- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-243-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10847-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Liuda Uckienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Ž. M., O. R., J. J.
- Kategorijos
- 44.5.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo nepilnamečio A. S. ieškinį atsakovams Ž. M., O. R., J. J., tretiesiems asmenims nepilnamečiams V. J., A. Z. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas, patikslinęs ieškinį (b. l. 11), prašo priteisti iš atsakovų solidariai 8 000 Lt neturtinės žalos ir 3 170 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-05-25 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), E. S., A. Z. ir V. J. iš A. S. pagrobė motorolerį YAMAHA AEROX. Dėl šio įvykio 2010-05-25 Vilniaus miesto 1 policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal I. S. pareiškimą. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Z. pagrobė ieškovo motorolerį, o V. J. sudavė smūgius nukentėjusiajam ir badė jį atsuktuvu, tačiau abiejų jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi jie neturėjo 14 metų. Ž. M. laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2010-05-31 prie miškelio, esančio šalia (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, pardavė pagrobtą motorolerį nenustatytam asmeniui už 300 Lt. Dėl to, kad Ž. M. yra nepilnametis, anksčiau nebuvo teistas, pripažino savo kaltę, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Ieškovas nurodo, kad pagrobto motorolerio vidutinė rinkos vertė 2800 Lt, šalmo vertė 250 Lt, o motorolerio draudimo kaina 120 Lt. Ieškovas tvirtina, kad dėl nusikalstamą veiką padariusių asmenų veiksmų, būdamas viešumoje, nesijaučia saugus, patyrė didelį sukrėtimą, sumažėjo jo pasitikėjimas žmonėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas Ž. M. atsiliepime į ieškinį (b. l. 19-20) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pirko motorolerį norėdamas juo pasivažinėti, o pardavė išsigandęs, kai sužinojo, kad motoroleris vogtas. Būdamas nepilnametis, nesuvokė situacijos rimtumo, nežinojo, kad reikia pranešti policijai. Pats tapo apgaulės auka.
Atsakovė O. R. (A. Z. motina) prašė ieškinį tenkinti iš dalies (b. l. 75-77), priteisti ieškovui 100 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti pavogtų daiktų vertę, atėmus amortizaciją. Nurodo, kad ieškovas privalo įrodyti pavogto motorolerio ir šalmo vertę. Teigia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl patirto įvykio nesijaučia saugus, patyrė didelį sukrėtimą ir pan. Žalos nukentėjusiojo sveikatai padaryta nebuvo. Nurodo, kad atsakovės šeimos pajamas sudaro 200 Lt per mėnesį, šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, savo nuosavo nekilnojamojo turto neturi, todėl gali išmokėti tik 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui.
Šalies argumentai
Atsakovė J. J. (V. J. motina) su ieškiniu nesutiko (b. l. 96), nurodė, kad V. J. norėjo pasivažinėti motoroleriu, jo vogti neketino. V. J. motorolerį, juo pasivažinėjęs, grąžino A. S.. A. S. motorolerio negrąžino A. Z..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad pirko motorolerį už 2 000 Lt, bet pirkimo-pardavimo sutartyje 100 Lt kaina buvo įrašyta dėl mokesčių. Motoroleris buvo pagerintas, pirko detalių iš užsienio, keitė lempas, tamsino posūkines lempas, tai kainavo apie 1 000 Lt. Šalmas kainavo 200 Lt. Po remonto važinėjo motoroleriu prie „Siemens“ arenos, sustojo pažiūrėti, ar viskas gerai, tada prie jo priėjo trys asmenys, paprašė pasivažinėti, atėmė iš jo motorolerį, šalmą. Jį stumdė, badė atsuktuvu. Dėl įvykio į medikus nesikreipė, tačiau jautė baimę, stresą. A. Z. stūmė nuo motorolerio, neleido važiuoti, liepė atiduoti šalmą. Kai A. Z. nuvažiavo, kiti žiūrėjo, kad nepaskambintų policijai. Raktus atėmė ne A. Z., o storesnis, jį vijosi, o kiti stūmė motorolerį. Atėmė raktus ir nubėgo prie motorolerio. Nueidami likę du vaikai sakė skambinti į policiją po 10 min. norėdami, kad A. Z. pasitrauktų iš teritorijos ir patys pasišalintų.
