- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- II-348-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01717-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T.
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5002-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas surašė K. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 7 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo atbulas iš šalia kelio esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio gatve važiuojančiam automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir nežymiai sutrikdė Volvo vairuotojo V. T. sveikatą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 114 ir 102 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje (b. l. 18).
2019 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5002-2019 už šį administracinį nusižengimą K. S. paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda (b. l. 19).
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. pateikė skundą dėl nutarimo (b.l. 2-5), kuriame nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės normas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms, nepašalinus kilusių prieštaravimų ir atitinkamai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principus, padarius grubius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, todėl naikintinas. Taip pat mano, kad jam paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra ribotas matomumas, todėl transporto priemonių eismas kelio ženklu apribotas iki 40 km. Jis automobiliu 5 km/h greičiu išvažinėjo atbulomis. Įvažiavęs į kelio juostą sustojo ir praleido važiavusias transporto priemones, stabtelėjo perjungti pavaras. Pažiūrėjo pro galinę vaizdo kamerą atgal ir įsitikino, kad gatve nevažiuoja jokia transporto priemonė. Norėjo pasisukti ir važiuoti į priekį, tačiau staiga į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė dideliu greičiu iš galo atlėkęs automobilis Volvo. Minėto automobilio vairuotojas paliko savo automobilį Volvo (kadangi pastarasis po autoįvykio patyrė stiprius apgadinimus ir nebegalėjo važiuoti) ir iš įvykio vietos iš karto išlipęs iš automobilio bėgte pabėgo. kadangi į pareiškėjo galą atsitrenkęs automobilis važiavo dideliu greičiu, pareiškėjo automobilis nuo smūgio apsisuko 180 laipsnių kampu, nuo smūgio pareiškėjas pajuto stiprų skausmą kakle ir išsikvietė greitąją pagalbą. Jį pristatė į ligoninę, kur nustatė kaklo raiščių patempimą.
Kategoriškai nesutinka su atliktu jo veiksmų kvalifikavimu, nes, pasak pareiškėjo, policijos pareigūnas rėmėsi vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas važiavo atbulas ir nepraleido keliu važiavusios transporto priemonės. Pareiškėjo teigimu, automobilių apgadinimai akivaizdžiai parodo, kad automobilių kontakto metu Volvo važiavo žymiai didesniu nei 40 km/h greičiu, tai aiškiai matyti ir vaizdo kameros įraše, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo automobilis susidūrimo metu praktiškai nejudėjo.
Skunde keliamas klausimas, ar pareiškėjo patirta kaklo trauma įvyko dėl jo važiavimo atbulomis 3-5 km/h greičiu, ar dėl draudžiamu greičiu važiavusio ir atsitrenkusio į pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę vairuotojo kaltės. KET numato pareigą vairuotojui būti atidžiam, pasirinkti saugų greitį. Pasak pareiškėjo, automobilio Volvo greitis buvo lemiamas veiksnys, sukėlęs tiek eismo įvykį, tiek pareiškėjui padarytą kūno sužalojimą; transporto priemonėms važiuojant 40 km/h greičiu ir susidūrus, apgadinimai būna nežymūs arba iš viso nebūtų jokio įvykio. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl nebuvo atsižvelgta į minėtas aplinkybes ir neskirta ekspertizė, kuri nustatytų abiejų transporto priemonių greitį.
Pareiškėjo įsitikinimu, dėl jam inkriminuoto pažeidimo pareigūnas įrodymų tyrimą ir aplinkybių vertinimą atliko formaliai ir paviršutiniškai. Tuo pačiu vertindamas Volvo vairuotojo neva patirtus kūno sužalojimus neatsižvelgė į aplinkybes, kad a) įvykio metu vairuotojas iš eismo įvykio vietos pabėgo, b) į medicinos įstaigą jis kreipėsi praėjus dviem dienoms. Kadangi asmuo pabėgo iš eismo įvykio, vietos, tai rodo, kad jis buvo sveikas ir jokių kūno sužalojimų nepatyrė. Po dviejų dienų kreipusis į medicinos įstaigą, nežinoma, ar jis traumą gavo buityje, po eismo įvykio ar eismo įvykio metu, ar prieš įvykį. Medicininiuose dokumentuose Volvo vairuotojas teigia, kad įvykio metu buvo praradęs sąmonę, tam radikaliai prieštarauja faktinės įvykio aplinkybės, kaip asmuo, praradęs sąmonę, gali pabėgti iš įvykio vietos. Esant tokioms aplinkybėms, jo parodymai vertintini kritiškai ir negali būti patikimais ir neginčijamais įrodymais, kurių pagrindu pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
Šiuos klausimus turėjo spręsti tyrimą atlikęs pareigūnas, tačiau įrodinėjimo pareiga buvo perkelta pareiškėjui, taip pažeista nekaltumo prezumpcija. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis, ar visi KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su padariniais. Be to konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju įrodymai ir aplinkybės, patvirtinančios pareiškėjo parodymus, buvo ignoruotos ir vienašališkai atmestos.
