- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- eI-4415-1047/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02954-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jovita Einikienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. G., I. G., V. G., N. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gražina Versockienė, Gražina Versoc
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Arūno Kaminsko, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. G. (A. G.), pareiškėjo atstovei advokatei Gražinai Versockienei, pareiškėjo atstovui Valdemarui Guzovskiui (Valdemar Guzovski),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. G. (A. G.), I. G., A. G. (A. G.), V. G., N. G. (N. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečiai A. G. (toliau – ir pareiškėjas), I. G., A. G., V. G., N. G. su skundu (I t., b. l. 1–11) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00670, 00671, 00672, 00673, 00674/ 17I-428, 429, 430, 431, 432 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jis, jo žmona I. G. bei jų nepilnamečiai vaikai A. G., V. G. ir N. G. gyvena Lietuvoje nuo 2013 m. Vaikai lanko Vilniuje privačią pradinę mokyklą bei darželį, pareiškėjai nuomojasi namą Vilniuje, čia gyvena, vykdo veiklą, dirba 5 metus. Su Lietuva jie sieja savo ateitį, mokosi lietuvių kalbos. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 7 d. įsteigė UAB „Verslo inovacijos ir technologijos“ (toliau – ir Bendrovė) ir sėkmingai vysto verslą Lietuvoje – būdamas įmonės akcininku ir vadovu, užsiima telekomunikacijų bei su tuo susijusių IT, programavimo paslaugų teikimu. Bendrovė nuo 2013 m. išaugo iki 5 asmenų kolektyvo, pasirašė kelis tarptautinius kontraktus, nuo šių metų įdiegė į rinką naują paslaugą – „išmanaus namo“ įrangos diegimą bei programavimą. Pareiškėjams leidimai laikinai gyventi išduodami nuo 2013 m., tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė pakeisti jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino išduotas daugkartines nacionalines vizas.
Nesutikdami su ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pareiškėjai nurodė, kad atsakovo išvada, jog Bendrovė neturi nė vieno kliento Lietuvoje, yra klaidinga. Pažymėjo, kad užsakymų lapai, kuriuos atsakovo specialistai atsisakė priimti, patvirtina, kad nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. Bendrovė teikė paslaugas bent 4 asmenims Lietuvoje, teiktų paslaugų kaina – 2 210 ?ur.
Be to, atsakovas nevertino pateiktų dokumentų visumos, o apsiribojo formaliu jų įvertinimu, ir, matydamas pajamas iš užsienyje registruotų juridinių asmenų, padarė klaidingą išvadą, kad paslaugos teiktos užsienyje. Nors tam tikras paslaugas užsisakė ir už jas apmokėjo užsienio juridiniai asmenys, tačiau šios paslaugos buvo teikiamos būtent Lietuvos teritorijoje. Pažymėjo, kad Bendrovė pagal Estijos įmonės užsakymą vykdė ir tebevykdo Lietuvos telekomunikacijų rinkų tyrimą pagal Estijos įmonės suformuotas užduotis. Visi atsiskaitymai pagal šią sutartį vykdomi per banką bei vyko jau pareiškėjo kreipimosi į atsakovą metu. Pabrėžė, jog sutartis buvo pasirašyta nuotoliniu būdu elektroninio ryšio priemonėmis ir yra galiojanti bei vykdoma, tačiau Migracijos departamento specialistas atsisakė pastarąją priimti, neva negalėdamas patikrinti jos autentiškumo.
Paaiškino, kad Bendrovės teikiamai paslaugai Lietuvos rinka dažnu atveju gali būti per maža, todėl bendradarbiavimas su užsieniu yra neišvengiamas. Bendrovė yra pasirašiusi kontraktą su Ispanijos bendrove „Orange Espagne“, taigi Bendrovės veikla yra vykdoma ir paslauga faktiškai teikiama. Sutartis su tokia didele telekomunikacijų bendrove reikalauja didelio įdirbio rinkoje bei teikiamų paslaugų kokybės, todėl atsakovo nuogąstavimai dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo neturi jokio pagrindo.
