- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- I-4393-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03465-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- BUAB „Irgitos miškas“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „Irgitos miškas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas BUAB „Irgitos miškas“ (toliau – ir pareiškėjas arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. S-117(7-67/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba Inspekcija) 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-15563 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – grąžinti Bendrovei po bankroto bylos susidariusią PVM permoką 512,00 Lt.
Pareiškėjas nurodo, kad 2011 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. 2012 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą 22 871,28 Lt sumai, o 2012 m. birželio 13 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo priėmimo aktu Nr. 52, VMI perdavė VĮ „Turto bankas“ mokestinę nepriemoką 22871,28 Lt sumai. Pareiškėjo teigimu, pasirašius šį aktą VMI prarado visas teises į perleistas mokestines nepriemokas. 2012 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė BUAB „Irgitos miškas“ kreditorių VMI nauju kreditoriumi VĮ „Turto bankas“ su 22 871,28 Lt finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad, nepaisant to, kad jis neskolingas VMI jokių mokesčių, atsakovė 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (20.16-06)-331-15563 nusprendė negrąžinti mokesčio permokos skirtumo 512,00 Lt, nurodydama negrąžinimo priežastį – kitos priežastys. Pareiškėjas nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimo išvada, kad Bendrovė tuo pačiu laikotarpiu turėjo kitų mokesčių nepriemokų, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė nustatytos 512 Lt permokos pareiškėjui negrąžinti ir šią permoką įskaityti nustatytoms nepriemokoms padengti. Nurodo, jog šią išvadą paneigia 2014 m. vasario 21 d. Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-2206 bei iš Mokesčių elektroninės sistemos „Mano VMI“ pateikiami Bendrovės apskaitos duomenys, pagal kuriuos 2014 m. balandžio 1 d. permokos likutis yra 772 Lt, iš kurių atėmus mokesčių permokos skirtumus, gaunasi 512,00 Lt (772 Lt -177 Lt -51 Lt -32 Lt). Pareiškėjo nuomone, VMI perleido reikalavimo teisę VĮ Turto bankui, todėl nebeadministruoja perleistų mokestinių nepriemokų, t. y. neturi teisės atlikti įskaitymo kaip mokesčių administratorius. Pažymėjo, jog bankroto bylose VĮ Turto bankas tikslų siekia turėdamas Įmonių bankroto įstatyme kreditoriui suteiktas teises. VĮ Turto bankas nėra mokesčių administratorius, savo veikloje, administruodamas perimtas iš VMI mokesčių nepriemokas bankroto bylose, nesivadovauja Mokesčių administravimo įstatymu, PVM įstatymu ir t.t. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus funkcijos pagal įstatymus išimtinai suteiktos VMI. Pareiškėjo teigimu, VMI neteisėtai ir nepagrįstai atlikusi įskaitymą, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 35 str. 36 str. 1 d. Civilinio kodekso 6.130 str. nuostatas. Pareiškėjo nuomone, iškėlus įmonei bankroto bylą, jei tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios įmonės yra vienarūšių įsiskolinimų, šių įsiskolinimų įskaitymas yra negalimas. Tačiau ši įstatymo norma, leidžia atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tuo atveju, jei bankrutuojanti įmonė turi mokestinių nepriemokų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo ir mokestinių permokų, atsiradusių taip pat iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 21–23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 87 str., Mokesčių permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-199 (toliau – ir Taisyklės), taip pat atsižvelgdama į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) Mokestinių prievolių departamento Kauno įmonių skyriaus 2014 m. vasario 27 d. išvadą Nr. 3483291 dėl pareiškėjo mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) (toliau – ir Išvada), nusprendė negrąžinti Bendrovei jos turėtos 512 Lt PVM permokos. Ši permoka buvo įskaityta vienarūšėms prievolėms padengti pagal įmokos kodą 8220 (įmoka pagal bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus reikalavimą). Pažymėjo, jog pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius dalinai tęsė įmonės veiklą, t. y. 2013-07-01– 2013-12-31 laikotarpiu pirko įvairias paslaugas, atskaitė pirkimo PVM sumas, todėl susidarė permokėtos PVM sumos. Pareiškėjo prašoma grąžinti PVM permoka susidarė 2013-08-01 –2014-01-01 laikotarpiu. Taigi, tiek PVM permoka susidarė, tiek prašymą grąžinti PVM permoką pareiškėjas pateikė, tiek priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą mokesčių administratorius vykdė jau įsigaliojus naujajai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos redakcijai, todėl ji ginčo byloje ir turi būti taikoma. Atsakovės teigimu, darytina išvada, jog priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, yra leidžiamas.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Kauno AVMI, perleidusi savo kreditorinį reikalavimą VĮ Turto bankui, buvo išbraukta iš Bendrovės kreditorių sąrašo, todėl jokių turtinių pretenzijų jai neturi ir negali įskaityti nesamo kreditorinio reikalavimo. VMI pažymėjo, jog mokesčių administratorius, nuspręsdamas negrąžinti pareiškėjui 512 Lt PVM permokos ir ją įskaityti priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams padengti, veikė ne kaip Bendrovės kreditorius jo bankroto byloje, o kaip mokesčių administratorius MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Bendrovė minėtu laikotarpiu turėjo 512 Lt PVM permoką, tačiau Bendrovė tuo pačiu laikotarpiu turėjo kitų mokesčių nepriemokų, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė nustatytos 512 Lt PVM permokos pareiškėjui negrąžinti ir šią mokesčio permoką įskaityti nustatytoms nepriemokos padengti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
2011 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1753-555/2011 iškėlė bankroto bylą UAB „Irgitos miškas“, jos administratoriumi paskyrė UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ (b. l. 5).
