Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-197-957/2023 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1251, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. A. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rusėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 6 punktus, ir jam paskirta galutinė septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, A. K. paskirta galutinė subendrinta septyniolikos metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d. Minėtu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, A. K. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

2. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi subendrinus Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rusėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyniolikai metų. Į šios bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d., taip pat laisvės atėmimo bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu.

3. Nuteistajam A. K. paskirtos bausmės pradžia – 2010 m. birželio 29 d., o bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. birželio 29 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. balandžio 13 d. – šeši metai du mėnesiai šešiolika dienų. Du trečdalius paskirtos bausmės A. K. atliko 2023 m. kovo 1 d.

4. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2023 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. RV-25-1251, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. K.

5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Komisija nepagrįstai kaip vieną lygtinio paleidimo iš pataisos netaikymo motyvų nurodė jo anksčiau padarytą nusikaltimą, kadangi pagal BVK nuostatas tai nėra reikšminga aplinkybė ir pagal teismų praktiką anksčiau padarytas nusikaltimas yra praeitis, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamos dabartinės aplinkybės. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu naujų nusikaltimų nepadarė ir jau ne vienerius metus neturi nuobaudų.

6.2. Komisija nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir šių rekomendacijų privalomumo visoms Europos Sąjungos šalims narėms. Be to, nei komisija, nei teismas nenurodė jokių BVK numatytų lygtinio paleidimo netaikymą reglamentuojančių motyvų, neatsižvelgė, kad ilgas kalinimas labai apsunkina nuteisto asmens resocializacijos procesą.

6.3. Komisija ir teismas nepagrįstai sprendė, kad jis nepasiekė pažangos valdydamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo teigimu, jis dalyvavo visose įmanomose socialinės reabilitacijos programose, dirba, mokosi, įgijo keletą profesijų, todėl mano, kad tai ir yra pažanga.

6.4. Nevertinta tai, kad jis turi šeimą, vaiką ir ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys pasikeis ir toks išliks, gyvenime nebebus vietos kriminalui, nusikaltimams.

6.5. Bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis bus pasiekti bausmės tikslai, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, kadangi probacijos priežiūra kainuoja žymiai pigiau nei realus kalinimas. Teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė.

6.6. Komisija ir teismas rėmėsi prielaidomis, o jis atitinka visus BVK keliamus reikalavimus, o formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo materialus pagrindas.

6.7. Nuteistasis padarė išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Pažymi, kad daug metų neturi nuobaudų, jam suteikta teisė išvykti namo savaitgaliais, suteiktos atostogos, o tai, jo manymu, rodo, jog jis pasikeitė, įgijo kitų pasitikėjimą, o jo didžiausios viltys yra stipri šeima, kuri padės išlikti drausmingu, rūpestingu ir pareigingu piliečiu.

6.8. Nukentėjusiems priteisti ieškiniai mokami, nes mokėti solidariai turi ne tik jis, bet ir kiti, o jis turėjo įsiskolinimą vaikams, kurį reikia mokėti pirma eile, ką jis ir padarė. Šeimai reikia jo uždirbtų pinigų, tačiau jis neatsisako mokėti ir ieškinio, o būdamas lygtinai paleistas, jis galėtų būti aktyvesnis darbo rinkoje, gauti daugiau pajamų, kurių užtektų ne tik šeimai, bet ir ženklesniam solidaraus ieškinio išmokėjimui.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. kovo 1 d. 2023 m. vasario 17 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

11. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rėmėsi tik prielaidomis. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas savo sprendimus grindė ne prielaidomis, o tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino A. K. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją ir rėmėsi tik prielaidomis.

13. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. K. savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja tik su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, darbu, mokymusi, keleto profesijų įgijimu. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jo elgesys keičiasi labiau teigiama linkme. Skunde nurodyti faktai apie dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, darbą, mokymąsi, profesijų įgijimą, šeiminius santykius, režimo laikymąsi pastaruosius kelerius metus ir kt. teigiamai apibūdina A. K., tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šias nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu A. K. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad nustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atmetami kaip nepagrįsti.

14. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, dirbdamas, įgydamas profesijas ir pan., tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi jam nustatomas vis dar reikšmingas galinčių būti pašalintais kriminogeninių veiksnių skaičius (dešimt statinių ir net aštuoniolika dinaminių). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net dvidešimt tris kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2019 m. kovo 28 d. Pritartina žemesniojo teismo pateiktam vertinimui, jog nuteistojo padaryti pažeidimai yra gana šiurkštūs (uždraustų daiktų turėjimas, apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų, konfliktai su pataisos namų pareigūnais, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš kitus nuteistuosius ir kt.), nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Iš 2023 m. balandžio 4 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1109 matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas penkis kartus (2018 m. gegužės 3 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2022 m. rugpjūčio 26 d.). Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis rodo nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis jau daug metų neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi, nors ši aplinkybė ir vertintina teigiamai, tačiau ji nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Atsižvelgiant į teigiamą nuteistojo A. K.elgesį, jam buvo sušvelnintos bausmės atlikimo sąlygos: nuo 2022 m. kovo 16 d. nuteistasis perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, nuo 2022 m. balandžio 22 d. jam suteikta galimybė kiekvieną savaitę dviem parom nuvykti į namus. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad probacija valstybei kainuotų mažiau nei jo išlaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, būdamas laisvėje jis turėtų didesnes finansines galimybes atlyginti padarytą žalą, vertintinos kaip deklaratyvios ir pačios savaime nesudaro pagrindo jo paleisti lygtinai. Juo labiau, kad ir nuteistojo skunde nurodomi argumentai, susiję su žalos atlyginimu, kuriuose nuteistasis akcentuoja ir kitų bendrininkų pareigą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, kartu sureikšminant savo ir savo šeimos finansinę gerovę, rodo nepakankamai pozityvų jo požiūrį ir nusikaltimo aukų artimųjų patirtus išgyvenimus.

16. Nors nuteistasis savo skunde akcentuoja šeiminius ryšius su žmona ir neseniai gimusiu vaiku, kas, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad jo elgesys pasikeis ir toks išliks, visgi aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šeiminiai ryšiai savaime neapibūdina asmens nei teigiamai, nei neigiamai. Be jokios abejonės, A. K. šeiminiai ryšiai galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant tokio elgesio riziką, vien stiprių šeiminių ryšių turėjimas nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų būtų galima siekti nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šiuo atveju aukštesnysis teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, kad naujos santuokos sudarymas, tėvystė, kaip nors pakeitė nuteistojo mąstymą, lėmusį jo nusikalstamą elgesį. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistojo mąstymas iš esmės pasikeitė, nenurodoma ir skunde.

17. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad tiek žemesnysis teismas, tiek Komisija, spręsdami nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, sureikšmino jo praeitį – anksčiau padarytą nusikaltimą). Pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą A. K. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindami nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.

18. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

19. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo A. K. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad A. K. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.