Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2024-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-1076/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-12
Bylos Nr.
1A-202-1076/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11367-2028-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Bielskė, Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius
Nuteistasis
M. R.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-1076/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11367-2028-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 2.1.16.2.12; 2.4.6.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Giedrei Stankevičienei, Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,nuteistajam M. R. (M. R.),nuteistojo gynėjai advokatei Julijai Asovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 72³ straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – (toliau ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas, ir iš M. R. konfiskuota 14 870 Eur, kurie rasti ir paimti automobilio apžiūros metu bei M. R. asmens apžiūros metu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu už tai, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio pabaigos, konkrečiai tyrimo metu nenustatyto laiko, automobilio „VW Taigo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, neteisėtai laikė ir gabeno Vilniaus miesto gatvėmis labai didelį kiekį – 3 782,388 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), iki 2023 m. kovo 30 d., apie 17.45 val., kai (duomenys neskelbtini), priešais namą (duomenys neskelbtini), automobilio patikrinimo metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,681 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2023 m. kovo 30 d., 22.25 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos, bei gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,698 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurio kiekis nenustatytas, ir labai didelį kiekį – 890,779 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2023 m. kovo 30 d., apie 21.55 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu M. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir sumažinti paskirtą bausmę iki 10 metų laisvės atėmimo, netaikyti turto konfiskavimo ir grąžinti 14 870 Eur, rastus ir paimtus automobilio ir jo asmens kratos metu. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos ir išplėstinis konfiskavimas taikomas visai rastai pinigų sumai – 14 870 Eur. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistojo ir jo motinos, liudytojos T. R., parodymai yra nepatikimi, neįvertino į bylą pateiktos turto tyrimo pažymos, specialistės Erikos Gaižutės paaiškinimų, jų nepatikrino pateiktais banko sąskaitos išrašais, dėl ko padarė tikrovės neatitinkančias išvadas, kad T. R. negrynino piniginių lėšų.