Šalies argumentai
A. Z. paaiškino, kad su V. J. ir E. S. yra draugai, po pamokų susitiko. Pamatė motorolerį ir paprašė juo leisti pasivažinėti. Pavažiavo pora ratų ir nusprendė jį pagrobti, vėliau motorolerį pardavė už 300 Lt Ž. M.. Draugas V. stovėjo šalia, ieškovo nemušė. Raktus atėmė jis, A. Z.. Jie truputį berniuką pagąsdino, kad spirs, niekas berniuko nemušė, atsuktuvo neturėjo. Sakė, kad jei neduos motorolerio, jį sulaužys. Pardavimo metu sakė, kad motoroleris vogtas, už motorolerį pinigų negavo.
V. J. paaiškino, kad pamatė motorolerį ir paprašė juo pasivažinėti. Jam leido pasivažinėti, o A. neleido. Tada jis atėmė raktą, jis buvo užvedimo spynelėje. Vėliau raktą jis atidavė. Kol jis su raktu bėgiojo, A. stovėjo. Berniuką pastūmė vieną kartą, nes jis norėjo jam trenkti. Jį stumtelėjo nestipriai ir atidavė raktą. A. išvažiavo su motoroleriu, o jie liko ten. Po to karto motorolerio nematė, klausė A., kur motoroleris. Tai nėra vienintelis pavogtas motoroleris.
Ž. M. paaiškino, kad motorolerį pirko iš matymo pažįstamo asmens už 300 Lt, sužinojęs, kad motoroleris vogtas, išsigando ir pardavė už 300 Lt. Šalmo prie motorolerio nebuvo. Kad motoroleris vogtas, pasakė draugai, iš ko vogtas nepasakė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovai prašė priteistą sumą išdėstyti kuo ilgesniam laikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-16 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies: 1) priteisė ieškovui A. S. iš atsakovo Ž. M. 960 Lt turtinės žalos atlyginimo, 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 60,89 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pirmus 11 mėnesių mokant po 120 Lt kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 100,89 Lt, pradedant mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesį ir mokėjimus atliekant iki paskutinės atitinkamo mėnesio dienos; 2) priteisė ieškovui iš atsakovės O. R. 1 135 Lt turtinės žalos atlyginimo, 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 86,63 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pirmus 11 mėnesių mokant po 170 Lt kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 151,63 Lt, pradedant mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesį ir mokėjimus atliekant iki paskutinės mėnesio dienos; 3) priteisė ieškovui A. S. iš atsakovės J. J. 480 Lt turtinės žalos atlyginimo, 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 57,28 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui, pirmus 11 mėnesių mokant po 110 Lt kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant 127,28 Lt, pradedant mokėti teismo sprendimo įsiteisėjimo mėnesį ir mokėjimus atliekant iki paskutinės mėnesio dienos. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK 2010-05-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus I. S. pareiškimą apie tai, kad 2010-05-25 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) nepažįstami trys jaunuoliai iš jos sūnaus A. S. pagrobė motorolerį YAMAHA AEROX, (duomenys neskelbtini). Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2011-05-26 nutarimu (b. l. 3) ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl Ž. M. ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio pagrindais. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2011-06-08 nutarimu (b. l. 4-5) ikiteisminis tyrimas nutrauktas E. S., A. Z. ir V. J. atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad minėtuose prokuratūros nutarimuose pateiktos išvados negali būti laikomos prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas), šios išvados neturi ir didesnės įrodomosios galios (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad civilinėje byloje nagrinėjant atsakovams pareikšto ieškinio pagrįstumą, turi būti bendra tvarka įrodinėjamas atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimas. Ieškovas šiuo atveju turi įrodyti veiksmų neteisėtumą, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp jų ir nuostolių, o atsakovai paneigti jų kaltės prezumpciją. