- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-627-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02705-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Sortima“
- Ieškovas
- UAB „Imada“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-627-227/2014
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02705-2014-4
2014 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sortima“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3597-223/2014, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovo UAB „Imada“ ieškinį atsakovui UAB „Sortima“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui dėl 84500 Lt skolos, 36000 Lt neturtinės žalos, 1000 Lt už kiekvieną dieną nuo ieškinio priėmimo dienos iki pilno atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą 124740,24 Lt sumai, nes atsakovas elgiasi nesąžiningai, yra pagrindo manyti jog gali turtą paslėpti, parduoti ar perleisti kitiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, arba pasidaryti neįmanomas(CPK 145 str. 1 d. 1p., 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė areštuoti, uždraudžiant disponuoti, 88740,24 Lt sumai atsakovui UAB „Sortima“, priklausančius kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ir/ ar trečiuosius asmenis, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu.
Teismas nurodė, kad panaudojamų kelių laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už reikalavimo sumą, o taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovui priklausantį turtą, teismas privalo laikytis šalių interesų pusiausvyros ir siekti, kad atsakovas išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad piniginių lėšų areštas suvaržo įmonės veiklą, apriboja galimybes vykdyti ūkines operacijas ir sukuria prielaidas nuostolių atsiradimui, todėl piniginių lėšų areštas taikytinas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito atsakovo turto. Kadangi, taikant laikinąsias apsaugos priemones pradiniame teisminio proceso etape, nėra objektyvios galimybės preliminariai įvertinti pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė mažesniu nei ieškinio suma mastu, įvertinęs, kad prašymą priteisti 36000 Lt neturtinę žalą ieškovas grindžia tik subjektyviu vertinimu. Prašymą tenkinamas iš dalies teismas įstatyme numatytu būdu ir apimtimi areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai - ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 88740,24 Lt sumai (CPK 145 str. 1d. 1p., 3p., 2d.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Sortima“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas nepagrindė ieškinio, ieškovo teiginiai, kad šalys buvo sudarę žodinį susitarimą atsiskaityti už atliktus darbus, yra prasimanyti. Ieškovas teismui nepateikia jo siūlytų sudaryti sutarčių, dėl kurių sąlygų atsakovas nesutiko ir sutarčių nesudarė, pateikia vien savo įmonės veiklos dokumentus, kurie su atsakovo vykdoma veikla neturi jokio ryšio, dokumentuose atsakovas nefiguruoja, todėl jie negali būti laikomi įrodymais. Ieškovas nenurodo su atsakovu sutartos atliktų darbų kainos, kokius jis darbus atliko, už kokią sumą. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos. Taip pat nėra grėsmės, kad sprendimas galėtų būti neįvykdytas, atsakovas dirba pelningai. Taikant laikinąsias apsaugos priemones gali būti sutrikdyta normali atsakovo ūkinė-komercinė veikla.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Imada“ atsiliepimu prašo UAB „Sortima“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali realizuoti turtą, lėšas panaudoti ne pagal paskirtį, UAB „Sortima“ vadovo elgesys nesąžiningas, jis perėmė ieškovo darbuotojus, įkalbėjo kelti ieškovui bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Todėl atskirojo skundo motyvai, kad teismui ieškovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jo reikalavimą, šiuo atveju reikšmės neturi, nes skundo ribos - patikrinimas nutarties, kuria ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas ir teisėtumas. Aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus ieškinio pagrįstumo, įrodymų vertinimo klausimus, atsakovo atsikirtimus įvertins teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos priteisimo iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus bei nurodytas faktines aplinkybes, buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog palankus ieškovui sprendimas gali būti priimtas.
Pažymėtina, jog teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, jog yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ir tuo motyvuojant jas taikyti, nes įstatymas nereikalauja iš prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne tik absoliučiu dydžiu, bet taip pat atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-336/2009). Ieškovui be kitų reikalavimų reiškiant turtinio pobūdžio reikalavimą dėl 84500 Lt skolos bei nurodant, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovui minėta suma gali būti pripažįstama didele, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Pripažintina, kad grėsmės ieškovo reikalavimų patenkinimui bei didelės reikalavimo sumos prezumpcijos, kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas nepaneigė. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013-12-31 įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, iš kurių matyti, kad UAB „Sortima“ 2013 metais gavo 36329 Lt pelno, turimas ilgalaikis turtas sudaro 274758 Lt, trumpalaikis turtas sudaro 1196253 Lt, į kurį įtraukiama 172871 Lt per vienerius metus gautinos sumos, viso turto už 1471011 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 342408 Lt, viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 870316 Lt. Įvertintina, kad 2012 metais įmonė dirbo nuostolingai, patyrė 66464 Lt nuostolių. Teismo nuomone, pripažinti, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili, nėra pagrindo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo pareikšta reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat įvertintina, kad atsakovas, teigdamas, kad gali būti sutrikdyta normali įmonės veikla, nenurodė teismui jokių konkrečių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jo turto atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kaip nors nepagrįstai suvaržytų jo turtinius interesus, todėl abejoti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepagrįstumu ir neteisėtumu teismas neturi pagrindo.
Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jo teises ir turtinius interesus.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.