Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei L. J. ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys L. V., A. V., D. R., 194-oji daugiabučių namų savininkų bendrija „Šeškinė“, UAB „Vilniaus energija“, Sedulinos al. 35 namo butų savininkų bendrija, VĮ „Visagino energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovas veikė ne kito sutuoktinio ir ne šeimos interesais. Taip pat neįrodyta, kad ieškovas nepaisė atsakovės nuomonės, buvo jai neištikimas ir visus šeimos gyvenimo klausimus sprendė autoritariškai, neteikė atsakovei moralinės bei materialinės paramos. Ieškovas rūpinosi šeima, vien tik atsakovės pajamų nepakaktų šioje byloje nustatytų ir dalintinų kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos reikmenų ir pan.) pirkimui bei atsakovės sąskaitose turėtų pinigų sukaupimui. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovės neištikimybės faktą patvirtina liudytojų D. R., N. R. bei V. S. parodymai. Tačiau Teismas dėl atsakovės neištikimybės nepasisakė, į ieškovo, liudytojų paaiškinimus bei parodymus neatsižvelgė, jų nevertino. Be to, pati atsakovė pripažįsta savo neištikimybės faktą. Atsakovė ieškovui nežinant iškeitė virš 100 000,00 Lt į eurus ir paslėpė šią sumą slaptoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o tai įrodo atsakovės nelojalumą ieškovui. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepagristai priteisė Vilniuje esantį butą atsakovei, kurios asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai yra būtent Visagino mieste, ir neatsižvelgė į ieškovo nurodytus motyvus, kodėl butas, esantis Vilniuje, turi būti priteistas ieškovui. 2008-02-14 dovanojimo sutartis, pagal kurią V. V. neva padovanojo A. V. ir jo šeimai 50 000 eurų yra paprastosios rašytinės formos, toks pinigų dovanojimo sandoris yra niekinis ir negalioja, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Tai įrodo sandorio apsimestinumą. Teismų praktikoje nustatyta teismo teisė ir pareiga ex officio vertinti aplinkybes dėl sandorių apsimestinumo, taip pat ex officio konstatuoti apsimestinių niekinių sandorių faktą ir teisines pasekmes, tačiau teismas to nepadarė, dėl to sprendimas dalyje dėl trečiųjų asmenų L. V. ir A. V. savarankiškų reikalavimų yra neteisėtas. Be to, L. V. ir A. V. neįrodė aplinkybės, kad jie iš vis turėjo ar galėjo turėti tokią didelę pinigų sumą.Ieškovo su atsakove santuokoje įgyto dalintino turto natūra vertė nepakito (239930,00 Lt), o prie turto masės prisidėjo dalis grynųjų pinigų (valiutos) 367749,04 Lt, bendra turto vertė atitinka 607679,04 Lt, todėl jam (ir atsakovei) turi atitikti turto už 303839,52 Lt vertės.

Trečiasis asmuo D. R. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ieškovas daug metų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, terorizuodavo savo šeimą. Priešingas, nei teigia atsakovė, aplinkybes patvirtina D. R., kitų apklaustų liudytojų parodymai. Be to, teiginiai, kad ieškovas nesirūpino šeima ir jos interesais, niekur nedirbo, neturėjo darbo, neatitinka tikrovės. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovo girtuokliavimas nustatytas Vilniaus apygardos teismo priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-768-495-2011.Nepagrįsti atsakovės teiginiai, apie tai, kad jos vardu atidarytose sąskaitose buvę pinigai padėti ne anksčiau kaip 2007 m. rudenį ir 2008 metais. Atsakovė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, jog pinigai yra jos asmeninė nuosavybė. Be to, argumentai, kad 45000 Lt suma, gauta pardavus butą, esantį Buivydiškių 2-84, Vilnius, yra atsakovės nuosavybė, taip pat yra nepagrįsti: įgyjant turtą asmeninėn nuosavybėn turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, CPK 320 str. nurodytų pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentų.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Ieškovas ir atsakovė, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliaciniuose skunduose nenurodė jokių motyvų, kodėl byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, naujų įrodymų šalys apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir tokie nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nėra tiriami. Teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliaciniai skundai nagrinėtini rašytinio proceso tvarka.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo ir neturtinės žalos priteisimo