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų įvykio aplinkybių teismas padarė išvadą, kad V. J., A. Z. ir Ž. M. veiksmai buvo nusikalstami ir neteisėti (draudžiami baudžiamųjų įstatymų), t. y. nustatyta pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga. Po tėvo E. S. mirties ieškovas paveldėjo teisę į minėtą motorolerį (b. l. 40), todėl dėl minėtų veiksmų ieškovas neteko motorolerio bei šalmo ir dėl to patyrė turtinius nuostolius (antroji civilinės atsakomybės sąlyga). Teismas vertino, kad yra trečioji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp V. J., A. Z. ir Ž. M. neteisėtų veiksmų ir patirto turtinio nuostolio. A. Z. tiesiogiai savo veiksmais pagrobė motorolerį ir šalmą, tuo padarė ieškovui žalą. Priežastinis ryšys tarp Ž. M. nusikalstamų veiksmų ir žalos dėl motorolerio praradimo įrodytas. Ž. M. nurodė, kad pirko motorolerį be šalmo, priešingų duomenų byloje nėra, todėl Ž. M. nėra atsakingas už šalmo pagrobimu padarytą žalą. Jei V. J. būtų elgęsis ne nusikalstamai, jis nebūtų grasinęs ieškovui, jo mušęs ir ėmęs prieš ieškovo valią važinėtis motoroleriu, būtų sudraudęs savo pažįstamo A. Z. neleistiną elgesį, tačiau to nepadarė. A. Z. pats vienas nebūtų sugebėjęs atimti motorolerio. Todėl vertintina, kad V. J. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui padaryta žala. Įvykio metu A. Z. buvo 13 metų, V. J. – 13 metų, Ž. M. – 16 metų amžiaus. Ž. M. šiuo metu sulaukė pilnametystės, todėl pats atsako už savo padarytą žalą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1, 3 dalys). Skolininko kaltė preziumuojama. Ž. M. neįrodė, kad dėl žalos padarymo nėra jo kaltės, todėl jo veiksmuose yra ir ketvirtoji deliktinės civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė. Žalos padarymo metu A. Z. ir V. J. buvo neveiksnūs, žala buvo padaryta pasibaigus pamokoms, todėl už jų padarytą žalą atsako jų tėvai (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Nors šiuo metu A. Z. ir V. J. sulaukę 15 metų amžiaus, tačiau tėvų pareiga atlyginti žalą išlieka ir kai vaikas sulaukia 14 m. ar tampa pilnamečiu. Tėvų kaltė už žalą, padarytą už jų vaikų iki 14 metų, preziumuojama (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Nei A. Z. motina atsakovė O. R., nei V. J. motina atsakovė J. J. neįrodinėjo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Todėl kyla visų atsakovų civilinė deliktinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos solidariosios civilinės atsakomybės taisyklės, o turi būti taikomos dalinės civilinės atsakomybės taisyklės. Nepilnamečių iki 14 m. (A. Z. ir V. J.) tėvų ir įvykio metu nepilnamečio Ž. M., sukakusio 14 m. amžių, dalys turi būti nustatomos atsižvelgiant į kiekvieno iš solidariai atsakingų žalą padariusių asmenų kaltę (CK 6.279 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs įvykio aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. J. veiksmai prie kilusių pasekmių prisidėjo 20 proc. (jo veiksmai buvo brutualūs, tačiau tik sudarė sąlygas A. Z. pagrobti motorolerį, V. J. pats pagrobimo nevykdė, nėra duomenų, kad jis būtų iš anksto taręsis su A. Z.), o A. Z. ir Ž. M. veiksmai – lygiomis dalimis (po 40 proc.), nes A. Z. tiesiogiai pagrobė motorolerį, o Ž. M., žinodamas, kad motoroleris pagrobtas, jį realizavo nenustatytam asmeniui, t. y. jų abiejų veiksmai vienoda dalimi ir tiesiogiai prisidėjo prie pasekmių. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, kad motoroleris buvo nupirktas už 2000 Lt, dar buvo atlikti jo pagerinimai, kurių vertė nėra tiksliai nustatyta, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų apie motorolerių rinkos kainas visumą (tarp 1660 Lt – 3000 Lt, aritmetinis vidurkis yra 2330 Lt), teismas dėl motorolerio praradimo ieškovo patirtus nuostolius įvertino 2 400 Lt suma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) ir iš Ž. M. priteisė 960 Lt, iš O. R. 960 Lt, o iš J. J. 480 Lt žalos atlyginimą. Dėl šalmo praradimo ieškovo patirtus nuostolius teismas įvertino 175 Lt sumą ir ją priteisė iš A. Z. motinos O. R., nes nenustatyta, kad Ž. M. buvo įsigijęs šalmą ir jį realizavo. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad V. J. dėl šalmo pagrobimo jokių veiksmų neatliko, todėl jis neprisidėjo prie žalos dėl šalmo pagrobimo padarymo. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti 120 Lt dydžio nuostolius už motorolerio draudimą. Nagrinėjamo įvykio metu ieškovo atžvilgiu buvo vartojami grasinimai, fizinis smurtas, prieš jo valią pagrobtas brangus daiktas ir realizuotas nenustatytiems tretiesiems asmenims. Nusikalstamų veiksmų pasekoje dėl grasinimų, smurto naudojimo, brangaus daikto pasisavinimo ir jo realizavimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, t. y. neturtinę žalą. Kadangi neturtinė žala padaryta nusikalstamais veiksmais, ji turi būti atlyginama. Teismas vertino, kad ieškovo patirtą neturtinę žalą lėmė visų įvykio dalyvių neteisėti nusikalstami veiksmai, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti dėl neturtinės žalos padarymo, kurią, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas įvertino 2 000 Lt suma. Įvertinęs tai, kad ieškovui tiesioginį neigiamą poveikį grasinimais, fiziniu smurtu darė A. Z. ir V. J., o Ž. M. jokio poveikio ieškovo asmeniui nedarė, o tik realizavo neteisėtai įgytą jo turtą, teismas vertino, kad iš Ž. M. priteistina 400 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o iš O. R. ir J. J. – po 800 Lt. Teismas sprendimo įvykdymą išdėstė 1 metams atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų turtinė padėtis yra sunki, tačiau ieškovui iki šiol nebuvo atlyginta padaryta turtinė žalą, nors nuo jos padarymo praėjo jau ilgas laiko tarpas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) Ž. M. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ir ieškovui iš atsakovo Ž. M. priteisti 40 Lt turtinės žalos; 2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos iš atsakovo Ž. M. priteisimo; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad:
1. nustatydamas motorolerio vertę, teismas nepagrįstai nesivadovavo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, kuri yra keliolika kartų mažesnė už ieškovo nepagrįstai nurodytą 2 000 Lt kainą. Tai, kad panašių motorolerių kainos artimesnis vidurkis viešuose skelbimuose yra apie 2 330 Lt, nepaneigia sutartyje nurodytos motorolerio kainos, todėl iš ieškovo atsakovui, atsižvelgiant į teismo nustatytą proporciją, turi būti priteisiama ne 960 Lt, o 40 Lt;
2. nustatęs, kad jokio poveikio ieškovui atsakovas nepadarė, bei tai, kad neteisėtos veikos padarymo metu atsakovas buvo nepilnametis, mokėsi, jo materialinė padėtis buvo sunki, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė neturtinę žalą. Šiuo atveju nepagrįstai neįvertinta ta aplinkybė, kad atsakovas pirko motorolerį norėdamas juo pasivažinėti, o pardavė išsigandęs, kai sužinojo, kad motoroleris vogtas, t. y. pats tapo apgaulės auka.
Atsiliepimas
Atsakovė J. J. pareiškimu prisidėjo prie atsakovo Ž. M. apeliacinio skundo. Nurodė, kad prisidėjimo motyvai ir argumentai yra nurodyti atsiliepime į apeliacinį skundą.
Atsakovė J. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų sumažinta priteista ieškovui turtinė ir neturtinė žala. Nurodo, kad:
1. teismas nepagrįstai nesivadovavo motorolerio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, nes sudarydamos sandorį šalys turi būti sąžiningos, todėl sutartyje esanti kaina yra teisinga, be to, neaišku, ar motoroleris neturėjo defektų. Jei sutarties sudarymo metu šalys buvo nesąžiningos, tai iš neteisės negali kilti teisė;
2. ieškovui priteista neturtinė žala yra per didelė, t. y. neproporcinga sukeltoms pasekmėms;
3. apeliacinio skundo patenkinimo atveju prašo priteistinos žalos dydį perskirstyti visiems atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovė J. J., laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), be to, teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl motorolerio praradimo, atlyginimo. Apeliantas, t. y. vienas iš trijų atsakovų, ginčija iš jo ieškovui priteistos turtinės žalos dydį (kaip per didelį) ir neturtinę žalą (kaip priteistą nepagrįstai).