2.2. Apeliantas, apibendrindamas prie skundo pateiktų išrašų iš AB „SEB banko“ (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) ir AB „Swedbank“ (2017 m.) sąskaitų, atidarytų T. R. vardu, duomenis (apie pinigų išgryninimą), byloje pateiktus mokėjimo nurodymus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (t. 4, b. l. 33–36, 37) bei T. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktą informaciją apie pavedimus iš jos Swedbank sąskaitos (t. 4, b. l. 38, 40–43), nurodo, kad jis pervesdavo jam priklausančius pinigus savo motinai, o jo motina T. R. juos išgrynindavo, tikslu kaupti ir vėliau atiduoti jam, kas ir buvo padaryta: 1) jo pervedimai motinai atliekant bausmę nuo 2017 m. sudaro: 1 610 Eur gautų iš Teisingumo ministerijos, 159 Eur iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, bendrai 1 770 Eur (minėti pinigai buvo pervesti, išgryninti ir jam grąžinti išėjus iš įkalinimo įstaigos); 2) iš T. R. sąskaitų nuo 2022 m. lapkričio 9 d. pervesta į jo sąskaitas 3 050 Eur, 500 Eur duoti grynaisiais drabužiams, 1 200 Eur padovanoti gimtadienio proga. Viso 4 750 Eur; 3) tėvas J. R. – 4 800 Eur sukaupė ir paskolino tam tikram laikui iki jis „atsistos ant kojų“ po jo išėjimo iš kalėjimo, 500 Eur gimtadienio dovana. Viso 5 300 Eur; 4) tėvų pagalba ir jo pervesti, sukaupti, mamos išgryninti pinigai sudaro 4 750 + 5 300 + 1 770 = 11 820 Eur; 5) AB „Lietuvos paštas“ pažyma patvirtina, kad 2023 m. kovo 9 d. jam buvo išmokėta 750 Eur pinigų perlaida, iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gruodžio 1 d. pervesta 7 600 Eur. Taip pat gauta 815 Eur išmokų kaip asmeniui, registruotam Užimtumo tarnyboje. Viso 9 165 Eur; 6) iš jo gautų 9 165 Eur išleido: 881 Eur mokėjimai kortele, 617 Eur sumokėta antstoliui, 2 004 Eur įmoka antstoliui, 750 Eur automobilio nuoma, 80 Eur kitos išlaidos bei 180 Eur pervesta kitiems asmenims. Viso išlaidos sudaro 4 677 Eur; 7) po išlaidų iš jo 9 165 Eur – 4 677 Eur, lieka 4 488 Eur; 8) likutis 4 488 Eur, tėvų pagalba ir jo pervesti, sukaupti, mamos išgryninti pinigai sudaro (4 750 + 5 300 + 1 770 = 11 820 Eur) bendrai sudarė 16 308 Eur; 9) iš paminėtos 16 308 Eur sumos dalis buvo panaudota pragyvenimui, kita dalis buvo rasta kratos metu 14 870 Eur, t. y. suma, už kurią jis ketino įsigyti automobilį; 10) atskaičius visas išlaidas paminėtas 6 punkte, iš likusios sumos 16 308 Eur viso pragyvenimui buvo išleista apie 1 438 Eur (16 308 – 14 870 = 1 438 Eur). Atsižvelgus į tai, kad jis gyveno su tėvais ir neturėjo išlaidų, susijusių su buto išlaikymu/nuoma, neturėjo ypatingų išlaidų, susijusių su maitinimu ir kt., iš turimų pinigų, per 5 mėnesius nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos iki sulaikymo, per mėnesį, atskaičius 6 punkte nurodytas išlaidas, jo pragyvenimui likdavo vidutiniškai po 290 Eur kas mėnesį (1 438 : 5 = 287,6 Eur), ko pilnai užtekdavo nueiti į kavinę ar, kaip mini teismas, vieną kartą sumokėti už elektrą 140 Eur (liudytoja O. V.). Iš išvardintų sumų ir pateiktų pažymų, išrašų matyti, kad visos lėšos yra gautos teisėtais būdais. Pinigų likutis paimtas iš automobilio ir jo asmens kratos metu, išlaidų ir pajamų santykis yra nuodugniai paskaičiuotas.

2.3. Teismas sumenkino nuteistojo parodymų dalį dėl lošimo „Top sport“. Informacija apie įnešimus ir laimėjimus yra užfiksuota pažymoje iš „Top sport“. Jis teismui nurodė bent du asmenis, kurie galėtų paaiškinti, kaip vykdavo atsiskaitymai, tačiau teismas atsisakė juos apklausti, taip pažeisdamas jo teisę gintis.

2.4. Nors turto tyrimo pažyma buvo paruošta dar 2023 m. rugpjūčio 21 d., tačiau užbaigiant ikiteisminį tyrimą bei leidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nei nuteistasis, nei jo gynėja neturėjo galimybės su ja susipažinti. Tik nagrinėjant bylą teisme, po antrojo posėdžio, jam ir jo gynėjai buvo suteikta galimybė susipažinti su turto vertinimo pažyma, kas apsunkino galimybę tinkamai gintis. Susipažinus su turto tyrimo pažyma tapo aišku, kad ne visa turinti reikšmės informacija yra išreikalauta, įtraukti ne visi duomenys. Pavyzdžiui, nėra įtrauktos pajamos 750 Eur, gautos per „Pay post“, neįtrauktos 2017 m. rugsėjo 5 d. pajamos – 1 300 Eur; pažymos ataskaitinis laikotarpis parinktas ne už 5 metus, kaip nurodoma Generalinio prokuroro rekomendacijose, o nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d.; tuo tarpu jo tėvų banko sąskaitos buvo analizuojamos nuo 2018 m. balandžio 23 d. Turto tyrimo pažymoje gali dubliuotis duomenys, pavyzdžiui, atitinkamai su specialistės E. Gaižutės paaiškinimais, išgryninta iš jo AB SEB banko sąskaitos suma 670 Eur galėjo būti rasta kratos metu tarp aptiktų pinigų.

