- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- T-623-1078/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00573-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Nuteistasis
- R. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2013 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, paskirta ir neatlikta bausme skiriant galutinę 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtos pareigos probacijos laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį, nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu nesusiję su darbu ar mokymusi, be probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų bei per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje. Bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 23 d. Teisės pažeidėjo įvertinimo rizika pagal OASys metodiką – vidutinė, 41 balas, linkusi didėti, vidutinė rimtos žalos rizika visuomenėje. R. V. elgesį nuo 2016 m. kovo 8 d. kontroliavo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius.
Teisme gautas Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai R. V.. Teikime nurodoma, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis vykdomas nuo 2016 m. kovo 8 d. Priežiūros laikotarpiu R. V. naujos nusikalstamos veikos neįvykdė. Probuojamoji nuo 2018 m. balandžio 18 d. vykdo individualią veiklą.
Priežiūros laikotarpiu R. V. 2017 m. rugpjūčio 26 d. bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnį už tai, kad važiavo Vilniaus miesto maršrutiniu autobusu be bilieto (bauda sumokėta), taip pat vienu metu niekur nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, todėl probuojamoji 2017 m. spalio 4 d. buvo įspėta. Taip pat buvo nustatytas pareigos - būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu nesusiję su darbu ar mokymusi, nevykdymo atvejis, t.y. 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22.12 val. R. V. buvo nerasta namuose, todėl 2017 m. gruodžio 1 d. buvo įspėta antrą kartą. 2018 m. vasario 27 d. R. V. vėl bausta administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnį už tai, kad važiavo Vilniaus miesto maršrutiniu autobusu be bilieto (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra).
Teikime taip pat nurodoma, kad priežiūros laikotarpiu išryškėjo R. V. priklausomybės alkoholiui problema, dėl kurios prižiūrimoji galimai pradėjo netinkamai vykdyti pareigą - auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį. Ir nors R. V. netinkamai vykdė jos atžvilgiu paskirtas probacijos sąlygas ir egzistavo teisinis pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau probuojamoji Vaiko teisių apsaugos skyriuje alkoholio vartojimo problemą įsipareigojo spręsti, todėl Vilniaus probacijos skyrius, siekdamas individualizuoti probacijos sąlygas ir manydamas, kad kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamosios R. V. elgesiui, 2018 m. kovo 13 d. teikimu Nr.V5-3324 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl probacijos sąlygų keitimo paskiriant papildomas pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi R. V. paskirtos papildomos pareigos: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybę alkoholiui. Gydytis nuo priklausomybės alkoholiui R. V. nukreipta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kuriame ji lankosi. Probuojamoji po 2018 m. kovo 27 d. nutarties įsiteisėjimo toliau pažeidžia probacijos sąlygas, t.y. 2018 m. gegužės 21 d., apie 22.19 val., Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnų patikrinimo gyvenamojoje vietoje metu, patikrinus R. V. alkotesteriu nustatytas 0,71 promilių girtumas. Taip pat R. V. iki šiol neįdeda pakankamai pastangų vykdydama Vaiko teisių apsaugos skyriaus suplanuotas priemones, todėl vaikas vis dar laikinai gyvena pas senelius. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus probacijos skyrius teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą R. V..
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti teikime nurodytais motyvais.
Prokurorė teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad, nors R. V. ir nesilaikė jai skirtų teismo įpareigojimų, vartojo alkoholį, tačiau šiuo metu stengiasi susitvarkyti gyvenimą, išspręsti savo problemas, todėl jai verta parodyti pasitikėjimą. Prokurorė taip pat nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimas R. V. baigsis 2019 m. vasario 23 d., todėl susiklosčius situacijai, kad R. V. nepateisins teismo pasitikėjimo, probacijos tarnyba dar galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo vėliau.
Teismo posėdžio metu nuteistoji R. V. prašė teikimo netenkinti, paaiškino, kad stengiasi išsispręsti savo problemas, dalyvauja anoniminių alkoholikų susirinkimuose, palaiko artimą ryšį su sūnumi, nors jis ir gyvena su jos sutuoktinio motina (vaiko močiute), taip pat lankosi pas psichologą bei susirinkimuose, kuriuose mokoma, kaip bendrauti su vaiku. Teismo posėdžio metu nuteistoji nurodė, kad šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, jos pajamos nėra didelės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – ir Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu aprobuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Pagal Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog R. V. elgesys probacijos pareigūnų kontroliuojamas nuo 2016 m. kovo 8 d. Per probacijos laikotarpį nuteistoji ne sykį pažeidė probacijos sąlygas, dėl ko Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti probacijos sąlygas, paskiriant papildomas pareigas nuteistajai R. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistajai R. V. nustatytos papildomas pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybę alkoholiui.
Iš teismui pateiktos nuteistosios R. V. asmens bylos matyti, jog per probacijos laikotarpį nuteistosios atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Pagal pakartotinio nusikalstamumo vertinimo metodiką „Oasys“ R. V. priskiriamas vidutinės rizikos grupei (41 balai iš 168 galimų, kai žemos rizikos ribos 0-40 balų). R. V. vienu metu niekur nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, todėl 2017 m. spalio 4 d. buvo įspėta, tačiau iš asmens bylos matyti, jog šiuo metu ji vykdo individualią veiklą. Pati nuteistoji teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą – prižiūri senyvo amžiaus asmenis.
Nuteistoji vykdo paskirtą pareigą be probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, R. V. pakeitė gyvenamąją vietą turėdama Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnų leidimą. Šiuo metu R. V., kaip ji pati nurodė teismo posėdžio metu, gyvena nuomotame bute. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir asmens bylos duomenys.
