokį daiktą, t.y. kokį žemės sklypą ir su kokiomis ribomis įsigyja ir dovaną priėmė. Apdovanotoji, įgijusi žemės sklypą, negali įgyti daugiau teisių nei turėjo buvęs turto savininkas;ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad tenkinus ieškinį, B. Š. netektų teisės prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies, dėl to atsakovei priklausančio gyvenamojo namo dalis gali netekti savo realios vertės. Patenkinus ieškinį, B. Š. nebus draudžiama prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies, tokios aplinkybės buvo nustatytos ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas nenurodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi ir padarė kitokią išvadą;teismas nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl kitų statinių (kiemo įrenginių) plane pažymėtų: „rl“- šulinio, „bl“- kiemo aikštelės (dangos), „b2“ -pamatų, „tl“ -tvoros, „t2“ tvoros , „t3“- tvoros ir „t4“- tvoros padalijimo; teismas, priteisdamas atsakovei 377,12 Lt dydžio kompensaciją, nenurodė motyvų ir jokių teisinių argumentų;teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9-12) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį, nenurodė motyvų ir teisinių argumentų. Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek posėdžio metu pagrindė savo skaičiavimus, remdamasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pateiktu perkainojimu;ieškovės pateikto patikslinto ieškinio patenkinimas nėra galimas, kadangi jame iš esmės nurodyta klaidinga faktinė bendros dalinės nuosavybės turto naudojimo tvarka;ieškovės patikslinto ieškinio ir ieškovės siūlomo atidalinimo patenkinimas, nepaliekant atsakovei teisėto pagrindo prieiti prie jai priklausančios ir naudojamos pastato dalies, norint jį tinkamai tvarkyti bei prižiūrėti, akivaizdžiai neužtikrintų bendraturčių sutarimo po bendros dalinės nuosavybės padalinimo pagal ieškovės pateiktą projektą;vientiso ir neatidalinto žemės sklypo vertė yra nurodyta VĮ Registrų centro apskaičiavimuose. Ieškovė klausimo dėl galimo atidalinto sklypo verčių nekėlė pirmosios instancijos teisme, pati savo ruožtu nepateikė jokių atidalinto sklypo dalių vertės apskaičiavimų pagal savo pateiktą žemės sklypo atidalinimo variantą. Ieškovės teismui pateiktas žemės sklypo atidalinimo projektas, dalyje dėl žemės sklypo atidalinimo ribos, dalinančios ieškovės ir atsakovės kiemą bei daržą, iš esmės sutampa su atsakovės pateiktu atidalinimo projektu. Taigi argumentas dėl neproporcingo žemės sklypo naudojimo atmestinas, kadangi nėra pagrįstas jokiais įrodymais ir yra prieštaringas su pačios ieškovės pateikta ankstesne sklypo naudojimo pozicija;atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimas pagal bendraturčių ieškinį yra prioritetinis lyginant su bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymu, todėl atsakovės patikslintas priešieškinis turėjo būti nagrinėjamas ir pirmos instancijos teismo buvo nagrinėjamas pilna apimtimi kartu su ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytais reikalavimais;ieškovė pati prieštarauja pateiktiems savo patikslintame ieškinyje nurodytiems reikalavimams. Ieškovės žemės sklypo ir statinių atidalinimas, remiantis patikslinto ieškinio reikalavimais, yra visiškai nepagrįstas ir nesiderinantis su pačios ieškovės dviprasmiška pozicija. Ieškovė nesiekia taikaus ir racionalaus bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei statinių atidalinimo, o patikslintame ieškinyje nurodyta atidalinimo tvarka tik dar labiau paaštrintų bendraturčių ginčus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2010-11-24 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei B. Š., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl pažeistų teisių gynimo, nekilnojamojo turto atidalinimo ir suformavimo į atskirus nekilnojamuosius daiktus bei atsakovės B. Š. patikslintą priešieškinį atsakovei D. Z., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo turto atidalinimo ir suformavimo į atskirus nekilnojamuosius daiktus. Minėtos dienos teismo sprendimu patikslintas priešieškinis buvo tenkintas visiškai, o ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad atsakovei B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančios 1474/2784 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovei D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančios 1310/2784 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., skiriamoji riba yra pagal IĮ „Infotopa“ parengtą projektinį pasiūlymą ir žemės sklypo ribų planą: žemės sklypo dalį, žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „A“ tarp taškų 1, 2, 10, 11, 12, 13, 7, 8, 9, 1, nustatant atsakovei B. Š., o žemės sklypo dalį, žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „B“ tarp taškų 2, 3, 4, 5, 6, 7, 13, 12, 11, 10, 2, nustatant ieškovei D. Z..

Teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal IĮ „Infotopa“ parengtą projektinį pasiūlymą ir žemės sklypo ribų planą, atsakovei B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią 1474/2784 žemės sklypo dalį IĮ „Infotopa“ parengtame projektiniame pasiūlyme ir žemės sklypo ribų plane pažymėtą raide „A“ tarp taškų 1, 2, 10,11,12, 13, 7, 8, 9,1.

Teismas atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastato — gyvenamojo namo, pažymėto 1A1m su dviem priestatais pažymėtais 1a1ž ir 2a1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, ūkinio pastato- malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1p, kitų statinių (inžinerinių) — kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

gyvenamojo namo dalį su priestatu, plane pažymėtus 1A1m ir 1a1ž su juose esančiomis patalpomis: II-1, 11,31 kv.m., II-2, 8,50 kv.m., II-3, 13,00 kv.m ir II-4, 2,31 kv.m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5293-9006-4024, plane pažymėtą 2I1p, ūkinį pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 4I1p, ir kitus kiemo įrenginius pažymėtus plane „r1“- šulinys, „b1“- kiemo aikštelė (danga), „b2“ - pamatai, „t1“ - tvora, „t2“ - tvora, „t3“- tvora, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo dalį su priestatu, plane pažymėtus 1A1m ir 2a1m ir jame esančias patalpas: 1-2, 23,80 kv.m. ir 1-1, 10,99 kv.m., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą 3I1p ir kitus kiemo įrenginius pažymėtus plane „v1“- tualetas ir „t4“- tvora, esančius(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismas priteisė iš B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 377,12 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt septynių litų 12 ct) dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį, išmokant ją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas priteisė iš D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 262,00 Lt (du šimtus šešiasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio B. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 52,22 Lt (penkiasdešimt du litus ir 22 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( t. 1, b. l. 208-217 ).

Apeliantė ( ieškovė ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, o patikslintą priešieškinį atmesti. Jeigu teismas matys, kad negalima pašalinti padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tai bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad.ieškovė D. Z. ir atsakovė B. Š. yra žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. D. Z. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1310/2784 dalių žemės sklypo, o B. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1474/2784 dalių žemės sklypo bei po ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų pastatų ( t. 1, b. l. 17-21 ). Ieškovė D. Z. šį turtą įgijo 2007-02-02 dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovė B. Š. – 1996-08-05 dovanojimo sutarties pagrindu ( t. 1, b. l. 33-36, 47 ). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė prašė atidalinti joms priklausantį nekilnojamąjį turtą ir suformuoti į atskirus nekilnojamus daiktus. LR Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie ( jeigu daugiau bendraturčių nebeliko ) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies ( daikto ) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra ( CK 4.37 str. 1 d. ). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįstama, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybės, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-466/2008 ; 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-159/2009 ).

