- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- A-400-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00461-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN, atsakovo atstovas), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Kybartų PN atliko bausmę nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d. netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Atvykęs į Kybartų PN nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 2 d. buvo patalpintas į karantino patalpas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų dėl kvadratūros. Karantino patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta nuo 1 iki 8 žmonių. Iš karantino patalpų jis buvo perkeltas į gyvenamąją patalpą, kurios plotas 36 kv. m. Su pareiškėju toje patalpoje gyveno 7 asmenys, todėl vienam asmeniui nebuvo skirta net 2 kv. m laisvo ploto. Patalpoje daug vietos užėmė lovos, spintelės, kitas inventorius. Atlikdamas bausmę tokiose patalpose jautėsi suvaržytas, neturėjo privatumo, buvo pažeistas orumas ir garbė, taip pat jautė pažeminimą ir diskomfortą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas nebuvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui bei 11¹.2. punktu, pagal kurį kamerų tipo patalpose plotas turi būti nemažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui, atkreipdamas dėmesį į tai, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas, bylos duomenimis nustatė, kad nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. birželio 2 d. pareiškėjas dar su trimis asmenimis buvo patalpintas karantino patalpoje Nr. 8, kurios plotas 16,42 kv. m, todėl pareiškėjui teko 4,1 kv. m gyvenamojo ploto. Nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2016 m. liepos 22 d., išskyrus laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs iš Kybartų PN, pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 3 būryje, 305 kambaryje, kurio plotas 36,78 kv. m, kambaryje gyveno nuo 4 iki 10 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,67 iki 9,19 kv. m gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
8. Teismas, nenustatęs Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nevertino kitų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo argumentus teismas vertino kaip perteklinius, kaip neturinčius lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.
III.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti visiškai.
10. Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė išreikalauti iš atsakovo atstovo bylai išnagrinėti reikalingus įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos faktą, tačiau teismas jų nepareikalavo pateikti arba atsakovo atstovas šių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad jo, kaip bausmę atliekančio asmens, galimybės rinkti ir teikti į bylą įrodymus, yra apribotos. Pareiškėjo teigimu, dėl laikymo per mažo ploto, atėmus baldų užimamą plotą, sąlygomis, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai, dėl to jautė baimę, buvo psichologiškai palūžęs, buvo pažemintas jo orumas. Laikymo netinkamomis sąlygomis pasekmes jaučia iki šiol.
Atsiliepimas
11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsakovo atstovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais bei pritardamas skundžiamo sprendimo motyvams ir išvadoms, pažymi, kad teismas teisingai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, padarytos jį laikant Kybartų PN netinkamomis kalinimo sąlygomis, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.
15. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
16. Pareiškėjas, akcentuodamas savo ribotas galimybes rinkti įrodymus, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo, o atsakovo atstovas nepateikė bylai išnagrinėti reikalingus įrodymus.
17. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje: LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar atlikimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl tų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.), o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir jo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, ribotas galimybes rinkti įrodymus, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi įpareigojo Kybartų PN pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visus turimus su skundo nagrinėjimu susijusius dokumentus. Kybartų PN 2018 m. gegužės 3 d. pateikė į bylą atsiliepimą ir rašytinius įrodymus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl jam tenkančio ploto trūkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovo į bylą pateikta medžiaga yra pakankama teisingam sprendimui priimti. Be to, nenustatytas pagrindas abejoti atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikytas, plotą, jose bausmę atlikusių asmenų skaičių, objektyvumu.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, kad buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis, dėl ko patyrė neturtinę žalą.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl jam tekusio ploto, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų, pareiškėjui ginčo laikotarpiu neužtikrinant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktuose vienam asmeniui nustatytų ploto normų (bendrabučių tipo patalpose – 3,1 kv. m; kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m) neteisėtumo, nes pareiškėjui ginčo laikotarpiu jo nurodytose patalpose teko nuo 3,67 kv. m iki 9,19 kv. m gyvenamojo ploto.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad buvo laikomas per mažo ploto, atėmus baldų užimamą plotą, sąlygomis, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto apskaičiavimą.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4971-968/2019, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2152-552/2018). Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Šiuo atveju minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su gyvenamojo ploto apskaičiavimu, yra nepagrįsti.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustačius neteisėtų veiksmų (vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir institucijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį. Konstatuotina, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.