Dėl Bendrovės verslo plano pažymėjo, kad tokio dokumento negalima parengti per vieną dieną, nes jis reikalauja visos įmonės finansinės padėties analizės, trumpalaikių bei ilgalaikių tikslų bei uždavinių iškėlimo, veiklos planavimo, tačiau verslo plano dalis dėl vieno iš Bendrovės partnerių galėjo būti patikslinta. Pažymėjo, kad „Alaris Labs“ interneto puslapis buvo atnaujintas kaip tik tuo laiku, kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Senoji „Alaris Labs“ interneto svetainė buvo panaikinta, nebeveikė, todėl buvo priimtas sprendimas patikslinti verslo plano dalį, tačiau kita informacija nekito. Tikslinant informaciją, kompiuterio ekrano nuotraukoje buvo užfiksuota 2018 m. balandžio 16 d. data, tačiau, ši data parodo laiką, kada buvo daroma kompiuterio darbalaukio nuotrauka, o ne rengiamas verslo planas. Atsakovas privalėjo vertinti verslo plano turinį kitų pateiktų dokumentų kontekste, tačiau, pamatęs verslo plane minėtą datą, šio plano nevertino išvis. Jei atsakovui kilo kokių nors abejonių dėl kažkurios verslo plano dalies, jis galėjo šias aplinkybes pasitikslinti. Taip pat nurodė, jog buhalterinių paslaugų įmonė padeda rengti dokumentus kreipiantis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi, o kas yra buhalterinės įmonės akcininkai (dalyviai) pareiškėjas nežino ir jam tai nėra svarbu. Jam buhalterinės apskaitos paslaugas teikia buhalterė Janina, jis bendrauja tik su ja. Bendrovės verslo planas nerengtas ant jokio šablono, tai yra kūrybinis darbas, prie kurio prisidėjo ir Bendrovės buhalterė. Pabrėžė, jog pareiškėjas net nebuvo apklaustas, jo nepaprašyta atsakyti į klausimus ar pateikti papildomus dokumentus, kas vertinama kaip nebendradarbiavimas, nulėmęs netinkamą aplinkybių vertinimą bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visa informacija apie pastate įsikūrusias bendroves bei reklama yra skelbiama specialiai tam skirtoje vietoje pastato pirmame aukšte, visiems matomoje vietoje. Ten yra ir iškaba apie Bendrovę. Pastato ketvirtame aukšte jokių iškabų ir neturi būti, visiems klientams užtenka informacinės nuorodos pirmame pastato aukšte. Pasak pareiškėjo, UAB „Vironis“ vadovo pavaduotojas M. V. patvirtino, kad policijos pareigūnai klausinėjo apie Bendrovę, jos darbuotojus, tačiau jis teigia niekada nesakęs, jog nėra matęs darbuotojų kabinete Nr. 415-2. Priešingai, pareigūnams buvo patvirtinta, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti jo darbuotojai dirba šiame ofise, o policija lankėsi pietų pertraukos metu, todėl jiems buvo paaiškinta, kad darbuotojai išėję pietauti. Anot pareiškėjo, dalis Bendrovės vadybininkės žodžių taip pat buvo iškraipyta, dalis neįtraukta, kas lėmė nepagrįstą išvadą, kad Bendrovės vadybininkai užsiima tik laiškų persiuntimu, nors taip nėra, nes Bendrovės vadybininkai, gavę iš klientų pranešimus dėl gedimo, privalo operatyviai nustatyti gedimą, įvertinti jo pobūdį, į kurią kategoriją pastarasis patenka pagal sutarties priedą bei kiek laiko skiriama jo pašalinimui, nustatę tai – siunčia susistemintą informaciją už gedimo pašalinimą atsakingam asmeniui, koordinuoja, kad pastarasis būtų pašalintas laikantis sutartyje suderinto jo pašalinimo laiko ir tik pastarąjį pašalinus informuoja apie tai klientą. Vadybininkų funkcijos yra vienodos, tačiau darbai ir klientai – skirtingi. Kiekvienas iš vadybininkų turi savo klientą, su kuriuo dirba. Apklausta vadybininkė dirbo su Ispanijos telekomunikacijų milžine „Orange“, tačiau atsakovo vertinimas, kad visi Bendrovės vadybininkai dirba su vienu klientu yra ne visai teisingas, juo labiau, kad klientas klientui nėra lygus. Paaiškino, kad Bendrovės pasirinkta verslo vykdymo vieta – Lietuva siejama būtent su patogia geografine dislokacija, mokestine sistema, specialistų kvalifikacija bei darbo jėgos apmokėjimo sąlygomis, todėl visas Bendrovės darbas vykdomas Vilniuje.
Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog Migracijos valdyba apklausos laiko su Bendrovės darbuotojais nederino. Jei Migracijos valdybos pareigūnai apklausos laiką būtų suderinę, darbuotojai neabejotinai joje dalyvautų. Mano, kad aplinkybės, kur anksčiau dirbo Bendrovės darbuotojai, arba kad vienas iš jų turi verslo liudijimą, niekaip nesusijusios su pareiškėjo prašymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad turi pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos Rusijoje, kurios papildo jo darbines pajamas, tačiau darbo užmokestis nėra jo pagrindinis siekis. Kaip Bendrovės akcininkas jis suinteresuotas vystyti Bendrovės veiklą, investuoti gaunamas pajamas į pastarąją. Pareiškėjas galėtų išsimokėti sau dividendus, bet buvo priimtas sprendimas investuoti lėšas į Bendrovės vystymą, naujos įrangos įsigijimą. Pareiškėjui turimų pajamų visiškai pakanka išlaikyti save ir šeimą, todėl atsakovo abejonės dėl pastarųjų nepagrįstos.
