- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-381/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- R. A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Eneka“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Bendida“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Multiimpex“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-385-436/2008 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Multiimpex“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Eneka“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Bendida“, tretysis asmuo R. A. P., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo bankrutavusios UAB „Multiimpex“ administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiais 2005 m. lapkričio 2 d. programinės įrangos „Pragma“ rakto pirkimo-pardavimo sandorį tarp UAB „Multiimpex“ ir UAB „Eneka“ bei 2005 m. lapkričio 2 d. naftos produktų separatoriaus NGF4 ir biologinio vandens regeneravimo įrenginio BIO-OXIMAT KP6 pirkimo-pardavimo sandorį tarp UAB „Multiimpex“ ir UAB „Bendida“; taikyti restituciją ir priteisti perduoto turto vertę pinigais iš UAB „Eneka“ – 511,67 Lt, iš UAB „Bendida“ – 32 812,02 Lt UAB „Multiimpex“ naudai; priteisti iš UAB „Eneka“ ir UAB „Bendida“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas, patenkindamas UAB „Multiimpex“ administracijos vadovo R. A. P. pareiškimą, 2005 m. spalio 13 d. nutartimi areštavo UAB „Multiimpex“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kitokį ilgalaikį turtą bei lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, o 2005 m. spalio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Multiimpex“ bankroto bylą. 2005 m. lapkričio 2 d. UAB „Multiimpex“ pardavė programinės įrangos „Pragma“ raktą atsakovui UAB „Eneka“ už 511,67 Lt sumą bei naftos produktų separatorių NGF4 ir biologinį vandens regeneravimo įrenginį BIO-OXIMAT KP6 atsakovui UAB „Bendida“ už bendrą 89 962,02 Lt sumą. Šie turto perleidimo ir tarpusavio reikalavimų įskaitymo sandoriai buvo atlikti likus vienai dienai iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Multiimpex“ įsiteisėjimo dienos, o taip pat galiojant teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas pavedė R. A. P. pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti UAB „Multiimpex“ turtą bei paskirti areštuoto turto saugotoją (administratorių). Tačiau dėl šių teismo įpareigojimų vykdymo UAB „Multiimpex“ administracijos vadovas į antstolių kontorą nesikreipė, toliau naudojo, valdė ir disponavo įmonės turtu, t. y. perleido tretiesiems asmenims įmonės ilgalaikį turtą už bendrą 90 473,69 Lt sumą, o gautas lėšas panaudojo atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnyje imperatyviai nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei kitų kreditorių interesus. Be to, perleistas turtas iš esmės yra ilgalaikis turtas, kuriuo disponuoti UAB „Multiimpex“ direktorius neturėjo teisės, nes šias funkcijas buvo pavesta atlikti antstolio paskirtam turto administratoriui. Kadangi 2005 m. lapkričio 2 d. sandoriai, sudaryti su UAB „Eneka“ ir UAB „Bendida“ dėl UAB „Multiimpex“ priklausančio turto pirkimo-pardavimo, pažeidžia teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus draudimus bei apribojimus ir prieštarauja imperatyvioms CPK 18 straipsnio nuostatoms, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.). Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsakovai privalo grąžinti ieškovui tai, ką yra gavę pagal šiuos sandorius, t. y. UAB „Eneka“ privalo grąžinti UAB „Multiimpex“ 511,67 Lt sumą, o UAB „Bendida“ – 32 812,02 Lt sumą, kurios būtų panaudotos tenkinti visų kreditorių reikalavimus pagal ĮBĮ nustatytą tvarką (CK 1.80 str. 2 d
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodė grąžinti atsakovui UAB „Bendida“ 2007 m. rugpjūčio 30 d. į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėtus 90 000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytus UAB „Multiimpex“ atžvilgiu apribojimus disponuoti turtu (CPK 178 str.). Teismo teigimu, ieškovo atsakovui UAB „Bendida“ parduoti naftos produktų separatorius ir biologinio valymo regeneravimo įrenginys pagal Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 12 - ojo Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 6 punktą nelaikytinas ilgalaikiu materialiuoju turtu. Aplinkybę, jog šis turtas nebuvo ilgalaikis materialusis UAB „Multiimpex“ turtas teismo posėdžio metu pripažino ir pats ieškovo atstovas. Teismas nurodė, kad dar 1998 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas su atsakovu UAB „Bendida“ sudarė naftos produktų separatoriaus ir biologinio vandens