2.5. Specialistė, vyr. tyrėja E. Gaižutė teisme atsakydama į klausimus paaiškino: „Pažymoje nuo 1 iki 5.5 punkto – M. R. pajamos pagal dokumentus. 750 Eur suma nebuvo įtraukta, nes nebuvo byloje duomenų, kad reikia kažką dar užklausti. Jei kaltinamasis būtų pasisakęs, būtų užklausos. Tai būtų kaip gautos pajamos.“ (nuosprendžio 17 lapas). Šis atsakymas yra svarbus dviem aspektais. Pirma, E. Gaižutė pripažįsta faktą, kad ne visi svarbūs duomenys yra įtraukti į turto vertinimą, esant tokiems duomenims jo pagrįstos pajamos būtų didesnės. Antra, jeigu jis būtų turėjęs galimybę susipažinti su turto tyrimo pažyma dar ikiteisminio tyrimo metu, būtų galėjęs nurodyti papildomus duomenis ar paaiškinti, ką dar reikia išreikalauti, tačiau pažeidžiant jo teisę į gynybą tokios galimybės jis neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu apie jo pajamas jam buvo užduota tik pora klausimų, o jam nežinant turto tyrimo apimties ir rezultatų, neturėjo ką komentuoti. Nepaisant to, apklausoje minėjo apie pinigų gavimą iš Teisingumo ministerijos nuo 2014–2015 m., tačiau specialistė, turėjusi galimybę susipažinti su jo apklausa, neatkreipė į tai jokio dėmesio ir neišreikalavo šios informacijos, kaip ir tyrėja, atlikusi ikiteisminį tyrimą, nenurodė šio pajamų gavimo šaltinio.

2.6. BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos negali būti taikomos, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2023 m. kovo 30 d. grynais pinigais turėjo mažesnę negu 250 MGL nepagristą sumą. Iš kratų metu aptiktos bendros 14 870 Eur sumos mažiausiai turėjo būti įskaičiuota 750 Eur suma, gauta per „Pay post“, ir 1 770 Eur suma, pervesta motinai ir vėliau nuimta ir jam grąžinta, t. y. 14 780 – 750 – 1770 = 12 350 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL yra 50 Eur, taigi minėta pinigų suma sudaro 247 MGL. Turint omeny, kad dėl 690 Eur sumos tyrėja E. Gaižutė paaiškino, jog ir ši suma nuimta nuo jo SEB banko sąskaitos galėjo būti tarp rastos kratos metu, tai minėta nepagrįsta suma turėtų būti mažinama dar 690 Eur, atitinkamai 13,8 MGL. Kas būtų lygu 233,2 MGL.

2.7. M. R. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Teismas, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nepakankamai atsižvelgė į kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis ne tik visiškai prisipažino ir davė nuoseklius parodymus, tačiau ir stengėsi kiek galėdamas padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams greitai ir ekonomiškai nustatyti tiesą; draudžiamas medžiagas laikomas namuose pats, savanoriškai, parodė policijos pareigūnams. Be to, policijos pareigūnams nurodė jam žinomą informaciją apie asmenį, kurio prašymu sutiko atlikti nusikalstamą veiką. Teismas galėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistojo atžvilgiu šioje byloje nėra užfiksuotas ir inkriminuotas nė vienas pardavimo kokios nors psichotropinės ar narkotinės medžiagos atvejis, bei į tai, kad išimtos uždraustos medžiagos nepateko į apyvartą, kas parodo mažesnį veikos pavojingumą.