Taip pat skunde aptarta teismų praktika, teigiama, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas net nebandė nustatyti objektyvios tiesos, pašalinti prieštaravimus; kritikuojamas Volvo vairuotojo atžvilgiu priimtas nutarimas, kad šiam vairuotojui net nepaskirtas teisių atėmimas, nors jis pats paaiškinime nurodė, kad vairavo išgėręs alkoholio.
Per teismo posėdį pareiškėjas K. S. skundą palaikė. Papildomai pažymėjo, kad visi įvykio dalyviai bei į įvykio vietą atvykę pareigūnai nurodo, kad oro sąlygos buvo geros, sausa kelio danga, apšvietimas geras. (duomenys neskelbtini) imant nuo (duomenys neskelbtini) atstumo, matomumas yra labai geras, atstumas nedidelis, apie 1000 metrų. Toje gatvėje yra trys valdiškos įstaigos, kurios yra aprūpintos vaizdo stebėjimo kameromis. Byloje yra pateikta vienos valdiškos įstaigos filmuota medžiaga, iš kitų valdiškų įstaigų vaizdo stebėjimo kamerų galima nustatyti, kaip elgėsi kitas eismo įvykio dalyvis. Pareiškėjo automobilis yra aprūpintas galinio vaizdo stebėjimo kamera, iš kurios matosi už automobilio besidedanti situacija, todėl jis gali vertinti savo veiksmus pradedant judėti. Kelio juosta buvo laisva jam atliekant manevrą ir todėl mano, kad pareigūnas atlikęs tyrimą, neišnagrinėjo visos medžiagos, neatsižvelgė į įvykio vietą atvykusių pareigūnų paaiškinimus.
Pareigūnai nustatė, kad reikia remtis filmuota medžiaga, todėl prašė ekspertizės, kadangi joje labai gerai matosi visas eismo įvykis ir galima eksperto pagalba nustatyti, ar antrasis įvykio dalyvis duoda teisingus paaiškinimus, ir mano, kad eksperto apklausa parodys, kad ne jis yra įvykio kaltininkas. Vaizdo galinio vaizdo stebėjimo įrašo nėra, automobilis yra aprūpintas galinio vaizdo stebėjimo kamera, kurios pagalba gali matyti, kad vyksta automobilio gale. Konkrečiai tuo metu vyko tai, kad antrąja eismo juosta važiavo keli automobiliai, iš kurių keli automobiliai atliko posūkį į kairiąją pusę. Pirmoji juosta, kurioje buvo pareiškėjo automobilis, buvo laisva. Iš antros eismo juostos kitas įvykio dalyvis staigiai manevravo į pirmąją juostą ir įvyko avarija. Manevras iš vaizdo medžiagos matyti, kad įvyko staigiai, 5-7 sekundžių tarpe, o ne taip, kaip pažymi kitas eismo įvykio dalyvis, kad sekundės. Automobilio greitis ir nuvažiuotas atstumas pagal laiką labai paprastai išskaičiuojamas, kitaip tariant, pagal atstumą galima nustatyti važiavusio automobilio greitį. Jeigu greitis buvo viršijamas, mano, kad tai turėjo didelę reikšmę įvykio eigai. Daro prielaidą, kad jeigu žmogus pripažino, jog vartojo alkoholį, važiavo neprisegęs saugos diržo, t.y. pažeisdamas kelių eismo taisykles. Pagal filmuotą medžiagą matyti, kad jis viršijo leistiną greitį. Tai buvo trys faktoriai, kurie lėmė įvykio eigą, todėl mano, kad kaltininkas yra kitas eismo įvykio dalyvis. Į šiuos faktorius pareigūnas, atlikęs tyrimą, neatsižvelgė.
