Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 128 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2016 m. lapkričio 17 d. 23.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokiu būdu L. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu, pasirašė, todėl laikytina, kad jam yra tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko, jo atvesdinti nepavyko, todėl darytina išvada, jog L. M. vengia administracinės atsakomybės ir byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. M. nurodė, kad teises persilaikė Anglijoje ir teisę vairuoti turi (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. paaiškino, kad L. M. yra jos sūnus. Jis buvo grįžęs į Lietuvą, gyvena D. B. nuo 2015 metų pabaigos ar 2016 metų pradžios, tikslaus laiko neprisimena. Šiuo metu nėra deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos. 2017 m. vasario 1 d. L. M. planuoja grįžti į Lietuvą ir išsideklaruoti iš Lietuvos. Į Lietuvą grįžta kas tris, keturis mėnesius, pabūna tris, keturias dienas, susitvarko ir vėl atgal į D. B. važiuoja. Žino, kad Lietuvoje jį buvo sustabdę, kažkas buvo dėl jo teisių. Jo angliškas teises patikrino, grąžino ir leido važiuoti. Sūnui policininkai sakė, kad Lietuvoje turi išsilaikyti lietuviškas teises, nes D. B. laikytos teisės Lietuvoje negalioja. Sūnus sakė, kad nesijaučia nieko padaręs, kad tos teisės netinkamos, nesutinka. Sūnus nori tiesos, jei padarė kažkokį pažeidimą, tegul jį baudžia, o teises jis turi ir dėl jų nesijaučia kaltas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869.

L. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta griežtenė sankcija, nei ANK, todėl L. M. veika, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš ATPK 128 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

L. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodyta liudytojos D. M. parodymais ir byloje surinkta medžiaga: 2016 m. lapkričio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-7794615-16 (1-2 b.l.); administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis (b. l. 6-15), policijos pareigūnų M. B. ir J. B. tarnybiniais pranešimais (18,19 b.l.); pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (20 b.l.); išrašu iš vairuotojų registro (21 b.l.), Liteko duomenimis (b. l. 28), kitais byloje esančiais duomenimis.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš Lietuvos Teismų I. S. (LITEKO) esančių duomenų (b. l. 25) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra Panevėžyje, Parko 59-13. Duomenų, kad L. M. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Aplinkybes, kad L. M. nėra deklaravęs savo išvykimo iš gyvenamosios vietos teismo posėdyje patvirtino ir jo motina D. M.. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinė L. M. gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje. Priešingai, iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 6-15) matyti, kad 2015 m. L. M. net keturis kartus skirtingais mėnesiais padarė administracinius teisės pažeidimus (liepos, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesį), nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 5 d. atliko administracinį areštą, o tai rodo, kad tuo metu buvo Lietuvoje. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių ir į tai, kad nėra deklaravęs išvykimo iš gyvenamosios vietos, darytina išvada, kad L. M. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis minėta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Didžiojoje B. L. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 28-29) Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas šioje dalyje minimi užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei <...> vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 6-15) L. M. teisė vairuoti transporto priemones dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo atimta nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2015 m. gruodžio 12 d., tačiau nėra duomenų, kad už šio pažeidimo padarymą būtų sumokėjęs jam paskirtą baudą, nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje jis nėra susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemonę, ją atėmus, o tai šiuo atveju yra būtina sąlyga tam, kad jam D. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų pripažįstamas ir Lietuvos Respublikoje.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad visumą teismo ištirtų įrodymų įrodo, kad L. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai padarytas pažeidimas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ne kartą baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, kas rodo, kad šie pažeidimai nėra atsitiktiniai. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti L. M. paskyrus ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, didesnę nei vidutinė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Paskirtą baudą nubaustasis asmuo privalo sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16063339374 bei įmokos kodas 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.