Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įtraukiant instituciją, teikiančią išvadą - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. P. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, procesinius dokumentus gavo įstatymo nustatyta tvarka (įteikta šeimos nariui tėvui, b. l. 20), bylos eiga visiškai nesidomėjo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nutartimi nutarta atsakovą A. P. atvesdinti (b. l. 35). Iš Panevėžio a. VPK Panevėžio miesto ir rajono PK gautas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. P. dabartinė buvimo vieta nenustatyta (b. l. 42). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyrius susipažinęs su ieškiniu, atsakovo mamos laišku, išklausęs liudytojų parodymų, neturi pagrindo netikėti, kad A. G. yra atsakovo sūnus. Ir atsakovo mama pripažįsta, kad A. yra jos anūkas. Prašomas priteisti išlaikymas atitinka realybę, patenkins minimalius vaiko poreikius, juolab, kad vaikas turi sveikatos problemų, reikalingi akiniai. Gyvenamoji vieta gali būti paskirta su ieškove, ji gali būti paskirta lėšų tvarkytoja. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 388 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovo dalyvavimas nagrinėjant bylą dėl tėvystės nustatymo yra būtinas, tačiau išimtiniais atvejais teismas turi teisę nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, atsakovas tinkamai informuotas apie bylą, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, taip išreikšdamas savo abejingumą būsimam teismo sprendimui.

Iš byloje esančios gimimo liudijimo AA Nr. 728959 kopijos (b. l. 8) matyti, kad A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra R. G., grafoje apie tėvą duomenys neįrašyti. Iš pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 9) matyti, kad R. G. šeimą sudaro: dukra A. P., sūnūs A. B., A. G..

Institucijos duodančios išvadą Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nustačius tėvystę, būtina priteisti iš A. P. lėšas vaiko A. G. išlaikymui. Vaiko gyvenamąją vietą galima nustatyti su mama R. G., nes tarp vaiko ir mamos yra nusistovėję tvirti emociniai ryšiai (b. l. 21-22).

Iš byloje esančio atsakovo mamos R. P. atsiųsto teismui pareiškimo matyti, kad ji tvirtina, jog jos sūnus A. P. tikrai yra jos anūko A. G. biologinis tėvas. A. P. vaiku nesirūpina, nepadeda jo išlaikyti. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, jis yra nesugyvenamo būdo. R. G. yra gera motina, rūpinasi ir myli savo vaikus (b. l. 60-61).

Liudytoja R. U. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė (jos sesuo) ir atsakovas kartu gyveno nuo 2007-2008 m. apie 7, 8 metus. A. yra A. P. sūnus. Kai gimė A., A. buvo įkalinimo įstaigoj, todėl nebuvo galima susitvarkyti tėvystės. A. tėvai pripažįsta abu vaikus. A. niekada neprieštaravo, kad A. yra jo vaikas, džiaugėsi juo.

Liudytojas G. B. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. pripažino A. savo vaiku. Kai vaikas gimė, A. sėdėjo kalėjime, R. pas jį važinėjo, A. prašė, kad duotų vaikui jo pavardę.

Išanalizavus įrodymus matyti, kad ieškovė pateikė teismui patikimus įrodymus, patvirtinančius jos sūnaus A. G. tėvystę. Byloje surinkti duomenys apie ieškovės ir atsakovo bendrą gyvenimą iki sūnaus gimimo, šių santykių, trukusių apie 7 m., šeiminis pobūdis - artumas ir viešumas, sudaro teismui pakankamą pagrindą nustatyti, kad atsakovas A. P. yra ieškovės sūnaus A. G. tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).

CK 3.165 str. 1 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių veiksmų liečiančių vaiką, svarbiausi yra vaiko interesai. Ieškovė prašo sūnaus A. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, t.y. išklausęs ieškovės ir jos atstovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi sūnumi nuo jo gimimo ir jį augina, motina yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (2015-11-16 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas; b. l. 23), byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, į tai, kad atsakovas su sūnumi visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia, vaikas tėvo nepažįsta, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove R. G. (CK 3.168 str., 3.169 str., 3.174 str. 2 d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustačius, kad atsakovas yra A. G. tėvas bei tai, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdo, iš atsakovo priteistinos lėšos vaiko išlaikymui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė viena išlaiko sūnų, tai yra užtikrina vaiko kasdienius poreikius maistui, būstui, aprangai, apavui, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, ugdymo priemonėms ir kt. Kaip teigia ieškovė, atsakovas vaikui neteikia jokio išlaikymo nuo jo gimimo. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna išmoką vaikui 45,60 Eur (b. l. 10, 11). Ieškovei vaiką išlaikyti padeda atsakovo tėvai. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 12, 13). Iš pateikto paskaičiavimo (b. l. 2-5) matyti, kad vieno mėnesio išlaidos vaikui išlaikyti sudaro ne mažiau kaip 200,00 Eur. Atsakovas nagrinėjant bylą buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir savo turtinės padėties bei galimybių prisidėti prie vaiko išlaikymo neįrodinėjo. Tačiau išlaikymo pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis. Taigi atsakovas privalo teikti savo vaikui išlaikymą, kuris užtikrintų bent jau būtiniausius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo darbingumą bei galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į išdėstytą bei tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui išlaikyti teismo vertinimu yra realus ir pagrįstas atsižvelgiant į šiuo metu esamus vaiko poreikius, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas pilnai, sutinkamai su CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., iš atsakovo A. P. priteistinos lėšos vaikui A. G. išlaikyti, po 100,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos - 2015-11-05 iki A. G. pilnametystės. Priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina vaiko motina R. G. (CK 3.192, 3.208, 3.185 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovei 2015-08-12 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 7) esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo A. P. valstybei priteistinas 77,00 Eur dydžio žyminis mokestis (už reikalavimus nustatyti tėvystę, priteisti išlaikymą), 8,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 1) ir 186,21 Eur (b. l. 39), ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290- 291 str., 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., 392 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), yra A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Iš atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą sūnui A. G. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodines išmokas po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2015-11-05 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. G. uzufrukto teise tvarkyti A. G. priklausantį išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas valstybei – 85,98 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 98 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. P. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 186,21 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 21 ct) (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.