Kaip matyti. Ieškovė D. Z. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „ Kauno komprojektas“ projektą, o atsakovė B. Š. – pagal ĮI“ Infotopa“ projektą ( t. 1, b. l. 8-16, 48-53 ). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą rėmėsi atsakovės pateiktu ĮI“ Infotopa“ projektu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pasielgė teisingai, nes kaip nustatyta, atidalijus ieškovei ir atsakovei priklausančias žemės sklypo dalis pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą atsakovė B. Š. netektų teisės prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies, netektų galimybės prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad patenkinus ieškinį atsakovei nebus draudžiama prieiti prie jai nuosavybės teise priklausančio namo dalies, nes kaip nustatyta, tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendras daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, pavyzdžiui, statinio servitutu į patalpą, nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių santykius.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės pateiktas žemės sklypo ir juose esančių statinių atidalijimo projektas yra grindžiamas nusistovėjusia šių nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarka. Spręsdamas šią bylą pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo ir nekilnojamųjų daiktų atidalinimo projektą atidalinus šį turtą bus užtikrintos abiejų savininkų teisės tinkamai ir racionaliai naudotis šiuo turtu, nes atsakovės naudojami nekilnojamieji daiktai – dalis gyvenamojo mano, ūkiniai pastatai, tvoros ir kiti statiniai po atidalinimo liks jos žemės sklypo dalyje, o ieškovės naudojami statiniai liks ieškovei tenkančioje žemės sklypo dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, taip atidalinus šalių bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą šalys galės be kliūčių, savo nuožiūra šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bei taip bus geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymų nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas.

Be to, nustatyta, kad atsakovė nesinaudoja ieškovės žemės sklypo dalyje esančiu tualetu, ieškovė nesinaudoja atsakovės žemės sklypo dalyje esančiu šuliniu, jis buvo statomas atsakovės šeimos lėšomis ir darbu. Tokiu būdu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo UAB „ Kauno komprojektas“ direktoriaus A. V. parodymų, kad atsakovės siūlomo žemės sklypo dalies priteisimas neatitinka proporcingumo principo, kad teismas nemotyvavo savo sprendime dėl kitų statinių, t. y. šulinio, kiemo aikštelės, pamatų, tvoros padalinimo. Kaip jau minėta, teismui buvo pateikti du turto padalinimo projektai ir teismas spręsdamas šią bylą vadovavosi atsakovės pateiktu turto padalinimo projektu bei reikiamai motyvavo savo pasirinkimą. Tuo pačiu pripažintinas nepagrįstu ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų.

Be to, apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 377,12 Lt dydžio kompensaciją, nenurodė motyvų ir jokių teisinių argumentų. LR Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu, bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už gautą daiktą pinigus, sumokant bendraturčiams kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtinais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo , t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo , siekiančiam bendraturčiui; CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma leidžia priteisti kompensacija vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui ( LR Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei ir atsakovei bendrąja daline nuosavybe priklausantį visą turtą atidalinti natūra nėra galimybės. Patenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį, jai atitenka didesnė turto dalis, t. y. 4 kv. m. daugiau ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 2I1p., nei ieškovei atitenkančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu 3I1p. Iš 2008-11-25 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei atitenkančio pastato 1 kv. m. kaina yra 68,53 Lt. Tokiu būdu atsakovei papildomai tenkančių šio pastato 4 kv. m. kaina yra lygi 274,12 Lt ( 68,53x 4= 274,12 ). Be to, atsakovei atitenka kiemo įrenginys, pažymėtas indeksu „ b1“( kiemo aikštelė ( danga)) ir kiemo įrenginys, pažymėtas indeksu „ b2“ ( pamatai). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimo bylos, kiemo įrenginio, pažymėto indeksu „ b1“ kaina yra 166 Lt, o kiemo įrenginio, pažymėto indeksu „ b2“ kaina – 40 Lt ( t. 1, b. l. 110 ). Tokiu būdu ieškovei už ½ dalį šių įrenginių priklauso 103 Lt ( 166:2 = 83, 40:2= 20, 83+20 = 103 ). Iš viso to seka, kad ieškovei už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį priklauso 377,12 Lt piniginė kompensacija ( 274,12 +103 = 377,12 ).Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisdamas piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, nepakankamai motyvavo ir argumentavo savo tokį sprendimą. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią bylą procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, teisingai įvertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Albinas ČeplinskasArūnas Rudzinskas