2.8. Abu M. R. tėvai yra garbaus amžiaus, pensininkai, tėvo sveikatos būklė šiai dienai yra ypatingai nestabili dėl erkinio encefalito ir kitų susirgimų. Galimybės atsistatyti iki savarankiškumo yra nedidelės. M. R. yra vienintelis vaikas šeimoje, todėl vienintelis, galintis pasirūpinti tėvais.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir proceso dalyvių argumentais, atlikusi įrodymų tyrimą,apklaususi 2023 m. gegužės 4 d. Turto tyrimo pažymą Nr. 01-1-11367-23 (toliau – Turto tyrimo pažyma) parengusią specialistę E. Gaižutę, liudytojus S. G., G. S., ištyrusi papildomą Turto tyrimo pažymą ir papildomus duomenis iš AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“ (nuteistojo tėvų banko sąskaitų išrašus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.), (duomenys neskelbtini) pataisos namų, (duomenys neskelbtini) pataisos namų žiniaraščius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš M. R. nepagrįstai konfiskavo 14 870 Eur. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama ir išplėstinis turto konfiskavimas panaikinamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

5. M. R. apeliacinio skundo dalis dėl bausmės paskyrimo atmetama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir nuteistajam paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

6. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Taigi, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant nustatytoms visoms minėtoms įstatyme įtvirtintoms sąlygoms

7. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neatitikimo apimties, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (liudytojų, kaltinamojo parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir kt.). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2004, Nr. 2K-245-1073/2018). Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021). Baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Iš BK 72³ straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, Nr. 2K-295-222/2019, Nr. 2K-72-511/2021).

8. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl pas M. R. automobilyje ir jo kratos metu rastų pinigų kilmės, vertino, kad byloje esančiuose nuteistojo motinos T. R. banko sąskaitos išrašuose nėra duomenų apie piniginių lėšų išgryninimą ir konstatavo, jog paneigta nuteistojo bei jo motinos nurodyta versija, kad T. R. sūnaus jai pervestus pinigus išgrynindavo ir perdavė jam po to, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat sprendė, kad nepagrįsta nuteistojo pozicija, jog jis neturėjo beveik jokių vartojimo išlaidų. Nesant papildomų duomenų ir tokiu būdu nesant galimybės nustatyti tikslios ar apytikslės M. R. patirtų išlaidų sumos, teismas vadovavosi Valstybės duomenų agentūros nustatytomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis, kurios buvo nustatytos turto tyrimo metu – 34 918,78 Eur (t. 4, b. l. 3–10). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad M. R. nepagrindė 14 870 Eur sumos teisėtumo. Ši suma viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri būtina vertinant teisėtų ir neteisėtų pajamų santykį siekiant pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą, dėl ko teismas konstatavo, jog byloje nustatytos visos BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodytos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, dėl ko išplėstinį turto konfiskavimą taikė visai rastai pinigų sumai – 14 870 Eur. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

9. Kaip matyti iš nuteistojo parodymų, pas jį rastų pinigų kilmę jis iš esmės grindė nurodydamas, kad dalis pas jį rastų pinigų buvo iš valstybės už netinkamas įkalinimo sąlygas priteisti pinigai bei jo tėvų per M. R. laisvės atėmimo bausmės laiką sutaupyti ir jam padovanoti pinigai (t. 3, b. l. 194–195). Tokią M. R. poziciją patvirtina ir jo motina, liudytoja T. R., kuri teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jos sūnui buvo pervesti pinigai dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, kurių dalį jis pervedė motinai, be to, ji kartu su vyru taupė pinigus, kas mėnesį po 10 – 20 Eur, vasaros metu ir daugiau; tėvas M. R. pastarajam išėjus į laisvę davė apie 5 000 Eur, ji virš 1 000 Eur, galimai apie 1 500 Eur. (t. 2, b. l. 157–158; t. 3, b. l. 196–197).

