- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 2YT-9465-1125/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05032-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė "Srava", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Srava“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius M. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas (skolininkas) R. D. pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2023 m. kovo 23 d. patvarkymą Nr. S-23-12-5105 dėl atsisakymo atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą ir pakartotinio įpareigojimo sumokėti lėšas, būtinas ekspertizei atlikti bei patenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. atidėti 423,50 Eur mokėtiną sumą iki turto, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimo pabaigos.
2. Pareiškėjas aiškina, kad antstolė 2023 m. kovo 2 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto akto pakeitimo ir numatomų varžytinių paskelbimo. Nesutikdamas su nustatyta turto verte, pareiškėjas pateikė prieštaravimus. Pareiškėjo teigimu, nustatyta turto vertė yra ženkliai mažesnė netgi už vidutinę rinkos vertę, nors visuotinai žinoma, jog dažniausiai vidutinė rinkos kaina būna daug mažesnė nuo realios turto vertės. Kiti panašūs objektai yra žymiai didesnėmis kainomis. Antstolė gavusi pareiškėjo prašymą skirti pakartotinę turto ekspertizę, tenkino jį, tačiau nustatė pareigą sumokėti 423,50 Eur už kitos ekspertizės atlikimą. Gavęs tokį antstolės patvarkymą, pareiškėjas pateikė prašymą atidėti šį mokestį iki turto realizavimo pabaigos, kadangi jis šiuo metu tokių pinigų neturi, niekas jam skolinti nenori, planuoja pradėti dirbti artimiausiu metu ir mano, jog ateityje turės galimybę susimokėti šį mokestį. Antstolė skundžiamu patvarkymu formaliais pagrindais prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, antstolė, susipažinusi su pateikto eksperto turto verte, vertinimo metodika, analogiškų turto vertėmis pateiktais vertinimais ir pan., byloje esant pakankamai duomenų, jog šiuo metu nurodyta vertė yra akivaizdžiai netolygi esamam turtui, turėjo pati inicijuoti turto pakartotinę ekspertizės atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto. Neišsiaiškinusi ar šiuo atveju pateikta eksperto vertė atitinka realią turto kainą, antstolė formaliais pagrindais laikė, kad eksperto vertė yra patikima, o tam, kad nebūtų atlikta pakartotinė ekspertizė įpareigojo pareiškėją susimokėti ekspertizės išlaidas.
3. Antstolė Daiva Milevičienė 2023 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. 0012/20/00560, pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolė patvarkyme nurodo, kad teismo ekspertas V. S. 2023 m. vasario 27 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatė, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio, areštuoto ir iš varžytynių realizuotino nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė yra 281 000 Eur. Atsižvelgiant į teismo eksperto nustatytą turto vertę, antstolė 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu pakeitė 2016 m. sausio 12 d. turto arešto aktą, nustatant, jog ginčo turto bendra turto vertė 281 000 Eur. 2023 m. kovo 8 d. skolininkas pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės ir prašė skirti pakartotinę turto ekspertizę. 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu, nors antstolei ir nekilus papildomų abejonių dėl teismo eksperto atliktos ekspertizės, tenkintas skolininko prašymas ir paskirta pakartotinė turto ekspertizė, kurią pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui, teismo ekspertui A. S., o skolininkas įpareigotas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą 423,50 Eur turto vertinimo išlaidas, išaiškinant, jog nesumokėjus piniginių lėšų, ekspertizė nebus atliekama ir turto rinkos verte bus laikoma 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu nustatyta vertė. 2023 m. kovo 20 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą, kadangi skolininkas šiuo metu niekur nedirba ir neturi santaupų, taip pat nėra galimybės šių lėšų paskolinti. 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu pareiškėjo prašymas netenkintas ir nustatytas terminas įmokėti turto vertinimo išlaidas. Kadangi nė vienas išieškotojas motyvuotų prieštaravimų dėl teismo eksperto nustatytos areštuoto turto vertės nepateikė, o prieštaravimus pateikęs skolininkas nei per 2023 m. kovo 16 d., nei per 2023 m. kovo 23 d. patvarkymuose nustatytus terminus nesumokėjo lėšų, reikalingų pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidoms atlyginti, taip pat skolininkas nepasinaudojo savo teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, antstolė paskelbė turto pirmąsias varžytines.