regeneravimo įrenginio pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdydamas šią sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 57 150,20 Lt avansą. Nors sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs įrengimus atsakovui pateikti iki 1999 m. sausio 1 d., tačiau savo įsipareigojimą įvykdė 2005 m. lapkričio 2 d.. Todėl teismas sprendė, kad tokiu būdu 2005 m. lapkričio 2 d. ieškovas pateikdamas atsakovui įrengimus, o atsakovas sumokėdamas likusią įrengimų kainos dalį, užbaigė vykdyti 1998 m. rugpjūčio 25 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o ne sudarė naują savarankišką, priešingą įmonės tikslams pirkimo-pardavimo sutartį kaip teigiama ieškinyje. Ieškovas atsakovui UAB „Bendida“ 2005 m. lapkričio 2 d. perduotus įrengimus tą pačią dieną įsigijo iš atsakovo UAB „Eneka“. Todėl šis turtas nebuvo skirtas naudoti įmonėje ilgiau kaip vienerius metus ir neatitinka ilgalaikio materialaus turto požymių, nurodytų 12 - jame Verslo apskaitos standarte. Teismas taip pat atmetė ieškovo prašymą pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Eneka“ sudarytą programinės įrangos „Pragma“ rakto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo teigimu, nors šis turtas ir buvo naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus, tačiau tai tik vienas iš požymių, pagal kuriuos turtas priskiriamas ilgalaikiam materialiajam turtui. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šio turto įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei, todėl šio turto taip pat nėra pagrindo laikyti ilgalaikiu materialiuoju įmonės turtu. Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Multiimpex“ buvo uždrausta disponuoti tik ilgalaikiu materialiuoju turtu. Teismas konstatavo, kad 2005 m. lapkričio 2 d. atsakovams perduotas turtas neatitinka tokio turto požymių, todėl perduodant turtą atsakovams, minėta teismo nutartimi nustatyti draudimai nebuvo pažeisti ir esant šioms aplinkybėms, tenkinti ieškinio nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB UAB „Multiimpex“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, siaurinamai aiškino Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisė viešo bankroto bylos intereso, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos viso turto atžvilgiu pilna apimtimi siekiant apsaugoti UAB ,,Multiimpex“ kreditorių interesus. Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 13 d. nutartimi įmonės turtą surasti ir aprašyti pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris turėjo paskirti ir turto saugotoją (administratorių). Šis teismo pavedimas reiškė ir tai, kad teisė valdyti UAB ,,Multiimpex“ turtą buvo perduota antstolio pasirinktam turto administratoriui, kurio skyrimo procesą pradėti buvo pavesta įmonės direktoriui. Tačiau UAB ,,Multiimpex“ direktorius į antstolį dėl turto surašymo ir administratoriaus paskyrimo nesikreipė, o šias funkcijas atliko pats. Sudarydamas atlygintinus sandorius ir taip iš dalies atsiskaitydamas su trečios eilės kreditoriais, teismui jau iškėlus bankroto bylą ir galiojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, įmonės vadovas pablogino kitų kreditorių padėtį. Nors bankroto bylos yra viešąjį interesą turinčios bylos, o teismas jose turi būti aktyvus, teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties priėmimo, jos tikslų ir įvykdymo aplinkybių netyrė.
2. Teismo argumentai, kad ieškovas 2005 m. lapkričio 2 d. sandoriu įvykdė 1998 m. rugpjūčio 25 d. sandorį, bet ne sudarė naują savarankišką, priešingą įmonės tikslams pirkimo-pardavimo sutartį, yra nepagrįsti bei nepatvirtinti jokiais įrodymais. 1998 m. rugpjūčio 25 d. sutartyje UAB ,,Multiimpex“ įsipareigojo per aštuonias savaites nuo sutarties pasirašymo pateikti ir sumontuoti UAB ,,Bendida“ naftos produktų separatorių NGF4, biologinį vandens regeneravimo įrenginį BIO-OXIMAT KP6 bei mikroorganizmų kompleksą AC2070. Šios sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad darbui atlikti sudaroma tvirta sąmata. Sutarties užtikrinimui UAB ,,Bendida“ sumokėjo 57 150,20 Lt avansą. Tai reiškia, kad ši sutartis savo esme yra rangos sutartis. Sutarties 9 punkte buvo numatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir baigiasi įvykdžius visas sutarties sąlygas, bet ne vėliau kaip 1999 m. sausio 1 d. Šalys nėra pareiškusios viena kitai jokių pretenzijų dėl netinkamo šios sutarties vykdymo, todėl sutartis baigėsi 1999 m. sausio 1 d. UAB ,,Multiimpex“ ir UAB ,,Bendida“ 2005 m. lapkričio 2 d. sudarytas sandoris yra visiškai nauja turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuriuo parduotas visiškai kitoks turtas.
