- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-1049-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „Dizaino linija“
- Atsakovas
- UAB „Reklamos technologijų centras“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1049-115/2010
Teisėja Snieguolė Bielskienė Teisėja Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorijos:
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Dizaino linija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-494/2010 pagal ieškovo UAB „Dizaino linija“ ieškinį atsakovui UAB „Reklamos technologijų centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Dizaino linija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Reklamos technologijų centras“ 10.07 Lt skolos, 8259,93 Lt delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-5).
Nurodė, kad 2008-07-14 ieškovas pagal atsakovo užsakymą suteikė atsakovui ploteriavimo ir plėvelės skaitmeninės spaudos paslaugas ir pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 20042683, 9723,20 Lt sumai; 2008-07-22 ieškovas atsakovui pardavė juodą tentą ir pateikė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20042703, 483,80 Lt sumai. Atsakovas šias sąskaitas-faktūras priėmė, atsakovo direktorius A. M. jas pasirašė, tokiu būdu įsipareigodamas jas apmokėti, jokių pretenzijų dėl sąskaitose nurodytų sumų ir parduotų prekių nepareiškė. PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta, jog jos turi būti apmokėtos per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos, taip pat yra nurodyta, kad laiku neapmokėjus PVM sąskaitos - faktūros, bus skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Pskaičiavo, jog atsakovas yra skolingas 8259,93 Lt delspinigių (7875,79 Lt delspinigių pagal 2008-07-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20042683; 384,14 Lt delspinigių pagal 2008-07-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 20042703). Nurodo, ne kartą kreipęsis į atsakovą su reikalavimu sumokėti susidariusią skolą, tačiau atsakovas iki šiol savo įsipareigojimų neįvykdė. Taip pat nurodė, kad pagal CK ieškovas gali reikalauti 0,2 procentų delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Reklamos technologijų centras“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (b.l.43-44). Nurodė, kad nesutinka mokėti prašomų priteisti delspinigių, nes jie paskaičiuoti be pagrindo, jokių rašytinių įsipareigojimų pasirašyta nebuvo, ieškovas neperspėjo dėl skaičiuojamų delspinigių. Pripažino, jog sąskaitas-faktūras atstovas yra gavęs, tačiau į žymą apie delspinigius, neatkreipė dėmesio; sąskaitas pasirašė, nes paslauga buvo suteikta, prekės gautos. Su ieškovu neatsiskaitė dėl sunkios finansinės situacijos Lietuvoje; nurodė, jog atsakovas turi skolininkų, kuriems iškeltos bankroto bylos; patys skolingi Sodrai, VMI. Sutiko, kad būtų priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 10.207 Lt skolos, 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo 8,83 Lt pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo 7,22 Lt pašto išlaidų valstybei (b.l.71-73).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, jog yra skolingas PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 20042683, ir 2008-07-22 PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. 20042703, nurodytą sumą, tačiau nesutinka su prašoma priteisti delspinigių suma. Teismas vadovavosi CK 6.71 str. 1 d. ir 6.72 str. ir sprendė, kad ieškovo argumentas, jog 0,2 proc. dydžio delspinigių iš atsakovo gali reikalauti pagal CK, yra nepagrįstas, nes minėtu ar kitais įstatymais, reglamentuojančiais tarp šalių susiklosčiusius santykius, delspinigių dydis nėra reglamentuotas. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant sutarties sudarymo klausimus, be CK 6.162-6.187 str. numatytų normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis (CK 6.72 str.), ieškovo teigimu, ši sąlyga įvykdyta, nes PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, jog laiku neapmokėjus sąskaitos, bus skaičiuojami delspinigiai, pasirašė abi šalys. Teismas atsižvelgė į PVMĮ 2 str. 30 d. bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis c.b. UAB „Medikona“ v. UAB „Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Teismas taip pat vadovavosi CK 6.200 str. 2 d. įtvirtinta pareiga bendradarbiauti. Teismas nustatė, kad rašytinė sutartis dėl prekių ir paslaugų tiekimo tarp šalių nebuvo sudaryta. Vertinant, ar dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų delspinigių šalys buvo susitarusios, pažymėtina, jog tiek 2008-08-12 šalių pasirašytame skolų suderinimo akte, tiek 2009-02-27 išsiųstame atsakovui pranešime apie įsiskolinimą ieškovui, nėra duomenų apie skaičiuojamus delspinigius, šiuose dokumentuose nurodyta skola ieškovui yra 10.207 Lt. Atsakovo aiškinimą, jog sąskaitas-faktūras pasirašė, patvirtindamas, jog gavo suteiktas paslaugas ir prekes, teismas vertino kaip logišką, atsižvelgiant į PVMĮ 2 str. 30 d. nurodytą PVM sąskaitos-faktūros apibrėžimą. Teismas nenustatė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas akceptavo PVM sąskaitose-faktūrose ieškovo vienašališkai nurodytus delspinigius (CPK 177, 185 str.), todėl pripažino, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB „Dizaino linija“ pateikė apeliacinį skundą (b.l. 