- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-261-4736-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00826-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. B. 2009 m. gruodžio 8 d., apie 18.20 val., Ukmergės g. 212B, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 318, važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepastebėjo gale stovinčio automobilio VW Golf, į jį atsitrenkė bei apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutarimu R. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3 000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi minėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pritaikė nepagrįstai.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutarimu R. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam subendrintą nuobaudą – 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis su pažeidimu sutinka, dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Išimtinių sąlygų, lengvinančių pažeidėjo atsakomybę, teismas nenustatė.
II.
R. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimą pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą – neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir paliekant paskirtą 3 000 litų dydžio baudą. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės, nepasisakė ir nevertino apelianto teismui patektų rašytinių įrodymų, susijusių su teisės vairuoti transporto priemones būtinybe darbe, nukentėjusio asmens išsakyta pozicija, jog apeliantas jam atlygino žalą, apelianto paaiškinimų teismui, objektyvių eismo įvykio aplinkybių, turinčių įtakos mažesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimui. Teigia, kad nuo bylos nagrinėjimo pradžios teismui įrodinėjo, jog dėl padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes visuomenei ir viešajai tvarkai suvokė, nukentėjusiam asmeniui žalą atlygino, paskirtą piniginę baudą sumokėjo. Pažymi, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs specialiosios teisės prarastų ir darbą, kaip vienintelį pragyvenimo šaltinį. Teigia, kad jo padarytas pažeidimas realiai nesukėlė akivaizdžių neigiamų pasekmių valstybei ar visuomenei, todėl mano, jog ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, apeliantas prašo netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių paskirta administracinė nuobaudą turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga, nenustatytos. Tai, kad R. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Apelianto nurodytos aplinkybės (atlygino nukentėjusiajam žalą, sumokėjo paskirtą baudą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe) jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusioje 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-1108/2011, kurioje teismas konstatavo, jog minėtos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi tokios pačios nuomonės. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (suvokė padaryto pažeidimo neigiamas pasekmes visuomenei ir viešajai tvarkai, praradęs specialiąją teisę prarastų ir pragyvenimo šaltinį, bei kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, pažymėtina, kad R. B. praeityje jau yra baustas už itin šiurkštų pažeidimą (ATPK 129 str.), kas neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.