Volvo automobilio priminės apžiūros metu automobilis buvo užrakintas, per langą pasižiūrėjus, nei viena oro pagalvė nebuvo iššokusi, kas Volvo automobiliui po susidūrimo yra neįmanoma. Jam darant atbulinį manevrą jo kelio juosta buvo tuščia ir jo automobilis neužkirto nei vienam kita eismo juosta važiuojančiam automobiliui kelio. Tam, kad perjungti bėgį, kas vėlgi yra sekundžių reikalas, buvo gautas smūgis. Susidūrimas įvyko jam persijungiant bėgį ir jau pradedant važiuoti į priekį. V. T. aiškina, kad jis stabdė ir jam neužteko stabdymo kelio. Pareigūnai fiksavo, kad stabdymo kelio nebuvo. Stabdymo kelio nebuvimas rodo tai, kad automobilis prieš tai darė manevrą. Jeigu buvo viršijamas greitis, tas turi reikšmės viršijamo greičio baudai. Pamatęs kliūtį, tu privalai jos išvengti, jeigu kliūties nebuvo išvengta ir asmuo buvo vartojęs alkoholį, stabdymo keliui nesant vadinasi nebuvo išvenginėjama kliūties ir tai prieštarauja pareigūno tyrimui. Video medžiaga prieštarauja pareigūno pareiškimui, kad pareiškėjas važiavo 90 laipsnių kampu į važiuojamąją dalį. Automobilis prieš susidūrimą stovėjo 45 laipsnių kampu. Yra dar dvi valdiškos įstaigos, kurios aprūpintos vaizdo stebėjimo kameromis, kurios stovi 100-150 metrų atstumu, kas 150 metrų fiksuoja kelio tarpus ir todėl manevravimą jau galima būtų nustatyti. Iš filmuotos medžiagos galima nustatyti išvažiuojant kampą į važiuojamąją kelio dalį ir apytiksliai nustatyti greičius, kuriais buvo važiuota. Išvažinėdamas iš kiemo per galines automobilio stebėjimo kameras matė, kaip juda automobiliai, pirma eismo juosta buvo laisva, nematė V. T., matė atkarpą net iki Gedimino pr. V. T. pats patvirtino, kad jis pamatė pareiškėjo automobilį tik likus metrui iki susidūrimo, jis staiga manevravo į kitą eismo juostą ir jo nepastebėjo, turbūt ir alkoholio vartojimas darė tam įtaką. Mano, kad V. T. važiavo virš 70 km/h greičiu, jo greitis turėtų įtakos atsakomybei. Nesaugus greitis, alkoholio vartojimas, sulėtinta reakcija. Sutinka, kad toje vietoje leistinas greitis gali būti 50 km/h.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b.l. 1), kuriuo su skundu nesutinka. Nurodė, kad automobilio Volvo vairuotojui V. T. už KET 219.1, 219.2, 220 punktų ir ANK 426 straipsnio 1 dalies pažeidimus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo siūloma iki 2019 m. kovo 9 d. sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. Asmuo administracinio nurodymo laiku neįvykdė, todėl 2019 m. kovo 25 d. byla buvo išnagrinėta ir jam paskirta nuobauda. Dėl K. S. padarytų KET 144 ir 102 punktų pažeidimo bei ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo mano, kad vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. Pažymima, kad eismo įvykio vieta yra filmuojama ir įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo kameromis. Skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip pasirinktas būdas išvengti administracinės atsakomybės, todėl prašo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę, nurodė, kad tyrimo metu iš specialiųjų tyrimo padalinio buvo gauti vaizdo įrašai, kurie turėjo pagrindinės įrodomosios įtakos sprendimui. Pareiškėjas į gatvę važiavo stačiu kampu, t.y. jis negalėjo matyti, kas vyksta gatvėje. Volvo automobilis atvažiavo pareiškėjui iš dešinės, pareiškėjas išsukinėjo vairą tam, kad atsidurtų gatvėje. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjui nebuvo galimybės važiuoti į priekį, susidūrimas vyko dar jam judant. Smūgis buvo labiau slystantis, nes transporto priemonės po susidūrimo neliko vietoje, todėl Volvo automobilis toliau nuvažiavo. Netiesa, kad V. T. buvo diktuojama, kas turi būti rašoma. Paaiškinimo pradžia yra tipinė, šabloninė, kalba eina apie oro sąlygas, juostų skaičių, matomumą, apie kelio dangą. Tai nėra diktuojama, vairuotojui pateikiamas blankas ir prašoma maksimaliai atkartoti eismo įvykį, visas aplinkybes. Buvo užduodami papildomi klausimai dėl to pačio alkoholio vartojimo, kadangi kilo tam tikrų abejonių, kadangi matant įvykį supranti, kad asmens kaltės nelabai buvo, tačiau kilo klausimas kodėl bėgo, todėl kilo įtarimas, kad galbūt asmuo vartojo alkoholį. Buvo klausiama, kur žmogus buvo, atsakė, kad kazino, tuomet gudriau paklausta, ar nevartojo alkoholio, kadangi galbūt iš kamerų, esančių kazino, tai pamatytume, tuomet asmuo atsakė, kad porą alaus galbūt ir išgėrė.
