- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-663-185-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Ričardo Gilio, Eligijaus Gladučio
- Nuteistasis
- V. I.
- Nukentėjusysis
- R. B., Rolandos
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-663-185-2008-59
Teisėjas Jolanta Raščiuvienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;
1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2.
N UTARTIS
2008 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
V. I. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 19 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, metaliniu peiliu-kirtikliu kirsdamas nukentėjusiajai R. B. ir padarydamas sužalojimus – pjautinę dešinio dilbio žaizdą, kairio dilbio kirstinę žaizdą su abiejų kaulų lūžiais ir nykščio bei plaštakos bendrinių sausgyslių sužalojimus, dėl kurių nukentėjusioji neteko 55 procentų bendro darbingumo, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Rolandos Bartusevičienės sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. I. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Nurodo, kad jo iniciatyva nukentėjusiajai R. B. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nusikaltimą padarė spontaniškai, be išankstinės tyčios. Įvykis vyko tarp gerų pažįstamų, prieš tai visi draugiškai vartojo alkoholinius gėrimus. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė. Civilinį ieškinį pripažino ir stengsis kuo greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teistas ar administracine tvarka baustas nebuvo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, mano, kad net minimalaus dydžio sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties (BK 41 str.). Todėl prašo skirti bausmę, vadovaujantis BK 54 str. 3 d.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas paskyrė V. I. bausmę Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir nurodė išsamius bausmės skyrimo motyvus.
V. I. padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki dešimties metų. Švelnesnės, negu įstatymo nustatytos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalies) taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Smūgiai suduoti aštriu savadarbiu įrankiu – peiliu-kirtikliu, skirtu genėti šakoms, jokio pavojaus jam nekėlusiai, miegoti atsigulusiai moteriai. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo būdas negali nulemti mažesnį nusikaltimo pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Nuteistasis nedirba, charakterizuojamas kaip mėgstantis išgerti, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. I. apibūdino kaip agresyvų asmenį, kuris būdamas girtas mušdavo jos seserį. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei asmenybę, darytina išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. I. neprieštarauja teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.
Bausmės dydžiui įtakos turi paminėtos bei kitos BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybes. V. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe) padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. ). Priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti nesiėmė – neatlygino nei dalies nusikaltimu padarytos žalos. Tačiau įvertinęs tai, kad teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe), nukentėjusioji prašė V. I. griežtai nebausti, pirmos instancijos teismas bausmės dydį nustatė artimą minimaliai sankcijoje nustatytai laisvės atėmimo bausmės ribai. Nors bausmės skyrimo motyvuose teismas nepaminėjo, kad asmuo veikė dėl staiga kilusios tyčios, tačiau bausmė yra adekvati šiai kaltės rūšiai, neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str. ) ir negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kaip minėta, teismas nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl dar kartą ji nevertintina, o greitosios pagalbos iškvietimas užkirto kelią sunkesnėms pasekmėms bei sunkesniam veikos kvalifikavimui.
Dėl paminėto, nuosprendžio keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.