80-81), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, priteisti ieškovui 8.259,93 Lt delspinigių; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.72 str. norma dėl rašytinio susitarimo dėl netesybų, nes ši norma neįpareigoja šalis pasirašyti sutartį. Teigia, kad atsakovas buvo supažindintas su ieškovo išrašytose PVM sąskaitose –faktūrose nurodytomis prekėmis, apmokėjimo sąlygomis bei delspinigių dydžiu; pasirašė PVM sąskaitas –faktūras, todėl jos gali būti laikomos rašytiniu šalių susitarimu. Teismas sprendimą grindė 2008-08-12 šalių pasirašytame skolų suderinimo akte bei 2009-02-27 išsiųstu atsakovui pranešimu apie 10207Lt esamą įsiskolinimą. Tačiau LRV 2008-04-17 nutarimo Nr.370 1d. 2 p. nurodoma, kad inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų jų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2008-08-12 pasirašytame skolų suderinimo akte bei 2009-02-27 išsiųstame atsakovui pranešime vadovaujantis faktiniais buhalterinės apskaitos duomenimis, nurodė 10.207,00 Lt sumą. Buhalterinėje apskaitoje baudos ir delspinigiai apskaitomi vadovaujantis 10 verslo apskaitos standartu, kuriame nurodyta, kad baudos ir delspinigiai už pavėluotus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis, kai atsiranda įrodymų, kad jie gauti, ir tikimybė, kad jie nebus gauti, yra maža, arba pinigai yra gauti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2008-08-12 pasirašytame skolų suderinimo akte bei 2009-02-27 išsiųstame atsakovui pranešime apie įsiskolinimą ieškovui negalėjo nurodyti delspinigių sumos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) UAB“Dizaino linija“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo reikalavimas atsakovui UAB „Reklamos technologijų centras“ dėl 8259,93 Lt delspinigių priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad apelianto skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.
Teismas nustatė, kad 2008-07-14 ieškovas pagal atsakovo užsakymą suteikė užsakovui ploteriavimo ir plėvelės skaitmeninės spaudos paslaugas, už kurias pagal PVM sąskaitą - faktūrą turėjo būti sumokėta 9723,20 Lt, o 2008-07-22 ieškovas pardavė atsakovui prekių 483,80 Lt sumai. Apeliacinis skundas yra paduotas dėl nepriteistų 8259,93 Lt delspinigių, kurie paskaičiuoti vadovaujantis PVM sąskaitose faktūrose nurodytais prierašais, reikalaujant apmokėti sąskaitas per 15d. nuo išrašymo datos, nurodant, kad laiku neapmokėjus sąskaitų bus skaičiuojami 0,2proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, jei sutartyje nenurodyta kitaip.
Kolegija pažymi, kad rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, prekių pardavimo ir atsiskaitymo, numatant delspinigių mokėjimą, tarp šalių nesudaryta. Tuo tarpu netesybų mokėjimo prievolei atsirasti yra būtinas rašytinis šalių susitarimas (CK 6.72str.). Apeliantas teigia, kad tokį susitarimą patvirtina atsakovo pasirašytos PVM sąskaitos faktūros. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis kasacinio teismo praktika PVMĮ 2 str. 30 d. pagrindu vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Vertinant, ar dėl PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytų delspinigių šalys buvo susitarusios, pažymėtina, jog tiek 2008-08-12 šalių pasirašytame skolų suderinimo akte, tiek 2009-02-27 išsiųstame atsakovui pranešime apie įsiskolinimą ieškovui, nebuvo priskaičiuoti delspinigiai ir reikalaujama sumokėti tik esamą 10.207 Lt skolą, kuri ir priteista teismo sprendimu. Atsakovas aiškina, kad parašu jis patvirtino PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimui gavimą, o ne susitarimą dėl delspinigių dėl ko tartasi nebuvo. Pažymėtina, kad toks aiškinimas faktiškai atitinka ir įstatymu numatytą sąskaitų faktūrų paskirtį. Susitarimo dėl delspinigių buvimą nepatvirtina ir apelianto nurodytas LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimas, kurio 2p. kalbama apie turto inventorizaciją. Tuo tarpu skolų suderinimo aktuose šalys faktiškai fiksuoja tarpusavio bendras skolas, atsižvelgiant į visas mokėtinas sumas, įskaitant ir netesybas. Delspinigių paskaičiavimo nebuvimas pasirašant 2008-08-12 skolų suderinimo aktą (b.l.29), o taip pat 2009-02-27 pranešimas atsakovui dėl 10207Lt skolos (b.l. 26), rodo susitarimo su atsakovu dėl delspinigių mokėjimo nebuvimą ir ieškovo nesitikėjimą jų gauti vienašališkos nuorodos PVM sąskaitose faktūrose pagrindu. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad delspinigiai atsakovui nebuvo skaičiuojami ir reikalaujami sumokėti iki ieškinio padavimo dienos (2009-09-09), nors netesyboms yra numatytas sutrumpintas 6 mėnesių terminas (CK 1.125str.5d.1p.). Taigi, nesant kitų rašytinių įrodymų, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog priimdamas apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras atsakovas akceptavo jose vienašališkai nurodytus delspinigius, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 177, 178,185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytai motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96 str. iš apelianto priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutar ė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-142-494/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB“Dizaino linija“ 5,60Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.