Nežymų sveikatos sutrikdymą nustatė teismo medicinos ekspertas. Kadangi akivaizdus kelių eismo taisyklių 114 punkto pažeidimas, todėl kaltas buvo pareiškėjas. V. T. į policiją atvyko kitą dieną. Rodos, kad V. T. atvyko kartu su medicinos dokumentų išrašu. V. T. lapkričio 9 d. važiavo papildomiems tyrimams. Jis turėjo kažkokį išrašą, pareigūnas jo nepaėmė, nes ten buvo ne visi medicininiai dokumentai. Ekspertui pateikė ne išrašą, o pilną medicininį tyrimą, visą ligos istoriją, kas tą dieną buvo nustatyta. Galbūt byloje jo nėra, tačiau visuomet galima iš Lazdynų ligoninės išreikalauti dokumentų, kurie pasakytų, kada asmuo kreipėsi ir kada galėjo atsirasti sužalojimai.
Eismo įvykio schemoje, jeigu yra stabdymo kelias, jis yra pažymimas. Stabdymo kelias nėra pažymėtas schemoje. Taip, pabėgimas iš įvykio vietos yra vienas iš pagrindinių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Apklausos metu nesiaiškino, kokiu greičiu važiavo V. T., teisminio nagrinėjimo metu asmuo patikslino, kad važiavo apie 60 km/h greičiu. Mano, kad toje vietoje leidžiamas greitis yra 50 km/h. Papildė, kad vaizdo įraše matosi, kad Volvo automobilio žibintai užsidega, reiškia V. T. bandė stabdyti, nors stabdymo kelio ir nebuvo užfiksuota. Taip pat likus metrui iki susidūrimo V. T. nebūtų galimybės suktis į kairę pusę, patys Volvo automobilio apgadinimai rodo, kad smūgis buvo slystantis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. T. nurodė, kad vaizdo įraše matyti, kad greitis nebuvo viršijamas, nes kiti eismo dalyviai važiavo panašiu greičiu. Eismo įvykis įvyko todėl, nes stovėjo automobilis, išvažinėjo atbulom ir jis (V. T.) jo tiesiog nepastebėjo, buvo likę gal pusantro metro, kai jį pastebėjo, ir tada bandė jo išvengti. Sunkiai prisimena įvykį, atsitrenkė galvą ir vėliau daktaras nustatė trumpą amneziją ir smegenų sutrenkimą. Paskutinis momentas, kurį atsimena, tas, kad automobilis iššoko priešais jį.
Pas gydytoją buvo iškart po pareigūnų, nes motina pasakė, kad iš pradžių būtinai reikia pasirodyti policijai, ir tik po to gydytojui. Įvykis buvo lapkričio 7 d., pas gydytojus nuvažiavo lapkričio 8 d. Paaiškinimą rašė kitą dieną po įvykio. 7 d. nebuvo pas gydytojus, buvo nesąmoningas, silpnai atsimena, ką rašė paaiškinime, ką diktavo ir ką įtarinėjo pareigūnas, tą ir rašė. Pas gydytoją lapkričio 9 d. nuvežė mama. Nežino, kodėl iškart mama nenuvežė pas gydytoją. Lapkričio 7 d. į gydytojus nesikreipė. Lapkričio 8 d. ėjo į policiją, o kitą dieną ėjo pas gydytojus. Jis buvo šoke, beveik 5 metus negyveno Lietuvoje, per 19 metų niekada neturėjo avarijos, tai buvo pirma avarija. Gydosi iki šiol, jam dabar davė knygutę, joje turi žymėtis savo spaudimą ir birželio 1 d. reikės vėl kreiptis į gydytojus, jie nagrinės rezultatus. Po įvykio vaikščiojo pas šeimos gydytoją Antakalnio poliklinikoje. Po ligoninės praėjus keliems mėnesiams pastebėjo, kad jo sveikata blogėja, negali ramiai miegoti, pastoviai kyla spaudimas. Jam prieš 6 metus buvo trauma, bet jis po jos jautėsi normaliai, o dabar vėl negerai. Po įvykio nieko neatsimena, ką darė. Neatsimena, ar automobilį priparkavo. Tada, kai rašė paaiškinimą, įvykio neprisiminė. Rašė tą, ką diktavo pareigūnas. Sutiko su viskuo, ką jis įtarinėjo, kadangi buvo šoke, prisiklausė kalbų, kad viskas yra korumpuota, todėl sėdėjo tyliai ramiai. Pareigūnas kyšio neprašė. Lapkričio 7 d. paaiškinimą rašė savo ranką, tačiau galima pasižiūrėti pagal raštą, kaip ten viskas rašyta. Pareigūnas pasakė, kad jeigu buvo kazino, tai reiškia, kad gėrė alų, jis atsakė, kad nežino, galbūt ir gėrė. Pats rašė paaiškinimą. Neatsimena, ar buvo prisisegęs saugos diržą, bet dabar galvoja, kad tikrai buvo prisisegęs. Galva trenkėsi ne į vairą, o į durų rėmą. Ne faktas, kad vartojo alkoholį, jis raštiškai neliudijo, kad vartojo alkoholį, nesakė, kad prarado sąmonę, sakė, kad buvo šoko būsenoje ir prarado atmintį. Neatsimena, kokiame stovyje paliko automobilį, taip pat ir neatsimena, ką darė.