Pagal bylos duomenis ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 1981-12-27 (I t., b.l.5-6). Ieškovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, atsakovė teigia esant priešingai. Pirmosios instancijos teismas dėl santuokos iširimo kaltomis pripažino abi šalis, bet ieškovas ir atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vieno sutuoktinio kaltės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.60 str. 3 d., nepaneigia teismo teisės pripažinti ir kitą sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu nustatoma, kad jo elgesys neatitiko aukščiau nurodytų kriterijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių apeliacinių skundų argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs vienas kitam, bendro gyvenimo taisyklėms, atsakovė paliko ieškovą, persikeldama gyventi kitur ir nutraukdama šeimos santykius. Liudytoja T. K. patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai buvo probleminiai, iš dalies tai patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Todėl pirmosios instancijos teismas, esant pakankamai duomenų dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvienos šalių pareigos pažeidimo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik ieškovas, kadangi atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktas nėra įrodytas. Liudytojų parodymai šiuo klausimu prieštaringi, vieni liudytojai teigė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu (pvz.L. V.), kiti tai neigė (pvz.O. M., J. R., K. K., D. R.). Liudytojos T. B. parodymai apie vienkartinį atsakovo stiprų apsvaigimą nuo alkoholio, kai kartu su ieškovu ir atsakove juos vartojo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Liudytoja T. K. teisme paliudijo, kad ieškovas turėjo problemų dėl alkoholio, tačiau tai buvo praeityje, o santuokos iširimo momentui šio fakto ji nepatvirtino. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-768/2011 (XIV t., b.l.16-24) pagal CPK 182 str. 3 p. šioje byloje neturi prejudicinės reikšmės, nes minėta norma neapima nagrinėjamos situacijos, be to, visi liudytojai buvo tiesiogiai apklausti pirmosios instancijos teisme, liudytojos T. K. parodymai baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje šiek tiek skiriasi. Liudytojų D. R., N. R. ir V. S. parodymai visumoje patvirtina atsakovės neištikimybės ieškovui faktą, kitų liudytojų parodymai šio fakto nepaneigė, tačiau atsakovės neištikimybė ir to pasekoje kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija nepaneigia ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nepateikė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą paneigiančių įrodymų, o atsakovas neįrodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CK 3.70 str. 2 d. ir atmetė atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Šalys santuokos metu įgijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat automobilį Audi 100, valst.reg.Nr.(duomenys neskelbtini) šis turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d.). Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos šio turto vertės – 136000 Lt buto Vilniuje vertės, 65000 Lt buto Visagine vertės ir 2700 Lt automobilio vertės. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui Visagine esantį butą, tokią išvadą grindė iš esmės vieninteliu argumentu, kad ieškovas šiame bute gyvena. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Aplinkybė apie vienos šalies gyvenimą konkrečiame bute gali būti vienu iš kriterijų priteisiant jam šį butą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas faktines bylos aplinkybes, tokias kaip kuriam iš sutuoktinių konkretus butas yra reikalingesnis, į jų asmeninius, ekonominius ir socialinius interesus. Byloje nustatyta, kad atsakovė dirba ir gyvena Visagine. Teigdama, kad jis bus atleista iš dabartinės darbovietės ir ieškosis darbo Vilniuje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kita vertus, minėti šalių interesai turi būti nustatomi pagal bylos išsprendimo metu egzistuojančią situaciją. Tuo tarpu ieškovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Vilniuje esančiame bute, Vilniuje gyvena jo motina, kuriai reikalinga jo pagalba ir slauga, bylos nagrinėjimo metu ieškovas įsidarbino Vilniuje (XIV t., b.l.40). Aplinkybė, jog šalių vaikai gyvena Vilniuje, nagrinėjamu atveju negali būti lemiančia aplinkybe apie socialinius ir ekonominius interesus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei priteisė Vilniuje esantį butą, o ieškovui – Visagine esantį butą, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas, ieškovui priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys sutiko, kad kilnojamasis turtas, esantis konkrečiame bute, būtų priteisiamas tai šaliai, kuriai priteisiamas konkretus butas, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl butų priteisimo, atitinkamai pakeičiamas teismo sprendimas ir dėl butuose esančio turto, ieškovui priteisiant kilnojamąjį turtą, esantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisiant kilnojamąjį turtą, esantį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl to, kad atsakovės į nuomojamą butą pasiimti daiktai – televizorius Philips, modelis 1PV505/58, paveikslai „Paukščio girdymas“ (300 Lt vertės), „Gėlės“ (130 Lt) ir „Senasis Vilnius“ (140 Lt), būtų priteisti atsakovei asmeninėn nuosavybėn, nėra, todėl teismo sprendimas dalyje dėl jų priteisimo iškovei nekeičiamas. Tačiau pakeistina minėto televizoriaus vertė į 100 Lt, kadangi tokią vertę buvo nurodęs pats ieškovas, televizorius buvo naudojamas 8 metus, todėl negalėjo išlikti tokia vertė, kokia buvo įsigijimo metu. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kilnojamųjų daiktų vertę, iš esmės vadovavosi UAB „Impeksservis“ atliktu vertinimu, tuo pripažindamas šį vertinimą tinkamu, o UAB „Jungtinis verslas“ atliko vertinimą tik atskirų ieškovo nurodytų daiktų ir teismas vadovavosi šiuo vertinimu tik dėl kai kurių atskirų daiktų, nemotyvuodamas tokio verčių pasirinkimo, o kai kurių daiktų vertę nurodė, nesant tai pagrindžiančių duomenų, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamos kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo. Ieškovas neginčija teismo motyvų, pasirenkant UAB „Impeksservis“ atliktą vertinimą, todėl keičiant teismo sprendimą, pakeistinos turto vertės pagal šios bendrovės atliktą vertinimą: bute Vilniuje esančių pilkos spalvos užuolaidų vertę nurodyti 525 Lt, skalbimo mašinos „Elektrolux“ vertę nurodyti – 480 Lt, Visagine esančiame bute esančio turto vertę nustatyti tokią: didelė komoda- 1300 lt; komoda su stiklinėmis durimis - 1170 lt; Kler odinis baldų komplektas (odinė sofa, odinis krėslas, du žurnaliniai staliukai) - 3250 lt; namų kino sistema SONY su penkiomis kolonėlėmis Nr.5819779 S-master HCD-S880, spalvoto vaizdo televizorius Sony Nr.4615828 modelis Nr.KV-32CS70 ir staliukas su stiklo lentynomis televizoriui Sony - 3900 lt; paveikslas šaltas batikas ( Olga Kalinina 1993 m.) - 500 lt; natūralios vilnos kilimas - 520 lt; lubų šviestuvas - 300 lt; pristatoma metalinė lentyna - 300 lt; Velo treniruoklis Kettler - 630 lt; paveikslas koridoriuje - 800 lt; miegamojo baldų komplektas- 5250 lt; skalbimo mašina „Elektrolux“ – 480 lt; sofa lova- 1200 lt; du biuro stalai ir stalčių spintelės - 900 lt; lentyna- 200 lt; kompiuterinė technika - sisteminis blokas ( monitorius - 400 lt; printeris - 200 lt, skaneris - 00 lt), viso - 700 lt; pintų baldų komplektas- 160 Lt; šaldytuvas Elektrolux - 650 lt; mikrobangų krosnelė - 150 lt; virtuvės baldų komplektą (virtuvės baldai su orkaite BO243KB, elektrinė plytelė Bompani su stalu ir kėdėmis) - 2975 lt. Atitinkamai ieškovu priteisto turto natūra vertė sudaro 155611 Lt, o atsakovei priteisto turto natūra vertė sudaro 91005 Lt.