Apeliaciniu skundu Ž. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui iš apelianto priteistinos turtinės žalos dydžio, kadangi apskaičiuodamas šią žalą teismas turėjo vadovautis ne motorolerio rinkos verte, o jo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina. Apeliantas Ž. M. teigia, kad spręsdamas klausimą dėl ieškovui iš atsakovų priteistinos turtinės žalos dydžio ir nustatydamas motorolerio vertę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 100 Lt kaina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui iš atsakovų priteistinos turtinės žalos dėl motorolerio praradimo dydis nepriklauso nuo to, kokia buvo nurodyta motorolerio kaina pirkimo-pardavimo sutartyje, ar ši kaina buvo reali, sumažinta arba padidinta, kadangi minėto sandorio kaina nepatvirtina ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Pavyzdžiui, restituciją atliekant ne natūra, o mokant ekvivalentą pinigais, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas ne pagal sandorio vertę, o pagal turto vertę, kuri suprantama kaip rinkos vertė, o parenkamos vertės dydis priklauso nuo asmenų sąžiningumo (CK 6.145 – 6.147 straipsniai). Civilinės atsakomybės taikymo atveju nuostoliai dėl prarasto turto nustatomi ne pagal to turto pirkimo-pardavimo sandorio nurodytą kainą, bet prarasto turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas vertino į bylą ieškovo pateiktus įrodymus dėl motorolerio rinkos vertės, apeliantas neįrodinėjo aplinkybės, kad rinkos vertė yra mažesnė. Tokiu būdu apelianto argumentai dėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos 100 Lt kainos taikymo apskaičiuojant ieškovo patirtą turtinę žalą atmestini kaip nepagrįsti.
Prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovui iš apelianto priteistinos neturtinės žalos, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė neturtinę žalą, nes nustatė, kad jokio poveikio ieškovui apeliantas nepadarė, be to, neteisėtos veikos padarymo metu atsakovas buvo nepilnametis, mokėsi, jo materialinė padėtis buvo sunki. Kartu pažymėjo, kad apeliantas pirko motorolerį norėdamas juo pasivažinėti, o pardavė išsigandęs, kai sužinojo, kad motoroleris vogtas, t. y. pats tapo apgaulės auka. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė (ir šios aplinkybės apeliantas neginčija), kad nagrinėjamo įvykio metu ieškovo atžvilgiu buvo vartojami grasinimai, fizinis smurtas, prieš jo valią pagrobtas brangus daiktas ir realizuotas nenustatytiems tretiesiems asmenims. Nusikalstamų veiksmų pasekoje dėl grasinimų, smurto naudojimo, brangaus daikto pasisavinimo ir jo realizavimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, fizinį skausmą, t. y. neturtinę žalą. Kadangi neturtinė žala padaryta nusikalstamais veiksmais, ji turi būti atlyginama. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui neigiamą poveikį padarė ne tik turto pasisavinimas, tačiau taip pat ir jo realizavimas, todėl ir sprendė, kad visi atsakovai turi atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Nustatydamas iš atsakovų ieškovui priteistinos 2 000 Lt neturtinės žalos konkrečias dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apelianto padarytas netiesioginis neigiamas poveikis ieškovui buvo mažesnis (įvertintas 20 proc.) nei kitų dviejų atsakovų grasinimais ir fiziniu smurtu padarytas tiesioginis neigiamas poveikis (įvertintas po 40 proc.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad jis tapo apgaulės auka. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija aplinkybės, jog ginčo motorolerį apeliantas pardavė jį perdažęs. Sužinojęs apie tai, kad motoroleris yra vogtas, jis nesikreipė į policiją, kad daiktas galėtų būti grąžintas teisėtam savininkui (nors, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo ir turėjo tai padaryti), o tik jį perdažęs pardavė nenustatytiems tretiesiems asmenims, tokiu būdu apsunkindamas ieškovui galimybę susigrąžinti iš jo neteisėtai atimtą turtą.
Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) bei materialines teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto Ž. M. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atsakovė J. J. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apelianto Ž. M. apeliacinio skundo, tačiau atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti keliami savarankiški reikalavimai, o jame išdėstoma tik kito dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo (CPK 318 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apelianto (atsakovo) Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.