5. Antstolė pažymi, kad skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados. Skolininko argumentai apie 1996 metais namo statybai naudotas itin brangias ir kokybiškas medžiagas, bei skolininko teiginiai apie žemės namo strategiškai patogią vietą nebuvo pagrįsti jokias rašytiniais įrodymais. Skolininko pateiktos VĮ „Registrų centras“ nustatytos vidutinės turto vertės yra nustatytos masinio vertinimo būdu, t. y. neatsižvelgiama individualių turto savybes, dabartinę turto būklę ir kitus objektyviam turto įvertinimui reikšmingus kriterijus. Tokie vertinimais neturi juridinės galios. Šiuo atveju turtas buvo detaliai apžiūrėtas, teismo eksperto kvalifikacija ir atlikta ekspertizė antstolei abejonių nekėlė. Išieškomos skolos yra itin didelės (vien antstolės išieškotinos sumos siekia apie 380 000 Eur), todėl net ir realizavus šį skolininko turtą, skolos nebus pilnai išieškotos. Taigi išieškotojams itin aktualu, kad turtas būtų įvertintas kuo didesne verte, tačiau nei vienas išieškotojas nepareiškė prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės. Taigi antstolės teigimu papildomos ekspertizės skyrimas net nebuvo tikslingas, tačiau antstolei siekiant pašalinti bet kokias skolininkui kilusias abejones dėl iš varžytinių realizuotino turto rinkos vertės pagrįstumo, skolininko prašymas buvo patenkintas.
6. Teigia, kad skolininkas su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pakartotinės ekspertizės atlikimui reikalingų sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jų atleisti. Patikrinus vykdomosiose bylose esančią informaciją, nustatyta, kad skolininkas nuo 2017 metų nebuvo niekur įsidarbinęs. Skolininkas yra pernelyg pasyvus ir nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti. Duomenų apie sveikatos sutrikimus, neleidžiančius skolininkui dirbti, nėra. Pakartotinės ekspertizės skyrimą inicijavo pats skolininkas, nors antstolei ir išieškotojams nustatyta vertė abejonių nekėlė. Patenkinus prašymą dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo atidėjimo, būtų pažeistos ir išieškotojų teisės bei teisėti interesai, nes tokiu būdu būtų vilkinamas išieškojimo procesas, sumažėtų galutinė išieškota suma todėl, kad iš išieškotų lėšų reikėtų padengti skolininko inicijuotos pakartotinės ekspertizės atlikimo išlaidas.
7. Pažymi, kad nagrinėjant skolininko prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, antstolė atliko 4 turto vertintojų apklausą, kuria siekta nustatyti už kokią kainą būtų atlikta pakartotinė ekspertizė. Atsižvelgiant į skolininko turtinę padėtį, buvo pasirinktas žemiausias kainos pasiūlymas ir tuo pačiu aukščiausią profesinę kvalifikaciją turintis vertintojas. Todėl skunde dėstomi pamąstymai neva antstolė formaliai vykdymo proceso veiksmus yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
9. Suinteresuotas asmuo likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir LUAB) „Srava“, atstovaujama nemokumo administratorius M. K., atsiliepimu į pareiškimą prašo dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 10 d. 13.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. balandžio 11 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
12. Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0012/16/00015 ir Nr. 0012/20/00560 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojos LUAB „Srava“ naudai. Atliekant vykdymo veiksmus 2016 m. sausio 12 d. turto arešto aktu areštuotas, be kita ko, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
13. Turto vertei nustatyti antstolės 2022 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-12-16232 teismo ekspertui V. S. pavesta atlikti ekspertizę. Vadovaujantis teismo eksperto V. S. 2023 m. vasario 27 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. VS-2023/02-1 antstolės 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu nustatyta bendra turto vertė – 281 000 Eur.