Į pareiškėjo automobilį trenkėsi savo automobilio dešine puse į jo automobilio galo dešinę pusę. Iš vaizdo įrašų matė, kad važiavo ne greičiau nei kiti eismo dalyviai. Važiavo ne 60 km/h greičiu, o iki 60 km/h greičiu. Specialiai į tą gatvę buvo nuvažiavęs, nebuvo jokių eismo ribojimų. Toje vietoje yra 50 km/h. Siuntė į draudimą nuotraukas ir iš jų tikrai matyti gerai automobilis ir jo sugadinimai, iš kurių matyti, kad tikrai buvo bandyta išvengti kliūties. Matosi, kad smūgis slidus, o ne tiesus.
Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas Martin Možeiko parodė, kad nustatant greitį pagrindas yra laikas ir nuvažiuotas atstumas. Jeigu galėtų nustatyti greitį be laiko, tuomet reikėtų nustatyti matmenis, tam tikrus taškus nuo kur iki kur, tačiau greitis būtų nustatytas tik vidutinis. Galima bandyti modeliuoti kažką, tačiau klausimas kokiu greičiu jis nuvažiavo po susidūrimo, tuomet būtų galima tikėtiną greitį nustatyti susidūrimo metu. Tikslaus greičio nenustatys, nes automobilis galėjo lėtėti. K. V. automobilis yra ne pirmos jaunystės, todėl iš jo duomenų negalima nuskaityti. Reikia žinoti konkretų atstumą ir tuomet bus galima paskaičiuoti vidutinį greitį. Kiekvienas automobilis turi tam tikrus ypatumus, žiūrint kur pataiko, kokiais greičiais. Gali būti kitoks kampas ir bus vėl kitokios deformacijos. Tikimybė yra nustatyti greitį susidūrimo metu, jeigu padėtys yra gerai fiksuotos, jeigu yra visi matmenys gerai nupaišyti, sudėti ir atidėlioti, galima nustatyti tikėtinus greičius. Kuo daugiau turi pradinių duomenų, tuo tikslesnis gali būti nustatytas laikas. Jeigu būtų naujesnis automobilis, mano, kad būtų galima oro pagalvių informaciją nuskaityti, bet kadangi ne visi automobiliai yra nuskaitomi, to padaryti negalima. Kokiu greičiu kitas vairuotojas važiavo kelyje, kur net iš vaizdo įrašo nesimato, tikrai negali pasakyti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Volvo automobilio vairuotojas paspaudė stabdžio pedalą, tačiau kol sureaguoji, praeina dar kažkiek laiko. Yra vairuotojo reakcija ir visų pavarų suveikimas. Dėl pėdsakų nebuvimo kyla klausimas, ar jie nespėjo susiformuoti, arba priklauso nuo padangų, kelio dangos ir t.t. Jeigu jis net prie leistino greičio neturėtų galimybės išvengti kliūties, tuomet greičio viršijimas neturi reikšmės. Ekspertai į viską žiūri iš techninės pusės, jiems nesvarbu, ar jis girtas ar ligotas. Tikrai nenustatys, kokiomis trajektorijomis jis važiavo prieš tai. Iš filmuotos medžiagos matoma, kad Volvo automobilis važiavo dešine kelio puse prie sustojusių transporto priemonių. Jeigu nėra objektyvių duomenų, negali nustatyti.