10. Pirmosios instancijos teisme apklausiama 2023 m. gegužės 4 d. Turto tyrimo pažymą (t. 4, b. l. 3–11) parengusi specialistė E. Gaižutė (t. 4, b. l. 46–50) paaiškino, kad tyrimo metu ji negalėjo pagrįsti nuteistojo motinos nurodytos aplinkybės, jog ji (T. R.) perdavė savo sūnui pinigus, kadangi E. Gaižutei nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog nuteistojo motina išgrynindavo savo banko sąskaitose turimus pinigus. Ji turėjo duomenis, kurie patvirtino, kad nuteistojo tėvas į savo sąskaitą gaudavo pajamas (pensiją) ir gautus pinigus išgrynindavo, dėl ko galima daryti prielaidą, jog šiuos pinigus taupė ir davė nuteistajam, tačiau T. R. banko sąskaitų išrašuose matyti tik gautas atlyginimas, mokesčių mokėjimas, tačiau ne pinigų išgryninimas.

11. Vis tik, kaip matyti iš byloje esančio 2023 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolo, buvo apžiūrėti nuteistojo tėvų – J. R. ir T. R. banko sąskaitų išrašai nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. (t. 2, b. l. 110–111). Tiek J. R., tiek T. R. banko sąskaitų išrašuose užfiksuotos pinigų išgryninimo bankomatuose operacijos. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teisme T. R. parodė, jog pinigus išgrynindavo 2015, 2017 metais (t. 3, b. l. 196), taigi, kaip matyti iš pirmiau aptarto apžiūros protokolo turinio, tyrimo metu nebuvo vertinti nuteistojo tėvų banko sąskaitų išrašai už 2017 metus. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė ir AB SEB bankas bei AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašus, kuriuose nurodyta, kokios pinigų sumos buvo išgrynintos 2017 – 2021 m. iš T. R. banko sąskaitos (t. 4, b. l. 128–162). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo papildomai išreikalauti J. R. ir T. R. AB „SEB bankas“ ir AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (t. 5, b. l. 13–16, 19–20). Įvertinus į bylą pateiktus pirmiau nurodytus banko sąskaitų išrašus (t. 5, b. l. 23–60, 63–77) matyti, kad minėtu laikotarpiu tiek į J. R., tiek į T. R. banko sąskaitas nuolat buvo gaunamos pajamos, ir dalis šių pajamų nuolat išgryninamos. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė E. Gaižutė paaiškino, kad sprendžiant iš piniginių lėšų judėjimo M. R. tėvo J. R. banko sąskaitoje, pastarasis galėjo grynaisiais sukaupti 5 000 Eur (t. 5, b. l. 116). Teismo vertinimu, minėti duomenys pagrindžia nuteistojo motinos nurodytą aplinkybę, jog ji su vyru galėjo sutaupyti atitinkamą pinigų sumą.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pateikus specialistei naujus duomenis – T. R. ir J. R. AB SEB bankas ir AB „Swedbank“ banko sąskaitų išrašus, taip pat duomenis iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų, ji nurodė, kad išvada, kurią ji nustatė patikslintoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. Turto tyrimo pažymoje, iš esmės nesikeičia. Pridėjus tiek (duomenys neskelbtini) pataisos namų, tiek (duomenys neskelbtini) pataisos namų duomenis, jie išsilygina. Lyginant su pirma išvada skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų sumažėja 638,84 Eur (16 641,27-16 002,43 Eur). Tačiau specialistė taip pat paaiškino, kad ji T. R. nurodytų sumų perdavimo (tėvo apie 5 000 Eur ir jos pačios virš 1 000 Eur) nevertino, ir į Turto tyrimo pažymą neįtraukė. Jei reikėtų įvertinti, kad šie pinigai nuteistajam buvo padovanoti, tai minėti pinigai būtų išminusuoti, ir skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų sumažėtų.