Taip pat teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų motyvų sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovo dukrai D. R. perduoto santuokinio turto vertės, kurio vertė taip pat turi būti nustatoma pagal UAB „Impeksservis“ nustatytą vertę, t.y. dviejų dalių raudonos spalvos minkštų baldų komplekto vertė - 3250 lt; pilkos spalvos sekcijos vertė- 1625 lt;

Žurnalinio staliuko vertė - 325 lt, iš viso 5200 Lt. Kadangi ieškovas šį turtą perdavė šalių dukrai be atsakovės žinios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 1/2 šių daiktų vertės dalimi sumažino ieškovui priteistino turto vertę, tačiau, teismas neteisingai nurodė šio turto vertę, kuri pakeistina ir ieškovui priteistino turto vertė mažintina 2600 Lt suma.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl piniginės kompensacijos už ieškovo pagal 2006-03-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį parduotas 100 vnt. PVA 100 Lt vertės UAB „Metvaldis“ akcijas už 10000 Lt, teigdama, jog akcijos buvo parduotos be jos sutikimo, todėl jai turi būti kompensuota. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Akcijos buvo parduotos 2006 metais, tuo metu šalys vedė šeimyninį gyvenimą, duomenų, kad gautas lėšas ieškovas panaudojo asmeniniams poreikiams, byloje nėra ir atsakovė tokių nepateikė, todėl laikytina, kad jos buvo panaudotos šeimos interesais, dėl šios priežasties pagrįstai pirmosios instancijos teismas nemažino šia suma ieškovui tenkančios turto dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie atsakovės turėtas sąskaitas ir terminuotus indėlius bankuose, iš dalies sutinka su šalių apeliaciniais skundais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės turėtas bankų sąskaitose lėšas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad AB SEB banke atsakovė laikė 34000 Lt, kadangi iš esančių įrodymų matyti, jog terminuoto 17000 Lt dydžio indėlio sutarčiai pasibaigus, atsakovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios 17000 Lt lėšos yra tos pačios terminuotu indėliu buvusios lėšos, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės kitoje sąskaitoje buvusias 2277,19 Lt lėšas. Iš DnB Nord banko pateiktų terminuoto indėlio sutarties, sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė vienu metu laikė du terminuotus indėlius šiame banke, o 2007-12-11 terminuoto indėlio sutartis yra sudaryta dėl vieno iš minėtų dviejų indėlių, iš viso atsakovė iš šio banko atsiėmė du indėlius su palūkanos 43255,80 Lt bendrai sumai. Taigi, bankuose atsakovės laikytų lėšų bendra suma – 182796,44 Lt. Šalių dukra D. R. pagal pateiktą AB SEB banko sąskaitos išrašą (V t., b.l.46) 2008-12-29 nuėmė iš sąskaitos 20000 Lt, šias aplinkybes ji patvirtino liudydama teismo posėdyje. Ji nurodė, kad šias lėšas perdavė atsakovei bei kad jos priklausė ieškovui ir atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas įtraukė į bendro turto balansą. Tiek liudytoja D. R., tiek L. V. patvirtino, kad 2008-12-29 L. V. iš savo turimo sąskaitos išgrynino 25000 Lt ir perdavė atsakovei. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad L. V. nuėmė nuo sąskaitos savo 25000 Lt lėšas ir perdavė jas saugoti seife atsakovei kartu su atsakovės lėšomis yra nelogiškas ir neatitinkantis racionalaus elgesio standarto, todėl neįtikinami, dėl šios priežasties teisėjų kolegija vadovaujasi liudytojos D. R. parodymais ir tokį atsakovės argumentą atmeta. Taip pat teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad D. R. parodymai neobjektyvūs ir jais negalima vadovautis, nes ji yra priešiškai nusiteikusi prieš atsakovę. Aplinkybė, jog atsakovės ir liudytojos D. R. santykiai konfliktiški, taip pat jos parodymai byloje vien dėl to, kad jie nepalankūs atsakovei, nepaneigia šios liudytojos parodymų teisingumo ir objektyvumo, o pagal CPK 189 str. kliūčių jai liudyti nėra. Pažymėtina, kad antstoliui sudarant areštuoto turto aprašą, atsakovės išsinuomotame seife AB DnB Nord banke buvo aptikta 367992,08 Lt suma. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. V. teigė, kad atsakovės nuomotame seife lėšas laikė ir L. V. su sutuoktiniu A. V. – 50000 eurų ir 15000 JAV dolerių (iš viso 228493 Lt), tačiau sudėjus šią sumą su atsakovės išgryninta iš sąskaitų bankuose suma, gaunasi žymiai didesnė suma nei buvo laikoma seife. Duomenų, kad dalį lėšų iki jų arešto išgrynino ar kad dalį iš sąskaitų nuimtų lėšų atsakovė laikė kitur, atsakovė į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad L. V. su sutuoktiniu objektyviai negalėjo turėti tiek lėšų, kiek jie nurodė perdavę atsakovei pagal 2008-12-29 susitarimą. Pateikta V. V. surašyta vienašalė 2008-02-14 dovanojimo sutartis, jog jis padovanojo sūnui A. V. 50000 eurų sumą, yra niekinė pagal CK 1.93 str. 3 d., 6.469 str. 2 d., kadangi ji yra paprastos rašytinės formos vietoj privalomos notarinės formos. Byloje pateikti duomenys apie L. V. sutuoktinio A. V. pajamas, atsižvelgiant į būtinas pragyvenimui išlaidas, leidžia daryti išvadą, kad jo pajamos buvo nepakankamos sukaupti tokiai sumai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad tuo metu, kai tariamai perdavinėjo lėšas saugoti atsakovei, L. V. su vyru turėjo negrąžintą 52000 Lt kreditą bankui, kurį grąžino 2009-08-11 (VI t., b.l.148-152). Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, taip pat atsakovės, trečiojo asmens L. V. ir liudytojų D. R. bei N. R. parodymus, kad jie su atsakove, kuri nakvojo jų bute, 2008-12-29 važiavo prie L. V. namų ir ją paėmė, vežė kartu į banką, jokių kitų lėšų išskyrus aukščiau 25000 Lt minėtą sumą D. R. matant (buvusiai šalia) L. V. atsakovei neperdavė, teisėjų kolegija laiko neįrodytais atsakovės, taip pat trečiųjų asmenų A. V. ir L. V. ieškinio argumentų, kad šie asmenys perdavė atsakovei saugoti 50000 eurų ir 15000 JAV dolerių, o 2008-12-29 susitarimas laikytinas apsimestiniu, sudarytu dėl akių, tačiau realiai toks nebuvo sudarytas. Tačiau pagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad 45000 Lt suma iš banko seife esančios sumos priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kadangi šią sumą atsakovė gavo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto, esančio Buivydiškių g.2-84, Vilniuje (II t., b.l.77-82) (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, jog ieškovui ir atsakovei bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 322749,04 Lt lėšų suma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas santuokos metu gaudavo pajamas, atsakovė taip pat prisidėdavo prie santuokinio turto kūrimo per visą santuokos laiką (I t., b.l.92-93, II t., b.l.14, IV t., b.l.122-133, 134-136, 138, V t., b.l.34-38, XII t., b.l.15-38). Atsakovė, teigdama, kad visa minėta pinigų suma priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, nes įgyta po gyvenimo skyrium su ieškovu pradėjimo, nepateikė įrodymų, kad visą minėtą sumą sutaupė būtent po šalių gyvenimo skyrium pradėjimo, o pagal jos gaunamas pajamas gyvenimo skyrium laikotarpis buvo per trumpas tokios pajamoms uždirbti. Atsakovės iš indėlių uždirbtos palūkanos taip pat yra bendros pajamos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tretiesiems asmenims L. V. ir A. V. priteisė iš atsakovės 683 JAV dolerius (1.757,09 litus) ir 12.700 eurus (43.850,56 litus).

