Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-919-628/2012

Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00327-2011-8

2012 m. spalio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir nuteistas 30 parų arešto.

Iš R. V. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M. naudai priteista 1500 Lt turtinei žalai ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą - viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2011 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.30 val. Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, prie nukentėjusiosios V. M. atskiro įėjimo į butą, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams vandališkai elgėsi: mėtė plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti karvių išmatas ant įėjimo laiptų, buto langų, tęsdamas nusikalstamą veiką tokiu pačiu būdu pro praviras buto duris apmėtė karvių išmatomis virtuvės grindis, baldus, maisto produktus bei V. M., I. M. ir jos mažametę dukrą J. Z.. Nukentėjusiajai ėmus priekaištauti dėl nederamo jo elgesio, jis vartojo V. M., I. M. ir J. Z. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasinimus susidoroti, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. M.: tyčia, I. M. ir J. Z. akivaizdoje, plastikiniu kastuvu, skirtu sniegui kasti, sudavė vieną smūgį į dešinės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinės rankos riešą, vieną smūgį į kairės rankos dilbį, vieną smūgį į dešinę šlaunį ir vieną smūgį į kairę blauzdą, tuo padarydamas nuketėjusiajai V. M. odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – I. M. ir jos mažametei dukrai J. Z. bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusiosios ieškinys nemotyvuotas, todėl nepagrįstas. Nukentėjusioji neįrodė, kiek patyrė išlaidų dėl jos atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos. Taip pat nepagrindė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esant tokiai situacijai, kai įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiajai, o nukentėjusioji teismui jokių įrodymų nepateikia, teismas privalėjo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį arba civilinį ieškinį atmesti, arba pripažinti nukentėjusiosios teisę į jo patenkinimą ir palikti šį klausimą nagrinėti civilinės teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto kito nuosprendžio klausimo, t.y. proceso išlaidų apmokėjimo (Lietuvos BPK 328 str. 2, 4 p.).

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl R. V. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Nuteistasis neigia, kaltinime nurodytu laiku buvęs (duomenys neskelbtini) kaime ir apmėtęs V. M. karvių mėšlu bei konflikto metu sudavęs jai plastmasiniu kastuvu, nurodydamas, kad visą dieną buvo 40 km nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, t. y. (duomenys neskelbtini) kaime tvarkė medieną, ir namo sugrįžo apie 21 val. Tačiau nuteistojo kaltė įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų I. M., M. S., I. D., Č. P., J. G. bei E. B. parodymais, kurių pagrįstumu bei objektyvumu teismui netikėti nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai.

Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog nuosprendyje teismas rėmėsi prieštaringais nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymais.

Nukentėjusioji V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje vienodai nurodė jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, t.y., kad apie 18-19 val. būdama namie, pro langą pamatė R. V., kuris plastmasiniu kastuvu sniegui valyti atsineštą karvių mėšlą barstė ant vidiniame kieme esančių laiptų. Išėjusi ant laiptų aiškintis tokio R. V. poelgio motyvus, pastarasis jos, dukters I. M. ir anūkės J. Z. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu, apmėtė karvių išmatomis namo sienas, langus, dėl ko pro praviras buto duris mėtomas mėšlas pateko ant grindų bei baldų. Konflikto tarp jos ir R. V. metu, pastarasis jai sudavė plastmasiniu kastuvu į rankas ir kojas (t. 2, b.l. 30; t. 1, b.l. 8-9, 10-11).

Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytoja I. M. (t. 2, b.l. 33). Pastarosios parodymai atitinka ikiteisminiu tyrimo metu per apklausą nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 26-27).

Šias nukentėjusiosios ir liudytojos I. M. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir V. M. sugyventinio M. S. parodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sumušta jo sugyventinė V. M., kurią, kaip sužinojo iš jos pačios ir I. M. kalbų, kastuvu sužalojo R. V.. Ant V. M. rankų ir kojų matė mėlynes. Nors paties konflikto liudytojas nematė, tačiau nurodė, jog matė, kaip apie 18 val. R. V. krovininis automobilis atvažiavo prie jo sodo namelio, apsisuko ir nuvažiavo (t. 2, b.l. 32-33). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 33).