13. Be kitų bylos aplinkybių, taip pat svarbu įvertinti ir patikslintoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. Turto tyrimo pažymoje nurodytus duomenis. Specialistė E. Gaižutė paaiškino, kad minėtas skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų, kuris atsispindi pažymos 17 punkte (-16 002,43 Eur) apskaičiuojamas iš 14 eilutės („Bendra tiriamojo laikotarpio pradžioje turimų piniginių lėšų ir gautų pajamų suma“) atėmus 15 („Duomenys apie turto tyrimo metu nustatytą išlaidų sumą“) (39 885,66 Eur) ir 16 („Duomenys apie pinigų likutį (santaupas) grynaisiais pinigais, finansų įstaigų sąskaitose, duomenys apie indėlius tiriamojo laikotarpio pabaigoje“) (14 928,33 Eur) eilučių duomenis. Kaip matyti iš patikslintos Turto tyrimo pažymos, 16 eilutėje yra nurodytos piniginės lėšos, kurios buvo rastos pas M. R.. Teismo paprašius specialistės paaiškinti, kodėl šios lėšos yra išminusuojamos iš teisėtų pajamų sumos kaip patirtos išlaidos, specialistė nurodė, jog nėra žinoma, ar minėta suma yra gauta teisėtai, ar ne. Specialistė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šie pinigai yra skaičiuojami kaip išlaidos, ir nurodė, jog viskas yra apskaičiuojama pagal duotą formulę, tačiau jos prasmės nepaaiškino. Jeigu remtis specialistės paaiškinimais, pagal tokią metodiką pas nuteistąjį rastų lėšų, kurių kilmė yra tiriama ir nustatinėjama konkrečioje byloje, neteisėtumas jau būtų iš anksto preziumuojamas. Taigi toks jų vertinimas kaip patirtos išlaidos nėra paaiškinamas.

14. Apibendrindama šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pirma, bylos duomenimis liko nepaneigti liudytojos T. R. parodymai, kad ji kartu su vyru dovanojo pinigų (iš viso virš 6 000 Eur) M. R. ir, sprendžiant iš pateiktų banko išrašų bei specialistės paaiškinimų, galėjo tokias lėšas išsigryninti ir sutaupyti. Antra, kolegijos neįtikina pirminėje ir patikslintoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. Turto tyrimo pažymoje taikyta metodika, kuria, motyvuojant lėšų kilmės neaiškumu, iš nustatytos teisėtų pajamų sumos buvo išminusuota pas M. R. rasta pinigų suma – 14 928,33 Eur. Taigi prie patikslintoje Tyrimo išvadoje nustatytų teisėtų pajamų (38 811,56 Eur) pridėjus pagal M. R. motinos parodymus nuteistajam palankiausią lėšų dydį (6 500 Eur), ir, neatimant rastų 14 928,33 Eur kaip išlaidų, atėmus tyrimo metu nustatytą išlaidų sumą (39 885,66 Eur) galutinis skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų gautųsi 5 425,9 Eur.

15. Siekiant įvertinti nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis disponavo ne tik savo lėšomis, bet ir pataisos įstaigose esančių nuteistųjų prašymu pervesdavo pinigus į „Top sport“ paskyrą ir grąžindavo gautus laimėjimus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti M. R. nurodyti asmenys – liudytojai S. G. ir G. S., kurie patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis buvo sukūręs „Top sport“ paskyrą, jog kiti nuteistieji joje galėtų žaisti azartinius žaidimus (t. 5, b. l. 111–115). Apeliacinės instancijos teisme apklausiama specialistė E. Gaižutė paaiškino, kad su „Top Sport“ susiję pinigų judėjimai buvo fiksuoti kaip M. R. pajamos ir išlaidos. Vertinant M. R. ir liudytojų parodymus, kad jis šiuo atveju disponavo ne savo lėšomis, į minėtas sumas Turto vertinimo išvadoje nebūtų atsižvelgiama, ir rezultatas M. R. būtų netgi nepalankus. Tačiau, pirma, teismas, nagrinėdamas bylą pateikto skundo ribose, negali pasunkinti nuteistojo teisinės padėties. Antra, pasak M. R. ir liudytojų parodymų, kalintys nuteistieji per trečiuosius asmenis grąžindavo M. R. praloštus pinigus grynaisiais, kas – tyrimo metu nenustatyta suma – vėlgi padidintų jo pajamas, ir idealiu atveju šį balansą turėjo išlyginti. Kitaip tariant, kadangi lieka nepaneigta, jog M. R. žaidė svetimais pinigais, Turto vertinimo pažymoje neatsižvelgiant į pajamas, gautas iš „Top Sport“, reikėtų neatsižvelgti ir į atitinkamas išlaidas, t. y. lėšas, įmokėtas į „Top Sport“ sąskaitą. Kadangi išlaidų buvo patirta daugiau negu pajamų, galutinis rezultatas, kitaip negu teigė specialistė, M. R. vis dėlto būtų palankus, ir dar labiau sumažintų skirtumą tarp teisėtų pajamų ir išlaidų.