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgyto ir dalintino bendro turto vertė sudaro 569365,04 Lt (turtas natūra – 246616 Lt ir lėšos - 322749,04 Lt). Kadangi šalių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl ieškovui ir atsakovei tenkanti turto dalis sudaro 284682,52 Lt. Ieškovo dalis dėl aukščiau nurodytų motyvų mažintina 2600 Lt suma už dukrai Dianai perduotą turtą ir 2250 Lt suma už parduotas turtines teises į garažą, esantį GEB „Vairas“, boksą Nr.368, ir sudaro 279832,52 Lt. Ieškovui priteisto natūra turto vertė sudaro 155611 Lt, todėl jam iš priteistina 124221,52 Lt lėšų suma, o atsakovei priteistina – 193677,52 Lt suma. Ieškovo šalių dukrai D. R. perduoti aukščiau minėti baldai neįtrauktini į bendro ieškovo ir atsakovės turto balansą, o atsakovei jų vertė (1/2 dalis) kompensuojama mažinant ieškovo dalį bendrame turte.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, ieškovui priteisiant Vilniuje esantį butą su jame esančiu kilnojamuoju turtu ir automobilis, atsakovei priteisiant Visagine esantį butą su jame esančiais daiktais, pakeitus daiktų vertes ir turimų bendrų lėšų sumą, iš naujo nustatant ieškovui priteisiamą kompensaciją, o trečiųjų asmenų A. V. ir L. V. ieškinys atmetamas (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Kitoje dalyje teismo sprendimas nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo neskundžiamoje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinių reikalavimų patenkintas 98,48 %, o neturtinio reikalavimo – 50 %, atsakovės priešieškinys pagal pareikštus reikalavimus ir jų turinį patenkintas 30 %. Ieškovo sumokėjo 9816 Lt, mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis sudaro 6683 Lt, todėl jam turi būti grąžinta 3133 Lt permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į patenkintą ieškovo ieškinio dalį, jam iš atsakovės priteistina 6597 Lt sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio, taip pat 3500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1584 Lt kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų (antstolio paslaugos, dokumentų gavimo išlaidos), iš viso 11681 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į patenkintą atsakovės priešieškinio dalį, jai iš ieškovo priteistina 1566 Lt žyminio mokesčio, 2388 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų, 880 Lt kitų būtinų bylinėjimosi išlaidų (turto vertinimo, vertimų). Be to, atsakovė už priešieškinį sumokėjo 5219 Lt, atsižvelgiant į priteisto turto jai vertę, jos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6683 Lt, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1464 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 96 str.). Atlikus priešpriešinių šalių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų užskaitą, ieškovui iš atsakovės priteistina 6847 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens A. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus jo ir L.V. ieškinį, neatlyginamos (CPK 93 str.).

Valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, ir priteistos iš šalių pirmosios instancijos teismo, nekeistinos, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 687 Lt priteisimo iš kiekvienos šalies.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas jam buvo teismo nutartimi atidėtas. Atsižvelgiant į patenkintą ieškovo apeliacinio skundo dalį, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 858 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str., 93 str., 96 str.). Atmestoje ieškovo apeliacinio skundo dalyje mokėtinas 859 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš ieškovo. Atlikus užskaitą tarp ieškovui grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir jo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat minusavus iš ieškovo priteistas valstybei procesinių dokumentų įteikimo 687 Lt išlaidas, ieškovui grąžintina 1587 Lt žyminio mokesčio. Sudėjus iš atsakovės priteistiną valstybei 1464 Lt žyminis mokestį pirmosios instancijos teisme, 858 Lt žyminį mokestį už ieškovo apeliacinio skundo patenkintą dalį ir procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme 687 Lt, iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 3009 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutarė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimo dalį dėl ieškovo V. J. ir atsakovės L. J. santuokoje įgyto turto padalinimo pakeisti ir šią teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo išdėstyti taip:

Butą su rūsiu, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 136.000 litų vertės, su jame esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, t.y:

1.1. Virtuvės baldų komplektas su integruota ei. virykle ZANUSSI ZFQ63IX , 2600 litų vertės;

1.2. Mikrobangų krosnelė Sharp R-24ST, 200 litų vertės;

1.3. Šaldytuvas ELECTROLUX, 450 litų vertės;

1.4. Pilkos spalvos užuolaidos, 525 litų vertės;

1.5. Skalbimo mašina ELECTROLUX , 480 litų vertės; Miegamajame kambaryje:

1.6. DVD grotuvas Promos DVD JX 2099A, 200 litų vertės;

1.7. Televizorius SONY Trinitron, 1750 litų vertės;

1.8. Video grotuvas SONY, 120 litų vertės;

1.9. Miegamojo baldų komplektas, 4550 litų vertės;

1.10. Apšvietimo lempa ant metalinių lynų, 240 litų vertės;

1.11.Oranžinės spalvos užuolaidos, 585 litų vertės;

1.12. Lubų šviestuvas, 70 litų vertės;

1.13. Transformuojamas stalas, 1014 litų vertės;

1.14.Keturios medinės kėdės, 442 litų vertės;

1.15. Odinė sofa( mėlynos spalvos),1100 litų vertės;

1.16. Odinis krėslas (mėlynos spalvos), 825 litų vertės;

1.17. Apšvietimo lempa ant metalinių lynų , 220 litų vertės;

1.18. Kilimas iš vilnos, 630 litų vertės;

1.19. Mėlynos spalvos užuolaidos, 630 litų vertės;

1.20. Dvylikos lempučių šviestuvas, 280 litų vertės;

2. Automobilį Audi 100, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) 2700 litų vertės;

3. 124221,52 Lt litus grynųjų lėšų (vieną šimtą dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną litą 52 ct), areštuotų ir saugomų DnB Nord banko seife.