Jeigu yra pakankamai duomenų nustatyti mastelinį planą, jeigu yra geros kokybės nuotraukos, tuomet galima nustatyti tikėtinas tarpusavio padėtis ir tikėtinus greičius susidūrimo metu. Tačiau ar šiuo atveju tai bus padaryta, nežino, nes neturi medžiagos. Nustatant viską reikia atlikti tyrimą. Iš vaizdo medžiagos negali pasakyti, ar tai bus įmanoma padaryti. Iš automobilio sugadinimo nustato ne manevro buvimą, o tarpusavio transporto priemonių padėtis susidūrimo metu. Galima tikėtiną greitį nustatyti susidūrimo metu, o iki to galima vidutinį, tačiau tiksliai dabar negali pasakyti. Jeigu yra aiškios ryškios nuotraukos, iš kurių matosi automobilių apgadinimai, gali bandyti sumodeliuoti su kompiuterine programa visą susidūrimą ir kokiose padėtyse vėliau tie automobiliai sustojo. Gali spręsti priežastinį ryšį, tačiau tam turi būti atliekamas tyrimas. Jeigu pavyktų nustatyti greičius susidūrimo metu ir prieš susidūrimą, tuomet būtų galima nustatyti, kieno veiksmai padarė įtaką susidūrimui. Greitį prieš susidūrimą galima nustatyti iš filmuotos medžiagos. O susidūrimo metu iš modeliuotos medžiagos, pradinės padėties, sugadinimų ir galutinės padėties.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. G. parodė, kad įvykio neprisimena, rodos, taksi automobilis su kitu automobiliu susidūrė priešais STT. Paties įvykio nematė, atvyko pagal iškvietimą. Schemoje yra pažymėtos stiklo šukės. Taksi automobilio vairuotojas paaiškino, kad Jakšto g. įsukinėjo į kiemą, ten sustojo, išleido keleivius ir tada išvažinėjo ir į jį atsitrenkė automobilis. Volvo automobilio vairuotojo vietoje nebuvo. Sakė, kad Volvo vairuotojas išėjo. Apžiūrėjo jo automobilį, neatsimena, ar oro pagalvės buvo išsiskleidusios. Volvo automobilis buvo užrakintas, buvo sudaužytas automobilio kampas. Nuėjo į STT ir iš ten gavo vaizdo įrašą. Buvo palikti keli kolegos prie automobilio, jie jį ir patraukė. Prieš įvykį negalėjo būti stabdymo kelio. Jeigu nėra schemoje pažymėto stabdymo kelio, reiškia, kad jo nebuvo. Įvykio vietą apžiūrėjo. Nepamena, galbūt tamsu buvo. Paviršutiniška Volvo automobilio apžiūra buvo, Volvo automobilis buvo išgabentas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. K. S. pripažintas kaltu pažeidęs KET 102 punktą: „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“ bei 114 punktą „Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams“.
Dėl KET 102 ir 114 punktų pažeidimo. Pareiškėjas K. S. skunde teigia, kad policijos pareigūnas bylos aplinkybes vertino formaliai, remdamasis vienintele aplinkybe – kad pareiškėjas važiavo atbulas; neįvertino Volvo vairuotojo žymiai didesnio nei 40 km/h greičio, automobilių apgadinimų, Volvo vairuotojo elgesio po įvykio (pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) ir jo neblaivumo. Su pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma K. S. veiksmai aiškiai matyti tyrimo metu išreikalautuose vaizdo įrašuose. Šiuose įrašuose užfiksuota, kad automobilių susidūrimo metu judėjo abu automobiliai: V. T. važiavo keliu savo eismo juosta, K. S. iš šalia kelio esančios teritorijos judėjo atbuline eiga į kelią – V. T. eismo juostą. K. S. nurodo, jog V. T. žymiai viršijo greitį, nes per savo automobilio galinio vaizdo kamerą jis puikiai matė gatvę ir joje V. T. automobilio nesimatė. Tačiau iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad pareiškėjo automobilis prieš eismo įvykį net nebuvo tiek išvažiavęs į kelią, kad galinio vaizdo kamera fiksuotų vaizdą išilgai A. Jakšto gatvės. Todėl sutiktina su pareiškėju, kad jis nematė (galėjo nematyti) artėjančio V. T. automobilio, tačiau pažymėtina, V. T. judėjo keliu (gatve), tuo metu K. S. judėjo atbulas ir iš šalia kelio esančios teritorijos, taigi privalėjo duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir kitiems eismo dalyviams (KET 102, 114 punktai). Taip pat, priešingai nei teigia K. S., vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad V. T. iš pradžių važiavo antrąja eismo juosta, o eismo įvykis įvyko jam staigiai persirikiavus į pirmąją eismo juostą. Iš įrašų galima daryti išvadą, jog V. T. važiuoja pirmąja eismo juosta, tiek K. S., tiek V. T. vienas kito automobilius pamato tuo pačiu metu, abu stabdo, V. T. suka vairą kairėn ir trenkiasi į K. S. automobilio užpakalinę dalį, slysdamas savo automobilio dešine puse į kairę, t. y. tik tuomet V. T. pasuka į antrąją eismo juostą.