14. Skolininkui 2023 m. kovo 8 d. pareiškus prieštaravimus dėl turto vertės, antstolė 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu nurodė skolininkui per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos įmokėti 423,50 Eur sumą už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę, šias išlaidas įmokant į antstolės depozitinę sąskaitą, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu per antstolės nustatytą terminą nebus įmokėta reikiama suma už ekspertizę, ekspertizė nebus atliekama. Pareiškėjo (skolininko) prieštaravimuose iš esmės teigiama, jog VĮ „Registrų centras“ pateikiama vidutinė žemės sklypo rinkos vertė sudaro 238 000 Eur, o gyvenamojo namo – 81 500 Eur, taigi bendra turto vertė – 319 500 Eur, todėl eksperto nustatyta 281 000 Eur turto kaina yra per maža. Skolininkas pažymi, kad turtas yra strategiškai patogioje vietoje, namui statyti naudotos itin brangios medžiagos, sklype yra baseinas ir t. t., todėl prašoma skirti pakartotinę ekspertizę.
15. Skolininkas 2023 m. kovo 20 d. pateikė prašymą atidėti prašomą sumokėti mokestį už pakartotinę ekspertizę iki turto realizavimo pabaigos, kadangi jis šiuo metu tokių pinigų neturi, niekas jam skolinti nenori, planuoja pradėti dirbti artimiausiu metu ir mano, jog ateityje turės galimybę susimokėti šį mokestį. Skundžiamu 2023 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-23-12-5105 antstolė atsisakė atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą ir pakartotinai įpareigojo skolininką per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos sumokėti lėšas, būtinas ekspertizei atlikti, išaiškinant, jog nesumokėjus piniginių lėšų, ekspertizė nebus atliekama ir turto rinkos verte bus laikoma 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu nustatyta vertė (281 000 Eur) bei bus skelbiamos pirmosios areštuoto turto varžytynės, kur pradinė pardavimo kaina sudarys 224 800 Eur.
16. Kadangi skolininkas per 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. kovo 23 d. patvarkymuose nustatytus terminus ekspertizės išlaidų nesumokėjo, nė vienas išieškotojas motyvuotų prieštaravimų dėl teismo eksperto nustatytos areštuoto turto vertės nepateikė, antstolės 2023 m. kovo 31 d. priimtu patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S-23-12-5570 paskelbtos ginčo turto pirmosios varžytynės, kurių pradžia (duomenys neskelbtini), planuojama pabaiga (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 224 800 Eur; varžytynių numeris (duomenys neskelbtini).
17. CPK 682 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.
18. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti (CPK 682 straipsnio 4 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.
19. Iš aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama skolininko ar išieškotojo prašymu (CPK 682 straipsnio 2 dalis), taip pat antstolio iniciatyva, kai antstoliui kyla abejonių dėl nustatytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizė jau buvo atlikta, remiantis 2022 m. gruodžio 5 d. patvarkymu Nr. S-22-12-16232 dėl ekspertizės skyrimo, taigi už pakartotinę ekspertizę turėjo sumokėti asmuo, kuris ją prašo atlikti (skolininkas R. D.). Antstolė 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu nutarė tenkinti skolininko prašymą ir skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, jei pareiškėjas (skolininkas) per 5 dienas į antstolės depozitinę sąskaitą įmokės sumą, reikalingą ekspertizei atlikti (423,50 Eur).
20. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad antstolė sutiko skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę, savaime nereiškia, jog antstolė pripažino, kad turto vertė nustatyta netinkamai (juolab, pati antstolė pažymi, kad papildomų abejonių dėl teismo eksperto atliktos ekspertizės nei jai, nei išieškotojams nekilo). Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia, kad antstolė turėjo pareigą suabejoti ekspertizės duomenimis ir įkainoti turtą didesne kaina (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bylos duomenis bei antstolės pateikti paaiškinimai, teismo vertinimu, suteikia pagrindo išvadai, kad antstolė ekspertizę dėl ginčo turto vertės nustatymo skyrė ne dėl kilusių abejonių vykdomojoje byloje nustatyta turto verte, tačiau tokiu būdu siekdama užtikrinti visų vykdymo proceso dalyvių – tiek išieškotojų, tiek ir pareiškėjo interesų pusiausvyrą, bei suteikdama skolininkui galimybę įrodyti jo pareikštų prieštaravimų pagrįstumą, su sąlyga, jog už ekspertizę sumokės pats skolininkas.
21. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtiną sumą, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Įstatymų leidėjas visų pirma atidėjimo klausimo sprendimą siejo su aplinkybėmis, kurios objektyviai gali būti nustatytos pagal vykdomosios bylos duomenis, ir kurias įvertinęs antstolis gali priimti sprendimą dėl mokėjimo atidėjimo – realizuojamo ar areštuoto turto verte, išieškotojo naudai išieškoma suma bei vykdymo išlaidų dydžiu. Pagrindinė CPK 682 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga yra tikimybė padengti atidėtą mokėjimo už ekspertizę sumą iš realizuojamo turto vertės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2012).
22. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjo antstolei pateikti argumentai nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, jog antstolės nustatyta turto vertė akivaizdžiai neatitinka rinkos vertės ir šiuo atveju antstolė įvertinusi finansines skolininko galimybes privalo skirti ekspertizę bei už ekspertizės atlikimą sumokėti iš savo sąskaitos. Byloje nėra duomenų, kad 2023 m. vasario 27 d. ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra teisingas ir galiojantis. Nagrinėjamu atveju įvertinęs vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, teismas konkrečiu atveju sutinka su antstolės argumentais, kad tenkinus pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo atidėjimo, pareiškėjui objektyviais įrodymais nepagrindus būtinybės turto pervertinimui skirti ekspertizę, būtų pažeisti išieškotojų ir pačio pareiškėjo interesai, kadangi iš realizuoto turto gautos pajamos būtų skirtos ne skolos kreditoriams, bet vertinimo išlaidų padengimui. Taigi, vien ta aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis nėra gera, atsižvelgęs į pareiškėjo deklaratyvius paaiškinimus apie jo planuojamas gauti pajamas, antstolės atsisakymo atidėti išlaidų sumokėjimą argumentus (skolininko pasyvumą imtis priemonių savo mokumui pagerinti, įsidarbinti), konkrečiu atveju teismo vertinimu nesudaro pagrindo besąlygiškai tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vertinimo išlaidų apmokėjimo atidėjimo bei įpareigoti antstolę ekspertizės išlaidas apmokėti iš savo lėšų.
23. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Taigi, šiuo atveju antstolė, priėmusi skolininko prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės sutikusi skirti pakartotinę ekspertizę, pagrįstai įpareigojo skolininką sumokėti į antstolės depozitinę sąskaitą sumą, būtiną pakartotinės ekspertizės išlaidoms apmokėti, ir, skolininkui nepateikus jokių objektyvių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę bei nesumokėjus už pakartotinės ekspertizės atlikimą, antstolė nesutikdama atidėti skolininkui ekspertizės išlaidų apmokėjimo tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise ir CPK nuostatų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimo tvarką nepažeidė. Be to, kaip minėta, vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą.
24. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
25. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Daiva Milevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas
26. Teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0012/16/00015 ir Nr. 0012/20/00560 iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl ginčo šioje byloje, todėl nutarčiai įsiteisėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo R. D. skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Daivai Milevičienei vykdomąsias bylas Nr. 0012/16/00015 ir Nr. 0012/20/00560.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.