Tai, kad R. V. apie 18-19 val. buvo (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos I. D. bei Č. P.. Liudytoja I. D. teismui parodė, kad buvo virtuvėje ir matė, kaip R. V. atvažiavo savo krovininiu automobiliu, po 10-15 min. vėl išvažiavo, netrukus jis grįžo atgal, tačiau automobilį pastatė iš kitos pusės, kur jai nematyti. Po 30-40 min. vėl matė nuo namo nuvažiuojantį R. V. automobilį, tuomet pas ją atėjo verkianti kaimynė V. M., kuri ją pakvietė apžiūrėti savo namus. Teigia, kad kaimynės dukra ir anūkė buvo apmėtytos karvių išmatomis, visą V. M. virtuvė buvo išpurvinta tomis pačiomis išmatomis. Taip pat V. M. jai parodė savo sužalotą dešinę koją (šlaunies dalyje). Iš V. M. kalbų žino, kad R. V. jai sudavė kastuvu (t. 2, b.l. 38). Liudytoja Č. P. teisme parodė, kad apie 18 val. buvo darže, (duomenys neskelbtini) kaime ir matė kaip R. V. keletą kartų važinėjo pirmyn atgal savo krovininiu automobiliu. Apie 19 val. būdama prie garažo išgirdo riksmą, vėliau pamatė R. V., einantį link savo garažo, su kastuvu rankoje, kurį paliko garaže, po to, jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Atėjusi kaimynės V. M. dukra pakvietė ją apžiūrėti motinos butą. Matė, kad pastarosios virtuvė buvo apmėtyta mėšlu, apmėtytos mėšlu buvo ir I. M. bei jos duktė. Kaimynė buvo apsiverkusi, parodė jai sužalotą koją, iš pastarosios kalbų sužinojo, kad tai R. V. sudavė jai kastuvu (t. 2, b.l. 38).

Teisme apklausti policijos pareigūnai J. G. ir E. B. patvirtino tarnybiniame pranešime (t. 1, b.l. 25) išdėstytas aplinkybes, t.y. kad atvyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, aštuonbutį namą pas V. M.. V. M. buto virtuvės baldai buvo aptaškyti ir apmėtyti karvių išmatomis. Tomis karvių išmatomis buvo aptaškytos visos grindys, durys, langai. Bute buvo V. M. dukra, anūkė ir pati V. M., kuri paaiškino, kad su kastuvu sniegui valyti R. V. apmėtė ir viduje esančias patalpas karvių mėšlu. J. G. buvo nuėjusi į R. V. butą, bet R. V. nerado, nes niekas buto durų neatidarė. V. M. blogai jautėsi, ji nurodė, kad R. V. ją sumušė su kastuvu sniegui kasti per kojas, krūtinę, todėl buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Vietoje iškart buvo apklausta V. M., jos dukra I. M., nufotografuota įvykio vieta. Tiksliai neatsimena, per kurias vietas V. M. buvo sužalota, bet koja akivaizdžiai buvo ištinusi ir pamėlusi. Kiek jiems yra žinoma tarp V. M. ir R. V. vyksta nuolatiniai konfliktai, kartais net su policijos pareigūnų bei kitų valdžios institucijų įsikišimu aiškinantis šiuos konfliktus (t. 2, b.l. 38).

Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymus dėl fizinio smurto V. M. atžvilgiu panaudojimo patvirtina nukentėjusios apžiūrą atlikusio specialisto išvada, kur nurodyta, jog V. M. nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje buvo padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-04), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 17-18).

2011-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kaime, dviejų aukštų aštuonbučiame pirmame namo aukšte esantis butas Nr. 3 ir aštuonbučio namo vidinis kiemas. Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje iš kairės pusės esantys virtuvės baldai yra aptaškyti išmatomis. Virtuvės grindys taip pat aptaškytos išmatomis. Išėjus pro atskiro įėjimo duris į aštuonbučio namo vidinį kiemą yra laiptai, kurie apmėtyti išmatomis (t. 1, b.l. 19-20). Tai matyti ir iš prie apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b.l. 21-23).

Atsakant į apelianto skundo argumentus dėl nukentėjusiosios ir liudytojų I. M., M. S., I. D., Č. P. parodymų vertinimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie parodymai tarpusavyje sutampa, be to, atitinka kitą bylos medžiagą (pareigūnų parodymus, tarnybinio pranešimo, įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvados duomenis). Tai, kad I. M. ir M. S. yra nukentėjusiosios artimieji, dar neįrodo jų suinteresuotumo R. V. apkalbėti, atkreipiant dėmesį į tai, kad šie parodymai įvertinti kitų byloje surinktų duomenų kontekste: jų teiginius apie įvykio aplinkybes ir R. V. dalyvavimą patvirtina kiti byloje esantys teismo ištirti įrodymai. Taip pat pažymėtina, kad nors liudytojos I. D. bei Č. P. yra V. M. bičiulės, tačiau iš jų parodymų akivaizdu, jog pastarosios, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė tik joms žinomas aplinkybes, netvirtino, esą matė, jog V. M. sužalojo būtent R. V., kas be abejo leidžia tikėti duotų parodymų tikrumu.