Iš vaizdo įrašų matyti ir tai, kad V. T. automobilis judėjo greičiau nei prieš jį tuo metu gatve važiavęs automobilis. Siekiant pašalinti abejones dėl K. S. veiksmų kvalifikavimo, byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė (b. l. 97-98). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-1212 (19) buvo vertinami abiejų transporto priemonių apgadinimai (byloje nuotraukos b. l. 9-14), papildomi duomenys apie įvykį (b. l. 35), vaizdo įrašai, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos transporto priemonių padėtys po susidūrimo (b. l. 34) ir pateikta išvada: 1) negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykio kilimą važiavo automobilis Volvo, vairuojamas V. T.; 2) tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis Toyota važiavo 8 km/h greičiu, o automobilis Volvo – tikėtina, 47 km/h greičiu; 3) jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Volvo vairuotojas, važiuodamas nustatytu 47 km/h greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti atbuline eiga į A. Jakšto g. važiuojamąją dalį, iš už objektų, ribojusių jo matomumą kitiems eismo dalyviams, įvažiuojantį automobilį Toyota jam būnant iki susidūrimo vietos didesniu nei 29,1 m atstumu, tai tokiu būdu V. T. vairuodamas transporto priemonę, tikėtina, turėjo techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą automobilį iki susidūrimo vietos. Jeigu eismo įvykio vietoje maksimalus leistinas važiavimo greitis yra 40 km/h, tai Volvo vairuotojas važiuodamas 40 km/h būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti savo vairuojamą automobilį Volvo iki susidūrimo vietos, jeigu turėjo objektyvią galimybę pamatyti atbuline eiga į A. Jakšto g. važiuojamąją dalį, iš už objektų, ribojusių jo matomumą kitiems eismo dalyviams, įvažiuojantį automobilį Toyota jam būnant iki susidūrimo vietos didesniu nei 23,3 m atstumu (b. l. 102-107). Ekspertizės akte, analizuojant vaizdo įrašą, taipogi pažymėta, kad automobilis Toyota atbuline eiga įvažiuoja į važiuojamąją dalį iš už jo dešinėje stovinčių automobilių, kai į jo galinę dalį trenkėsi pirma eismo juosta važiavęs automobilis; apie kitą vaizdo įrašą nurodoma, jog prieš pat susidūrimą automobiliui Volvo užsidegė „Stop“ žibintai, kas reiškia, jog ši transporto priemonė buvo stabdoma (b. l. 104).
Minėta, bylos nagrinėjimo metu V. T. teigė ir K. S. sutiko, kad A. Jakšto gatvėje greitis nėra ribojamas iki 40 km/h. Jokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nepateikta; viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, Google View programa) taip pat nėra duomenų, kad greitis šioje gatvėje ribojamas. Taigi laikytina, kad A. Jakšto gatvėje nustatytas 50 km/h leistinas greitis. Atlikus eismo įvykio ekspertizę nėra nustatyta, kad V. T. greitį viršijo, konstatuota, kad negalima nustatyti, kokiu greičiu jis važiavo prieš eismo įvykio kilimą, o susidūrimo metu, tikėtina, Volvo greitis buvo 47 km/h, Toyota – 8 km/h (ekspertizės akto 1-2 punktai). Taigi teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog eismo įvykį sąlygojo V. T. vairuojamo automobilio viršytas greitis. Nėra nustatyta ir tai, kad V. T. bet kokiu atveju galėjo išvengti susidūrimo (ekspertizės akte nurodoma išlyga: jei turėjo objektyvią galimybę pamatyti K. S. automobilį, įvažiuojantį atbuline eiga į A. Jakšto g. važiuojamąją dalį, iš už objektų, ribojusių jo (pareiškėjo vairuojamo automobilio Toyota) matomumą kitiems eismo dalyviams). Rašytiniame paaiškinime V. T. nurodė, jog K. S. automobilį pastebėjo likus iki jo mažiau nei metras (b. l. 41). Tai, kad A. Jakšto g. šalikelė (V. T. judėjimo kryptimi) apstatyta automobiliais ir jie riboja Toyota matomumą, aiškiai matyti ir iš vaizdo įrašų. Todėl kritiškai vertinti V. T. parodymus nėra pagrindo. Kaip K. S. nematė V. T. automobilio, taip ir V. T. nematė K. S. automobilio, objektyvios priežasties K. S. parodymus laikyti patikimesniais nenustatyta.
Be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. T. transporto priemonę vairavo neblaivus ir tai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. prieš eismo įvykį buvo kazino; apklausiamas policijos pareigūno neneigė prieš tai vartojęs alkoholio (b. l. 41). Manytina, galima sutikti su skundo argumentais, kad greičiausiai dėl šios priežasties V. T. ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau už pasišalinimą jis ir buvo nubaustas administracine nuobauda. Net ir darant prielaidą, kad V. T. vairavo neblaivus, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis pažeidė dar kuriuos nors KET reikalavimus, kad tarp jo neblaivumo ir eismo įvykio buvo priežastinis ryšys. Minėta, nėra duomenų, kad jis viršijo leistiną greitį ir kad turėjo objektyvią galimybę išvengti susidūrimo. Taip pat pažymėtina, aplinkybės, kad asmuo galimai vartojo alkoholį, nepakanka išvadai, jog asmuo iš tiesų buvo neblaivus, juolab konstatuoti jo neblaivumo laipsnį, daryti prielaidas ir jų pagrindu konstatuoti asmens kaltę ir taikyti prielaidomis grįstą atsakomybę.