3. Teismas, nuspręsdamas, kad programinė įranga ,,Pragma” nėra ilgalaikis turtas, netinkamai vadovavosi ilgalaikio turto sąvoka, pateikta Verslo apskaitos standarto ,,Ilgalaikis materialusis turtas“ II dalies 6 punkte. Buhalterinės apskaitos programa naudota įmonėje ilgiau kaip vienus metus, jos savikaina buvo nustatyta, ji buvo įtraukta į ilgalaikio materialaus turto sąrašą, jai buvo skaičiuojama ilgalaikio turto amortizacija ir turtas nebuvo skirtas perpardavimui. Be to, programinės buhalterinės apskaitos programinės įrangos naudojimas tiesiogiai suponuoja pajamų gavimą. Aplinkybę, jog iki nurašymo programinė įranga ,,Pragma“ buvo apskaitoma kaip ilgalaikis turtas, patvirtino tretysis asmuo – ginčijamo sandorio sudarymo metu buvęs UAB ,,Multiimpex“ direktorius R. A. P. Ginčijamo sandorio sudarymo metu, UAB ,,Multiimpex“ direktorius atstatė dalį nurašytos programinės įrangos ,,Pragma“ vertės ir pardavė ją atsakovui UAB ,,Eneka“. Atstatyto turto vertė buvo visiškai nemotyvuota, nepagrįsta jokiomis buhalterinėmis normomis. Net ir visiškai nudėvėtas ilgalaikis turtas pats savaime netampa trumpalaikiu turtu, skirtu perparduoti ir jo atstatymo vertė visiškai neturi jokios reikšmės, vertinant priklausomybę konkrečiai turto grupei. Tai reiškia, jog ir po vertės atstatymo programinė įranga ,,Pragma“ liko ilgalaikiu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui bei piniginėms lėšoms. Tai reiškia, jog įmonei uždrausta disponuoti visomis piniginėmis lėšomis, esančiomis įmonės bankų sąskaitose, įmonės kasoje ir įmonės piniginėmis lėšomis pas trečiuosius asmenis. Tačiau nepaisant galiojančios teismo nutarties, ieškovas sudarė net tris atlygintinus sandorius su atsakovais, panaudodamas įmonės pinigines lėšas. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog viešąjį interesą turinčiose bylose teismas privalo būti aktyvus, teismas privalėjo ex officio patikrinti 2005 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sandorius tarp UAB ,,Multiimpex“ ir UAB ,,Eneka“, bei 2005 m. lapkričio 2 d. pirkimo-paradavimo sandorį tarp UAB ,,Multiimpex“ ir UAB ,,Bendida“ ir pasisakyti dėl piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nes nenustatė ar dėl ginčijamų sandorių sudarymo nebuvo padaryta žala UAB ,,Multiimpex“ ar jos kreditoriams. Ginčijamų sandorių pagrindu išrašius 2005 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitas faktūras, ieškovui atsirado pareiga sumokėti 18 proc. pridėtinės vertės mokestį nuo parduoto turto vertės, kas sudarė 13 801,07 Lt. Šis mokestis nebuvo sumokėtas, kadangi UAB ,,Multiimpex“ jokių piniginių lėšų į savo banko sąskaitas ar įmonės kasą negavo, o jau 2005 m. lapkričio 5 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu 13 801,07 Lt padidėjo antros eilės kreditoriaus – Kauno apskrities VMI finansinio reikalavimo dydis.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB ,,Eneka“, UAB ,,Bendida“ ir tretysis asmuo R. A. P. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškinys yra pareikštas bankrutavusios UAB ,,Multiimpex“ administratoriaus. Ieškinio pareiškime ir patikslintame ieškinyje (b. l. 4-7, 110-114) nurodoma, kad administratorius ieškiniu siekia apginti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Tačiau net ir pirmosios instancijos teismui įpareigojus ieškovą patikslinti ieškinio pagrindą, ieškovas nepareiškė ieškinio actio Pauliana pagrindu, o tik nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, nes turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti, galiojant teismo nutarčiai dėl viso įmonės ,,Multiimpex“ turto arešto. Todėl tik šiuo pagrindu pareikštą ieškinį ir nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