16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenimis nėra patikimai nustatyta, kad pas nuteistąjį rasti pinigai negalėjo būti pagrįsti teisėtomis pajamomis. Todėl pirmosios instancijos teismo pagal BK 72³ straipsnį pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas panaikinamas.

Dėl paskirtos bausmės

17. M. R. skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Nuteistojo teigimu, teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad jis stengėsi padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą byloje, nurodė jam žinomą informaciją apie asmenį, kurio prašymu sutiko atlikti nusikalstamą veiką. Apeliantas pažymi, kad uždraustos medžiagos nepateko į apyvartą, o tai parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Savo prašymą skirti jam švelnesnę bausmę M. R. taip pat grindžia remdamasis tėvų amžiumi bei sunkia tėvo sveikatos būkle; nurodo, kad jis yra vienintelis galintis pasirūpinti tėvais. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistąjį M. R. charakterizuojančius duomenis, sutikti su jo argumentais neturi pagrindo.

18. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Už nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. R. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas (t. 3, b. l. 70–81, 83–108), baustas administracine tvarka už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, vartojo psichiką veikiančias medžiagas (t. 3, b. l. 109–111). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija pastebi, kad M. R. taip pat buvo 2008 m. teistas ir už analogišką veiką Rusijos Federacijoje, kitas veikas padarė lygtinio paleidimo metu; po paskutinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepraėjus nė pusmečiui vėl nusikalto.

20. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi – tačiau, jo teigimu, apygardos teismas neįvertino aplinkybės, jog nuteistasis policijos pareigūnams nurodė informaciją apie asmenį, kurio prašymu jis sutiko atlikti nusikalstamą veiką, t. y. jis padėjo nustatyti tiesą byloje. Kaip matyti iš M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis nurodė, jog narkotines medžiagas jam perdavė asmuo vardu Viačeslavas, tačiau nuteistasis negalėjo nurodyti nei asmens tapatybės ir gyvenamosios vietos, nei kada ir kur jie kartu atliko laisvės atėmimo bausmes. M. R. galėjo nurodyti tik šio asmens ūgį, kūno sudėjimą, bet tiksliai apie jį nieko pasakyti negalėjo (t. 2, b. l. 189–190). Nuteistasis taip pat teigia, kad jis savanoriškai parodė namuose laikomas draudžiamas medžiagas. Ši aplinkybė nevertinama kaip esminis pagalbos policijos pareigūnams suteikimas, nes pareigūnų sprendimą atlikti kratą M. R. gyvenamojoje vietoje lėmė duomenys apie jo disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Taigi kratos metu pareigūnai jas bet kokiu atveju būtų suradę. Įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus, taip pat jo elgesį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, aplinkybė, kad nuteistojo tėvai yra garbaus amžiaus ir, kad nuteistasis vienintelis gali jais pasirūpinti – nesudaro pagrindo sušvelninti paskirtą bausmę, kuri viršija tik tris mėnesius minimalios bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas, ir iš M. R. (M. R.) konfiskuoti 14 870 Eur, kurie rasti ir paimti automobilio apžiūros metu bei M. R. asmens apžiūros metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigus – 14 870 Eur – ir šias lėšas grąžinti nuteistajam M. R..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėJustas Namavičius