Viso turto 279832,52 (du šimtai septyniasdešimt devyni tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt du litai 52 ct) litų vertės.

Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 65.000 litų vertės, su jame esančiais baldais ir namų apyvokos daiktais, t.y.:

1.1. Didelę komodą- 1300 lt vertės;

1.2. Komodą su stiklinėmis durimis - 1170 lt vertės;

1.3. Kler odinį baldų komplektą ( odinė sofa, odinis krėslas, du žurnaliniai staliukai) - 3250 lt vertės;

1.4. Namų kino sistemą SONY namų kino sistema Sony su penkiomis kolonėlėmis Nr.5819779 S-master HCD-S880; spalvoto vaizdo televizorius Sony Nr.4615828 modelis Nr.KV-32CS70; staliukas su stiklo lentynomis televizoriui Sony) - 3900 lt vertės;

1.5. Paveikslą šaltas batikas ( Olga Kalinina 1993 m.) - 500 lt vertės;

1.6. Natūralios vilnos kilimą - 520 lt vertės;

1.7. Lubų šviestuvą - 300 lt vertės;

1.8. Pristatomą metalinę lentyną - 300 lt vertės;

1.10. Paveikslą - 800 lt vertės;

1.11. Miegamojo baldų komplektą- 5250 lt vertės;

1.12. Skalbimo mašiną „Elektrolux“, modelis EW-705F, Nr. 71600033 – 480 lt vertės;

1.13. Sofą lovą- 1200 lt vertės;

1.14. Du biuro stalus ir stalčių spinteles - 900 lt vertės;

1.15. Lentyną- 200 lt vertės;

1.16. Kompiuterinę techniką - sisteminį bloką ( monitorius - 400 lt; printeris - 200 lt, skaneris - 00 lt), viso - 700 lt vertės;

1.17. Pintų baldų komplektą- 160 Lt vertės;

Virtuvės kambaryje;

1.18. Šaldytuvą Elektrolux - 650 lt vertės;

1.19. Mikrobangų krosnelę - 150 lt vertės;

1.20. Virtuvės baldų komplektą (virtuvės baldai su orkaite BO243KB, elektrinė plytelė Bompani su stalu ir kėdėmis) - 2975 lt vertės;

Priteisti atsakovei L. J. asmeninė nuosavybėn paveikslą „Paukščio girdymas", dailininkas M. B., 300 litų vertės, paveikslą „Gėlės", 130 litų vertės, paveikslą „Senasis Vilnius", dailininkas V. T., 140 litų vertės; televizorius Philips, modelis 1PV505/58, 100 litų vertės, taip pat 193677,52 Lt grynųjų lėšų (vieną šimtą devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 52 ct), leidžiant paimti likusią dalį, atėmus ieškovui V. J. priteistų - 124221,52 litų, areštuotų ir saugomų DnB Nord banko seife.

Viso turto priteisto atsakovei L. J. turto vertė sudaro 284682,52 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt keturi tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt du litai 52 ct).

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės L. J. buvo priteista tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, L. V. ir A. V. 683 JAV doleriai (1.757,09 Lt) ir 12.700 eurų (43.850,56 Lt) panaikinti ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, L. V. ir A. V. ieškinį atmesti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui V. J. iš atsakovės L. J. 6847 (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt septyni) litus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. J. 3009 (tris tūkstančius devynis) litus bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, įm.k. 188659752, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Vilniaus energija“ 118,26 litų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. J. ir 118,26 litų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės L. J..

Grąžinti ieškovui V. J. 1587 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis) litus permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2009-02-25 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) (mokėjimo nurodymas Nr. 02251438, mokėjo V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Kitoje dalyje Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.