2012 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismas patvirtino BUAB „Irgitos miškas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų Kauno AVMI – 21398,28 Lt (b. l. 6).
2012 m. sausio 30 d. VMI pateikė prašymą Nr. (23.1-08)-RNA-4642, kuriuo prašė patikslinti VMI finansinį reikalavimą 22 871,28 Lt suma pareiškėjo bankroto byloje (b. l. 8).
2012 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismas nutartimi patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą 22 871,28 Lt sumai (b. l. 7);
2012 m. birželio 13 d. mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo priėmimo aktu Nr. 52, VMI perdavė VĮ „Turto bankui“ pareiškėjo mokestinę nepriemoką 22871,28 Lt sumai (b. l. 11).
2012 m. birželio 21 d. VĮ „Turto bankas“ raštu Nr. (7.3-42)-SK4-4536 kreipėsi į BUAB „Irgitos miškas“ administratorių su prašymu pakeisti kreditorių VMI nauju kreditoriumi VĮ „Turto bankas“ BUAB „Irgitos miškas“ bankroto byloje su 22 871,28 Lt finansiniu reikalavimu (b. l. 10).
2012 m. liepos 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pakeitė BUAB „Irgitos miškas“ kreditorių VMI nauju kreditoriumi VĮ „Turto bankas“ su 22 871,28 Lt finansiniu reikalavimu.
2014 m. kovo 4 d. VMI sprendimu Nr. (20.16-06)-331-15563 negrąžino pareiškėjui 512,00 Lt mokesčio permokos (b. l. 13). Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu sprendimu, apskundė jį Mokestinių ginčų komisijai.
2014 m. birželio 18 d. Mokestinių ginčų komisija sprendimu Nr. S-117(7-67/2014) pareiškėjo skundo netenkino ir patvirtino 2014 m. kovo 4 d. VMI sprendimą Nr. (20.16-06)-331-15563 (b. l. 14–15).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2014 m. kovo 4 d. VMI sprendimo Nr. (20.16-06)-331-15563 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo BUAB „Irgitos miškas“ reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). MAĮ 94 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis Įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai. Be MAĮ, nagrinėjamu atveju aktualios yra ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir IBĮ) bei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatos, kadangi pareiškėjas yra bankrutuojanti įmonė ir ginčo objektas yra PVM permoka. ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. (redakcija galiojanti nuo 2012-03-01) nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, o 5 p. nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš Kauno AVMI 2014 m. vasario 21 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-2206 nustatyta, kad pareiškėjas, jau po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, t.y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vykdė paslaugų pirkimus, kurių apmokestinama vertė 2438 Lt. Tokiu būdu susidarė 512 Lt PVM permoka. Pareiškėjas 2014 m. sausio 27 d. pateikė prašymą grąžinti 512 Lt PVM mokesčio permoką.
Atsakovas ginčijamu 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (20.16-06)-331-165563 (b.l. 13) nusprendė UAB „Irgitos miškas“ mokesčio permokos 512 Lt negrąžinti. Tokį sprendimą atsakovas motyvavo kitomis priežastimis – vienarūšių prievolių įskaitymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu.
Kaip teismo sprendime jau minėta, teismas yra įpareigotas patikrinti ir individualaus administracinio akto, kokiu laikytinas ir šioje administracinėje byloje ginčijamas VMI sprendimas, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. Priešingu atveju atitinkamas viešojo administravimo sistemos subjekto inter alia mokesčių administratoriaus sprendimas turėtų būti naikinamas.
Administracinis aktas, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Vidaus administravimo tikslas, kaip numato to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, yra užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas, o viešojo administravimo subjektų vidaus administravimą, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnis, reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Atsižvelgiant į šias minėto įstatymo nuostatas, galima teigti, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, kurie atitinka MAĮ ir centrinio mokesčių administratoriaus poįstatyminiais aktais nustatytus turinio, formos ir užpildymo tvarkos reikalavimus, tuo pačiu atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) forma (FR0783) yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (redakcija galiojusi nuo 2013-02-13 iki 2014-11-28). Šioje minėtu įsakymu patvirtintoje formoje taip pat įtvirtinta, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą negrąžinti (neįskaityti) mokesčių permokos privalo nurodyti to priežastis. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad yra įskaitytos vienarūšės prievolės, tačiau nėra nurodyta, kokiu aktu ir kokia apimtimi tai yra padaryta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VMI sprendimas įskaityti UAB „Irgitos miškas“ mokesčio permoką kodu 8220 (įmoka pagal bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus reikalavimą) buvo priimtas tik sekančią dieną, t.y. 2014 m. kovo 5 d. (Mokestinių ginčų komisijos bylos 31 l.). Bendro pobūdžio nuoroda į Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, nenurodant konkretaus Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimo, taip pat nelaikytina tinkamu individualaus administracinio akto teisiniu pagrindimu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad VMI 2014 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. (20.16-06)-331-15563 yra neteisėtas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams: Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, VMI 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. VA-186, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį sprendimą tenkintinas.
Panaikinus ginčijamą sprendimą, anksčiau nurodytais pagrindais, naikintinas ir Mokestinių ginčų komisijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. S-117(7-67/2014), kuriuo buvo patvirtintas VMI 2014 m kovo 4 d. sprendimas Nr.(20.16-06)-331-15563.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo BUAB „Irgitos miškas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-331-15563.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. S-117(7-67/2014).
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.