Apeliaciniame skunde nurodyti šių asmenų parodymų neatitikimai (laikas, padarytų sužalojimų ir mėšlo mėtymo lokalizacija) yra minimalūs ir neturi įtakos pagrindinių bylos aplinkybių nustatymui. Netikėti šių asmenų parodymais pagrindo nėra, juolab, kad teismui pateikta R. V. telefoninių pokalbių išklotinės analizė paneigė pastarojo versiją dėl miško kirtimo kitoje seniūnijoje (t. 1, b.l. 44). Be to, pateikta telefoninių pokalbių išklotinė rodo, kad R. V. intensyviai naudojosi telefonu, tarp 18.00 val. ir 21.00 val., užfiksuota daugybė įeinančių ir išeinančių skambučių, o tai paneigia apelianto versiją, kad telefoną jis buvo palikęs namie.

Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pateiktos 2011-08-04 medienos gabenimo lapo su medienos pakrovimo ir pristatymo vietų bei laiko rekvizitais vertinimu. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu pagrindžiančiu R. V. buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu, kadangi toks dokumentas nėra griežtos atskaitomybės ir jis galėjo būti išrašytas bet kuriuo metu jau po nusikaltimo įvykdymo, tikslu pateisinti kaltinamojo iškeltą versiją.

Tokiu būdu, objektyviai nustačius nagrinėjamo nusikaltimo aplinkybes bei jį padariusį asmenį, apelianto skundo argumentai, kuriais pastarasis traktuoja vienus ar kitus įrodymus sau palankia linkme, vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės ir atmetami.

Įvertindamas byloje surinktus įrodymus teismas aptarė ir liudytojų J. D., G. J. bei A. K. parodymus. Kolegija sutinka su teismo išvada dėl šių liudytojų parodymo vertinimo, kad jie yra nuteistojo bičiuliai, todėl suinteresuoti padėti R. V. išvengti atsakomybės.

Taigi kolegija sutinka su teismo išvada dėl R. V. kaltės buvimo ir pažymi, kad nebuvo jokio pagrindo R. V. veiksmus kvalifikuoti kitaip nei tai padaryta nuosprendžiu.

Tačiau konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę nuteistajam, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą (tyčinis), jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau kolegija mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino R. V. asmenybę. Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad R. V. yra neteistas. Pilnai ir visapusiškai įvertinant kaltininko asmenybę turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad R. V. turi šeimą (šeimoje auga du vaikai), dirba (tai patvirtina iš darbovietės pateikta pažyma). Iš kaltininko charakteristikų matyti, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra gavusi jokių nusiskundimų dėl R. V. elgesio, darbovietėje R. V. charakterizuojamas kaip draugiškas, nekonfliktiškas, pasižymi darbštumu, pareigingumu, drausminių nuobaudų neturi.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Darytina išvada, kad bausme, kurią R. V. paskyrė pirmosios instancijos teismas, nebūtų užtikrintas teisingumo principas. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kadangi kaltininkas pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, turėjo būti taikomos LR BK 55 str. nuostatos, t. y. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Akivaizdu, kad arešto bausmė siejama su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tokia bausmė šiuo atveju yra per griežta ir neatitinka bausmės teisingumo principo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti skirta švelnesnė bausmė - laisvės apribojimas, kurios atlikimas neprarandant kaltininkui ryšio su artimaisiais bei savo darbo vietos, užtikrintų principų, numatytų LR BK 41 str. įgyvendinimą. Nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių byloje, skirtina vidurkiui artima, LR BK 48 str. numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Tačiau apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo tvarką reglamentuojančias nuostatas, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei nurodo apeliantas, pateikdama ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji V. M. jį pagrindė (t. 1, b.l. 196).

Pirmosios instancijos teismas dalinai patenkindamas nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. žalos pasekmes, veiką padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darytina išvada, kad pagal šios bylos aplinkybes (dėl R. V. kaltės V. M. buvo padaryti sužalojimai, taigi ji patyrė fizinį skausmą, R. V. nukentėjusiąją, jos dukterį bei mažametę anūkę apmėtė mėšlu, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko nukentėjusioji patyrė pergyvenimus, emocinį stresą, pažeminimą, R. V. dėl tokio savo elgesio nukentėjusiosios neatsiprašė, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta) buvo teisingai nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis, iš nuteistojo R. V. priteisiant 1000 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytus žalos dydžio nustatymo kriterijus, šios bylos aplinkybes, o taip pat teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga padarytai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai išsprendė išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios atstovės advokatės V. K. pateiktą pinigų priėmimo kvitą 1500 Lt sumai, teismas nepagrįstai įvertino kaip nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą. Konstatuotina, kad tai proceso išlaidos (t. 1, b.l. 196). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. nuostatų prasme, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį, bausmės skyrimo nuteistajam dalyje ir už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymą R. V. nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant jį per paskirtos bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies aplinkybę, kad iš R. V. nukentėjusiosios V. M. naudai priteistini 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad iš R. V. nukentėjusiosios V. M. naudai priteistini 1500 Lt už advokato išlaidas apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.