Apibendrinant darytina išvada, jog nėra nustatyta V. T. iki susidūrimo ir jo momentu padarytų KET pažeidimų, jis važiavo leistinu greičiu važiuojamąja kelio dalimi, nesudarydamas kliūties ir nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp pavojingos veikos ir pasekmių. Nagrinėjamu atveju tarp V. T. veiksmų ir eismo įvykio jokio priežastinio ryšio nenustatyta. Tuo metu K. S. judėjo atbuline eiga iš šalia kelio esančios teritorijos, taigi būtent jis prieš važiuodamas turėjo įsitikinti savo manevro saugumu, duoti kelią A. Jakšto gatve važiuojantiems automobiliams ir kitiems eismo dalyviams, o eismo įvykis kilo būtent K. S. sudarius kliūtį V. T. automobiliui. Pareiškėjas skunde kelia klausimą, ar pareiškėjo patirta kaklo trauma įvyko dėl jo važiavimo atbulomis 3-5 km/h greičiu, ar dėl draudžiamu greičiu važiavusio ir atsitrenkusio į pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę vairuotojo kaltės, posėdžio metu akcentavo pareigą laikytis saugaus atstumo, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tokia situacija, kad V. T. važiavo paskui pareiškėją, ir nuobauda pareiškėjui skirta ne dėl greičio viršijimo. Pareiškėjo vairuojamas automobilis, kaip matyti iš vaizdo įrašo, susidūrimo momentu nejudėjo į priekį ir dar nebuvo tokioje pozicijoje, kad jam beliko važiuoti į priekį, o jam dar reikėjo pajudėti atbuline eiga, kad visiškai išvažiuotų į kelią ir galėtų judėti keliu numanoma važiavimo kryptimi. Todėl konstatuotina, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu padaryta pagrįsta išvada, jog būtent K. S. veiksmai sąlygojo įvykį, jam pažeidus KET 102 ir 114 punktų reikalavimus.
Dėl kvalifikavimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. K. S. nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl eismo įvykio V. T. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Iš tiesų byloje nustatyta, kad į gydytojus V. T. kreipėsi praėjus 2 dienoms po įvykio, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. (b. l. 42, 84). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše/ siuntime nurodoma, kad V. T. nurodė 2018 m. lapkričio 7 d. nukentėjęs autoavarijoje, skauda galvą, pykina; sužalojimo duomenys, pobūdis – nosies nugarėlės nubrozdinimas (b. l. 42). Šio dokumento pagrindu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. Specialisto paaiškinime padarė išvadą, kad V. T. nustatyta nosies nugarėlės nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43). Teismo posėdžio metu V. T. paaiškino, kad į gydytojus kreipėsi po apsilankymo policijoje, nes prieš tai blogai jautėsi, paklausė mamos patarimo pirma vykti į policiją. Institucijos atstovas neatsiminė, ar V. T. atvyko su medicinos išrašu, patvirtino, kad lapkričio 9 d. važiavo papildomiems tyrimams, kad jis turėjo dar kažkokius dokumentus. Vis tik byloje kaip pirminis dokumentas pateiktas minėtas 2018 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, kitų ankstesnės V. T. sveikatos būklės duomenų nėra. Tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad V. T. sugalvojo apkaltinti K. S. nebūtais dalykais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad K. S. ir V. T. iki įvykio pažinojo vienas kitą, medicinos išrašo sudarymo metu nebuvo aiškios nei įvykio aplinkybės, nei nustatytas kaltininkas, o tai, kad vienam iš eismo įvykio dalyvių nubrozdinta nosis, negalėjo įtakoti kaltininko nustatymo, juo labiau, kad ir pačiam K. S. buvo sutrikdyta sveikata. Be to, kaip matyti iš medicinos išrašo, pacientas atsisakė nedarbingumo pažymėjimo, taigi, nėra pagrindo manyti, kad V. T. iš savanaudiškų paskatų ketino pasinaudoti eismo įvykiu ir pabloginti kito eismo įvykio dalyvio padėtį. V. T. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis greičiausiai nebuvo prisisegęs saugos diržu; teismo posėdžio metu nurodė manantis, kad buvo prisisegęs. Objektyviais duomenimis patikrinti šios aplinkybės galimybės nėra. Nors teismas neturi pagrindo netikėti pirminiais V. T. paaiškinimais, kad jis nebuvo prisisegęs saugos diržu, vis tik atsižvelgus į tai, kad sužalojimas padarytas eismo įvykio metu, kurį sukėlė K. S., Specialisto paaiškinime nurodoma, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, darytina išvada, kad K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinio nusižengimo protokolą surašė ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, skirta pagal įstatymus. ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi nagrinėjamu atveju kitam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, policijos pareigūnas neturėjo pagrindo surašyti administracinio nurodymo. Skundžiamu nutarimu K. S. už aptariamą administracinį nusižengimą paskyrė baudą, artimą minimaliai. Paskirtąją nuobaudą laikyti nepagrįsta nėra pagrindo.
Apibendrinant konstatuotina, kad K. S. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. S. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5002-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.