- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- AS-166-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04761-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. N., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties byloje pagal pareiškėjo M. N., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. N., skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. N. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. 3R‑687(2.13‑1.) (toliau – ir Sprendimas) rezoliucinės dalies 3 punktą ir įpareigoti atsakovą, remiantis Sprendimo pagrindu, skirti Vilniaus pedagoginei psichologinei tarnybai administracinę baudą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 83 straipsnio bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. R. N. taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė R. N. terminą iki 2022 m. sausio 7 d. pašalinti skundo trūkumus – apsispręsti dėl procesinės padėties, patikslinti skundo reikalavimus bei pateikti duomenis, kada ginčijamas sprendimas buvo įteiktas J. N..
Teismas 2021 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė atsakovo iki 2022 m. sausio 7 d. pateikti duomenis apie Sprendimo išsiuntimą R. N. ir / ar J. N.. Atsakovas 2021 m. gruodžio 31 d. pranešimu nurodė, kad Sprendimas J. N. buvo įteiktas 2021 m. liepos 16 d.
R. N. 2022 m. sausio 7 d. pateikė patikslintą skundą – pareiškėju nurodė nepilnametį asmenį M. N. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamą tėvo R. N. (toliau – ir pareiškėjo atstovas), bei patikslino antrąjį skundo reikalavimą – prašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. kovo 5 d. skundą. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, Sprendimas priimtas ne J. N., bet M. N. atžvilgiu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. N. ir / ar M. N., atstovaujamo tėvo R. N., skundą.
Teismas nustatė, kad J. N. 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi su skundu į atsakovą dėl Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos veiksmų nepateikiant jai informacijos ir tokiu būdu apribojus jos teisę žinoti, nes Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba be jos sutikimo perdavė jos nepilnamečio sūnaus asmens duomenis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas, išnagrinėjęs J. N. skundą, priėmė Sprendimą, kuris buvo išsiųstas J. N. ir jai įteiktas 2021 m. liepos 16 d.
Teismas sprendė, jog skundas dėl Sprendimo turėjo būti pateiktas iki 2021 m. rugpjūčio 17 d., tačiau teisme skundas pateiktas tik 2021 m. gruodžio 13 d., praleidus Sprendimo apskundimo terminą, kuris skaičiuojamas nuo Sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai – J. N. – dienos. Teismas pažymėjo, kad R. N. nepateikė teismui prašymo atnaujinti Sprendimo apskundimo terminą, todėl teismas atsisakė priimti R. N. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nurodė, kad R. N. patikslintame skunde pareiškėju nurodė nepilnametį asmenį M. N., o save nurodė jo įstatyminiu atstovu, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog būtent J. N. 2021 m. kovo 8 d. kreipėsi su skundu į atsakovą, Sprendimo tiesioginis adresatas yra skundą surašęs asmuo – J. N.. Teismo vertinimu, teismo sprendimas nepaliestų nei R. N., nei jo nepilnamečio sūnaus teisių ir / ar pareigų į informaciją, todėl jie negali būti laikomi pareiškėjais, turinčiais materialinį teisinį suinteresuotumą skųsti Sprendimą, priimtą išnagrinėjus kito asmens teiktą skundą. Teismas sprendė, kad Sprendimas R. N. ir jo nepilnamečiam sūnui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti R. N. skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjo atstovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde nurodo, kad J. N. į Inspekciją kreipėsi ne dėl savo, bet dėl nepilnamečio sūnaus M. N., kuris pats negali apginti savo teisių, teisių gynimo. Ginčas kilo dėl nepilnamečio asmens duomenų perdavimo be tėvų sutikimo, todėl pareiškėjo atstovas siekia apginti pažeistą vaiko teisę.
Pareiškėjo atstovas teigia, jog Sprendime Inspekcija pasisakė, kad J. N. skundą pateikė ne dėl jos pačios, tačiau dėl jos nepilnamečio vaiko asmens duomenų tvarkymo, taigi Sprendimas priimtas dėl nepilnamečio asmens duomenų tvarkymo ir jo interesų gynimo. Pareiškėjo atstovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą apginti nepilnamečio asmens ir pareiškėjo, kaip įstatyminio atstovo, teisę. Skundžiama Sprendimo dalis daro tiesioginę įtaką nepilnamečio asmens ir pareiškėjo interesams.