Teikime nurodyta, jog R. V. nevykdo teismo įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu nesusiję su darbu ar mokymusi, nes 2017 m. gruodžio 9 d., apie 22.12 val. buvo nerasta namuose, todėl 2017 m. gruodžio 1 d. buvo įspėta. Be to, iš nuteistosios asmens bylos taip pat matyti, kad ji laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo bausta administracine tvarka: 2017 m. rugpjūčio 26 d. ir 2018 m. vasario 27 d. buvo bausta administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnį už tai, kad važiavo viešuoju transportu autobusu be bilieto. Iš nuteistosios R. V. asmens bylos matyti ir tai, jog nuteistoji bendradarbiauja su probacijos skyriaus pareigūnais, dėl probacijos sąlygų pažeidimų pareigūnams pateikia rašytinius paaiškinimus. Teismas pažymi, kad esant nurodytiems probacijos sąlygų pažeidimams, probacijos pareigūnai nusprendė kreiptis į teismą, dėl papildomų pareigų probuojamajai nustatymo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi R. V. buvo paskirtos papildomas pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybę alkoholiui. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, svarbiausia, koks visgi buvo nuteistosios R. V. elgesys jau po papildomos pareigos paskyrimo. Kaip nurodoma teikime, jau po papildomos pareigos paskyrimo, R. V. namuose surasta neblaivi – 2018 m. gegužės 21 d., apie 22.19 val., Vilniaus probacijos skyriaus pareigūnų patikrinimo gyvenamojoje vietoje metu, patikrinus R. V. alkotesteriu nustatytas 0,71 promilių girtumas. Kita vertus, iš asmens bylos matyti ir tai, kad nuteistoji R. V. priklausomybės alkoholiui gydymui buvo nukreipta į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, kuriame, kaip nurodoma teikime, ji ir lankosi. Kaip nurodė pati nuteistoji teismo posėdžio metu, ji lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus bei psichologo konsultacijas.
Teikime nurodyta ir tai, jog R. V. nevykdo ir teismo įpareigojimo auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį, iki šiol neįdeda pakankamai pastangų vykdydama Vaiko teisių apsaugos skyriaus suplanuotas priemones, todėl vaikas vis dar laikinai gyvena pas močiutę. Teismui taip pat buvo pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro „Elektroninis pranešimas tarnybinės veiklos klausimais dėl R. V. šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą“ (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodoma, kad R. V. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau lanko specialistų konsultacijas, anoniminių alkoholikų susirinkimus. Taip pat Pranešime pažymėta ir tai, kad pati R. V. suvokia savo problemas, stengiantis atsisakyti svaigalų, supranta, kad šiuo metu negali visapusiškai pasirūpinti sūnumi ir sutinka, kad jos gydymosi laikotarpiu sūnaus globa laikinai būtų perduota močiutei. Taip pat pažymima ir tai, kad nuteistoji R. V. palaiko ryšius su sūnumi, dažnai matosi su juo, sūnus pas ją kelis kartus nakvojo, tarp sūnaus ir motinos (nuteistosios R. V.) yra labai artimas ryšius, vaikas nori kuo greičiau grįžti gyventi pas motiną. Pažymoje taip pat nurodoma, kad R. V. nepavyko pasiekti teigiamų ir stabilių pokyčių, gydantis priklausomybę alkoholiui, todėl ji negali šiuo metu užtikrinti tinkamos mažamečio sūnaus priežiūros.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pačiame probacijos skyriaus teikime įpareigojimo prižiūrėti savo nepilnametį vaiką pažeidimas nurodomas iš esmės tik abstrakčiai ir deklaratyviai. Vien tai, kad nepilnametis nuteistosios vaikas gyvena pas močiutę, teismui neleidžia kategoriškai teigti, jog R. V. nededa jokių pastangų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Juo labiau, kad teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pranešime akcentuojama, jog nuteistoji R. V. palaiko artimą ryšį su savo nepilnamečiu vaiku, tačiau turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaip jau nurodyta aukščiau, iš pačios nuteistosios parodymų, bylos medžiagos matyti, jog R. V. šiuo metu deda konkrečias pastangas, siekdama išspręsti savo su alkoholio vartojimu susijusias problemas.
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 d. 3 punkte įtvirtino, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikinamas tik tuomet, kai nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo.
Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistoji pakankamai atsainiai žiūri į nustatytų įpareigojimų bei probacijos sąlygų laikymąsi. Kartu, teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai R. V., būtina atsižvelgti ir į tai, jog ji vykdo individualią veiklą, jos atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nėra, bausta tik už mažareikšmius administracinius nusižengimus, nors po papildomos pareigos paskyrimo patikrinimo metu ji buvo rasta neblaivi namuose, tačiau jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, asmuo užsiima priklausomybės gydymusi, o, natūralu, priklausomybių gydimas yra ilgas procesas, kuriam būdingi ir atkričiai. Be to, nuteistoji palaiko artimą ryšį su savo nepilnamečiu vaiku, lanko užsiėmimus, kuriuose mokoma bendrauti su vaikais. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo teigti, jog nebėra galimybių užtikrinti probacijos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamosios resocializaciją ir mažinti jos nusikalstamų veikų recidyvą, ir įgyvendinti bausmės tikslus, neizoliavus R. V., o pasiunčiant ją atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, tiek pačiai nuteistajai, tiek visuomenei, tiek ir jos nepilnamečiui vaikui yra iš esmės naudingiau, jog nuteistoji R. V. šiuo metu tęstų individualią veiklą, bandytų toliau resocializuotis ir keisti požiūrį į gyvenimą, gydytųsi priklausomybę nuo alkoholio, nei būtų izoliuota ir atlikinėtų realią laisvės atėmimo bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Vilniaus probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai R. V. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.