Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.1-73-269/2012 (toliau-byla), kurioje

S. M. (S. M.), a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010 m. vasario 17 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančius kompiuterius, V. R. išdaužus pastato langą, įsibrovė į patalpą – pastatą, priklausantį (duomenys neskelbtini) , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes suveikė pastato signalizacija, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.;

jis gi, 2010 m. vasario 17 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. R., įsibrovęs į (duomenys neskelbtini) seniūniją, būdamas antrame pastato aukšte, tyčia sugadino svetimą turtą - koja spirdamas sudaužė durų stiklą, 180,80 Lt vertės, o V. R. sudaužė lango stiklo paketą 400 lt vertės, tuo bendrais veiksmais su V. R. padarė (duomenys neskelbtini) seniūnijai 580,80 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (t. 1, b.l. 184-188, t. 2, b.l. 1-24, 34-42, 44-45).

Bylos nagrinėjimo metu teisme įrodyta, kad S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2012-04-07 (t. 3, b.l. 49-50, 57, 74-78).

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 266 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sprendžiant klausimą dėl galimumo nagrinėti baudžiamąją bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis S. M. (toliau-kaltinamasis), prokuroras teismo prašė ,vadovautis LR BPK 254 straipsnio 4 dalimi ir bylą nutraukti, nes kaltinamasis mirė. Ta aplinkybė duoda pagrindą baudžiamąjį procesą nutraukti LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 3, b.l. 76).

Kaltinamojo tėvai A. M. (A. M.) ir S. M. (toliau-suinteresuoti asmenys) siūlė tęsti bylos nagrinėjimą siekiant mirusįjį kaltinamąjį reabilituoti (t. 3, b.l. 54-67, 72, 76).

Kaltinamojo advokatas prašo kaltinamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti (t. 3, b.l. 77).

LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Nustačius bent vieną iš jų, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas, turi būti nutrauktas. Teisinių pasekmių, kylančių nustačius LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę, reikšmė – baudžiamųjų procesinių teisinių santykių neatsiradimas arba jų nutrūkimas – lemia tinkamo šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo svarbą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, mirus asmeniui, baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Ikiteisminio tyrimo metu byla nutraukiama vadovaujantis LR BPK 235 straipsnio nustatyta tvarka, o nagrinėjimo teisme metu – LR BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), išduotas 2010-04-10 (duomenys neskelbtini) , įrodo, kad 2010-04-07 kaltinamasis S. M. (S. M.) mirė (3 t., b. l. 57).

Teismas nenustatė teisinių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas turėtų būti tęsiamas, S. M. byla nutrauktina jam mirus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

LR BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis yra proceso dalyvis, dėl kurio šio LR BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme yra nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis tampa nuteistuoju tik tada, kai dėl jo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir išteisintuoju – tik tada, kai yra priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Šioje byloje S. M. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti jį reabilituojančiais pagrindais. Nutraukiant bylą pagal LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmens kaltė nenustatoma, todėl bylos nutraukimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju išnagrinėjus bylą iš esmės, iškiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema, nes išnagrinėjus bylą, turi būti priimtas apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis, arba byla nutraukta (LR BPK 303 straipsnio 1 dalis). Teismas nuosprendžiu nutraukia bylą, jeigu yra LR BK 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindais atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas šioje byloje negalėtų nuosprendžiu užbaigti bylos nagrinėjimo, nes LR baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nurodo, kad esant LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam pagrindui, tai yra, mirus kaltinamajam, byla užbaigiama teismo nutartimi (LR BPK 254 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų 2012-09-21 prašymą (t. 3, b.l. 54-63) pritaria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atskirai nuomonei dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-11-10 nutarties baudžiamoje byloje Nr. 2K-P-444/2011, kad BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytas reabilitacijos procesas gali vykti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Reabilitacijos proceso atlikimas kai nepriimtas apkaltinamasis procesas nesuderinamas su konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kuri asmuo laikomas nekaltu, kol kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).

Mirus kaltinamajam, negali būti tinkamai tikrinamas prokuroro kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo pagrįstumas ir užtikrintos kaltinamojo bei nukentėjusiojo teisės. Kaltinamasis nekaip negali pareikšti savo pozicijos dėl kaltinimo, įgyvendinti savo teisės gintis, dalyvauti tiriant bylos įrodymus, todėl teisingas bylos faktinių aplinkybių nustatymas būtų pasunkintas arba visai neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos biuletenio Nr. 36, pusl. Nr. 326-335, Vilnius 2012).

Šioje byloje kaltinamajam S. M. (S. M.) apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl byla negali būti nagrinėtina mirusįjį reabilituoti.

Nutartį priėmus kaltinamajam S. M. (S. M.) paskirtas rašytinis pasižadėjimas panaikintinas, nes dėl kaltinamojo mirties minėta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga (t. 1, b.l. 195-196).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsnio

nutarė:

Suinteresuotų asmenų A. M. ir S. M. 2012-09-21 prašymo dėl baudžiamojo proceso tęsimo baudžiamoje byloje Nr.1-73-269/2012, mirus kaltinamajam S. M., siekiant jį reabilituoti, netenkinti.

Nutraukti baudžiamosios bylos Nr.1-73-269/2012 pradėtą baudžiamąjį procesą dalyje dėl pareikšto kaltinamajam S. M. (S. M.) a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. šiam kaltinamajam mirus.

Nutartį priėmus S. M. (S. M.) paskirtą rašytinį pasižadėjimą panaikinti.

Nutartį priėmus, nutartį išsiųsti susipažinti Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštam skyriui, advokatui A. V., nukentėjusiajai E. G., civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini), suinteresuotiems asmenims A. M. ir S. M..

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.