Tačiau, kaip minėta, ieškinys pareikštas bankrutavusios įmonės administratoriaus. Bankroto teisinių santykių nagrinėjimas apima ne tik privatų, bet ir viešąjį interesą, todėl tokiuose ginčuose teismas gali būti aktyvus ir ex officio nagrinėti nurodytus teisinius santykius, net ir nesant ieškinyje įvardintai materialinės teisės normai. Motyvuodamas faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, padidintas bankrutuojančios įmonės nemokumas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau pasisako ir dėl ginčijamų sandorių teisėtumo actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.). Vienas esminių šio instituto taikymo požymių – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių pažeidimas, suteikiant pirmenybę kitiems kreditoriams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad perleidžiant įmonės ,,Multiimpex“ turtą atsakovams UAB ,,Eneka“ ir UAB ,,Bendida“, buvo atsiskaityta su šiomis įmonėmis, apeinant kitus pirmos ir antros eilės kreditorius. Tačiau šiam teiginiui įrodyti ieškovas jokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pripažino, kad UAB ,,Eneka“ nėra ir niekada nebuvo UAB ,,Multiimpex“ kreditoriumi. Tuo tarpu, dėl įmonės ,,Bendida“ nurodė, kad turto perleidimo sandoriu buvo įskaityta 57 150 Lt skola, apeinant kitus kreditorius, tačiau priešingai šiam teiginiui, apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad 1998 metų rugpjūčio 25 d. sutartis (b. l. 63) tarp UAB ,,Bendida“ ir UAB ,,Multiimpex“, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra visiškai įvykdyta ir pasibaigusi 1999 m. sausio 1 d., vadinasi ir avanso UAB ,,Multiimpex“ neturi pareigos grąžinti. Todėl ir ši įmonė (UAB ,,Bendida“) paties ieškovo nurodytais argumentais negali būti laikoma bankrutuojančios UAB ,,Multiimpex“ kreditoriumi ginčijamų sandorių sudarymo metu. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog perleidžiant turtą (programinės įrangos ,,Pragma“ raktą ir naftos produktų separatorių NGF4 ir biologinį vandens regeneravimo įrenginį BIO-OXIMAT KP6) atsakovams UAB ,,Eneka“ ir UAB ,,Bendida“, buvo pažeistos kitų įmonės ,,Multiimpex“ kreditorių teisės, pažeidžiant atsiskaitymo su jais eiliškumą, įtvirtintą Įmonės bankroto įstatymo 35 straipsnyje.
Be to, byloje nėra įrodyta ir kita actio Pauliana normoje įtvirtinta aplinkybė – įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimas. Nustatyta, kad programinės įrangos ,,Pragma“ raktas buvo nusidėvėjęs turtas ir įmonėje ,,Multiimpex“ apskaitomas nuline verte. Kitas perleistas turtas – naftos produktų separatorius NGF4 ir biologinis vandens regeneravimo įrenginys BIO-OXIMAT KP6 niekada nebuvo įmonės turtu, nebuvo apskaitomas įmonės balanse, o tą pačią dieną – 2005 m. lapkričio 2 d. tik buvo įformintas šio turto pirkimas iš UAB ,,Eneka“ ir jo perleidimas UAB ,,Bendida“. Jokių piniginių lėšų judėjimo dėl šio perleidimo įmonėje ,,Multiimpex“ nebuvo, įmonės turto masė dėl to nei sumažėjo, nei padidėjo, taigi, negalima teigti, kad bankrutuojančiai įmonei dėl to buvo padaryta žala. Be to, pažymėtina, kad pats ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog restitucijos natūra ieškiniu neprašo todėl, kad laiko ginčo turtą beverčiu ir nelikvidžiu.
Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovo ginčijamais sandoriais buvo pažeistos bankrutuojančios įmonės ,,Multiimpex“ kreditorių teisės ir turtiniai interesai, todėl šiuo faktiniu pagrindu pareikštas ieškinys netenkintinas.
Dėl kito ieškinio pagrindo – imperatyvių teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinys nepagrįstas. Teismas teisingai sprendė, kad 2005 m. spalio 13 d. teismo nutartimi, kuria kaip ieškinio pagrindu remiasi ieškovas, buvo areštuotas tik įmonės ilgalaikis turtas. Ieškovas pripažino, kad atsakovei UAB ,,Bendida“ ginčijamu sandoriu perleistas turtas nebuvo ilgalaikio turto sąraše, tuo tarpu UAB ,,Eneka“ parduotos programinės įrangos ,,Pragma“ raktas buvo visiškai nusidėvėjęs ir bevertis.
Todėl teismo 2005 m. spalio 13 d. nutarties dėl turto arešto vykdymas šio turto perleidimu pažeistos nebuvo. Kitų aplinkybių, dėl kurių ginčijamus sandorius būtų galima pripažinti pažeidusiais imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovas nenurodė. Todėl ir dėl šio apeliacinio skundo argumento nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kuriuo nurodoma, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo 13 801,07 Lt pridėtinės vertės mokesčiu padidėjo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dydis. Apeliantas apie tokio kreditorinio reikalavimo atsiradimą jokių įrodymų nepateikė. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą pridėtinės vertės mokestis yra įskaitomas į prekės kainą ir jį sumoka pirkėjas, šį mokestį reikėtų mokėti tik nuo iš sandorio gauto pelno, tačiau tokių aplinkybių ieškovas nenurodė.
Remdamasi nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.