Pareiškėjo atstovas pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas leisti susipažinti su J. N. skundo ir bylos nagrinėjimo medžiaga, atsakovas 2021 m. lapkričio 10 d. tenkino pareiškėjo prašymą ir pateikė informaciją. 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo atstovas per vieno mėnesio terminą pateikė teismui skundą dėl Sprendimo dalies panaikinimo. Pareiškėjo atstovas nurodo, jog, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jis yra suinteresuota šalis, turinti teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta nepilnamečio vaiko teisė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo atstovas skundą dėl Sprendimo pateikė praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą, pareiškėjo atstovas neturi materialaus teisinio suinteresuotumo skųsti Sprendimą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjo atstovas atskirajame skunde teigia, jog R. N. su Sprendimu susipažino 2021 m. lapkričio 10 d., todėl nepraleido termino apskųsti Sprendimą, taip pat nurodo, kad Sprendimas priimtas dėl nepilnamečio asmens duomenų tvarkymo ir pareiškėjo interesų gynimo, todėl daro jiems tiesioginę įtaką.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatyme nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑1228‑492/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su susižinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑75‑492/2015).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Inspekcija priėmė Sprendimą 2021 m. liepos 8 d. Sprendimas suinteresuotam asmeniui J. N. buvo įteiktas 2021 m. liepos 16 d. Pareiškėjo atstovas teigia, jog su Sprendimu susipažino tik 2021 m. lapkričio 10 d., todėl nepraleido termino apskųsti Sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad J. N. pateikė skundą Inspekcijai ne dėl jos, tačiau dėl jos nepilnamečio vaiko asmens duomenų tvarkymo. J. N. Inspekcijos Sprendime minima kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Inspekcijos Sprendimas, be kita ko, susijęs su nepilnamečio vaiko – pareiškėjo M. N. – teisėmis. ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šalis yra nepilnametis, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Taigi atstovauti pareiškėjui – nepilnamečiam asmeniui M. N. – gali abu jo tėvai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs R. N. patikslintą skundą, kuriame jis nurodomas kaip M. N. įstatyminis atstovas, turėjo nustatyti, ar R. N. galėjo / turėjo sužinoti apie Inspekcijos Sprendimą anksčiau, nei jis jį gavo iš Inspekcijos. Vien tik formalus nurodymas, kada J. N. (pareiškėjo M. N. motinai (įstatyminei atstovei)) buvo įteiktas Inspekcijos Sprendimas, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjo atstovas R. N. padavė skundą, praleidęs skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar R. N. galėjo sužinoti apie Inspekcijos Sprendimą, įteiktą J. N., o ne konstatuoti susipažinimo faktą, atsižvelgus vien į tai, kad jie abu yra pareiškėjo tėvai, nenustatant, be kita ko, jų tarpusavio ryšio bylai aktualiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas aktyviais veiksmais siekė gauti Sprendimą – 2021 m. rugsėjo 21 d. jis kreipėsi į Inspekciją, prašydamas leisti susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, tokia galimybė jam buvo suteikta 2021 m. lapkričio 10 d. Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjo atstovas su Sprendimu susipažino anksčiau, nei nurodo pats R. N.. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo atstovas praleido terminą skundui dėl Inspekcijos Sprendimo paduoti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kurioje R. N. nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, formaliai paminėjo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, tačiau nepasiūlė R. N. pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai siejo pareiškėjo atstovo skundo padavimo termino eigos pradžią su Sprendimo įteikimo pareiškėjo įstatyminei atstovei J. N. momentu. Teismas taip pat netinkamai įvertino pareiškėjo ir jo atstovo statusą, nurodydamas, kad jie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo skųsti Inspekcijos Sprendimą. Kaip jau buvo minėta, Inspekcijos Sprendimu buvo sprendžiama, be kita ko, dėl pareiškėjo nepilnamečio asmens M. N. asmens duomenų tvarkymo ir jo teisių gynimo, taigi tiek pareiškėjas, tiek jo įstatyminis atstovas R. N., nagrinėjamu atveju turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Inspekcijos Sprendimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atstovo patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punkte nurodytais pagrindais, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo atstovo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. N., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. N. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.