Pareiškėjai nesutinka, kad jų ekonominiai ir socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai. Ilgalaikį ir nuolatinį pareiškėjo ekonominį ryšį su Lietuva pagrindžia tai, kad pareiškėjas sėkmingai vysto verslą Lietuvoje, jo įmonė veikia pelningai, neturi ir niekada neturėjo jokių skolų valstybės biudžetui, mokėjo pelno mokestį, darbo užmokesčiai darbuotojams mokami laiku, Bendrovės apyvarta yra didelė ir 2018 m. bus pabaigti pelningai. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš Bendrovės. Jie nuomojasi namą Vilniuje, kur gyvena jau 5 metus. Be to, pareiškėjo vaikai lanko mokyklą ir darželius Vilniuje, pareiškėjai mokosi lietuvių kalbos, čia planuoja savo ateitį, Lietuvoje gimė paskutinis pareiškėjo vaikas, taigi su Lietuva juos sieja ir socialiniai ryšiai. Nepagrįstu sprendimu apribotos nepilnamečių teisės ir teisėti interesai, kai nepilnamečiams vaikams būtinas mokslas, darželiai, o pastarieji negali į juos net užsirašyti dėl formalių trūkumų – leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturėjimo.
Pareiškėjai taip pat nesutinka su atsakovo išvada dėl nelegalios migracijos grėsmės. Jų manymu, atsakovas formaliai vadovavosi Lietuvos migracijos politikos gairėmis. Migracijos departamentas neturėjo surinkęs pakankamai įrodymų, leidžiančių ginčijamame sprendime daryti išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, jog pareiškėjas atitiktų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (redakcija galiojusi iki 2018 m. birželio 30 d.) (toliau – UTPĮ) sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti, taip pat kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–10).
Nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjų kartu su prašymais pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi, nes pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Bendrovė savo veiklą vykdė pastaruosius 6 mėnesius pagal verslo planą Lietuvos Respublikoje, taigi Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Dėl teismui pateiktų Bendrovės ir fizinių asmenų pasirašytų užsakymo formų pažymėjo, kad pareiškėjas šių dokumentų kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikęs nebuvo, taigi, jie savaime nepaneigia ginčijamo sprendimo išvadų. Be to, šie papildomi dokumentai nepatvirtina, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes užsakymų formos buvo sudarytos nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2018 m. kovo 28 d., o pareiškėjas turėjo įrodyti, kad jo Bendrovė Lietuvos Respublikoje vykdo veiklą ne mažiau kaip nuo 2017 m. spalio 17 d. Taip pat pažymėjo, kad pateiktos užsakymų formos yra neinformatyvios, jose nėra nurodyti paslaugų įvykdymo terminai, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad nurodytos paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, tuo labiau, kad jos buvo suteiktos aktualiu laikotarpiu. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas turėjo pareigą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pagrįsti visais turimais įrodymais, įrodyti savo ketinimų realumą ir pagrįstumą, tačiau šios pareigos neįvykdė.
Migracijos departamento teigimu, pareiškėjas jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti išvadą, kad verslo planas buvo sudarytas likus vienai dienai iki prašymo pateikimo, teismui nepateikia. Taip pat nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad Migracijos departamentas neįsigilino į Bendrovės vykdomos veiklos specifiką, iškreipė darbuotojų paaiškinimus. Po Bendrovės darbuotojos S. G. paaiškinimais pasirašė pati darbuotoja, taigi nebuvo jokio pagrindo manyti, kad šie paaiškinimai neatitinka S. G. nurodytos informacijos. Nors į apklausą buvo kviesti ir Bendrovės darbuotojai L. Z. ir D. G., tačiau į apklausą nė vienas neatvyko, telefonu nesusisiekė, apie neatvykimo priežastis neinformavo, jokių pranešimų iš pašto, kad šaukimai nebuvo įteikti adresatams, byloje nėra. Atkreipė dėmesį, jog L. Z. į Ukrainą išvyko tik 2018 m. birželio 5 d., t. y. po savaitės nuo šaukimo išsiuntimo, taigi, ši darbuotoja turėjo pakankamai laiko susisiekti su Migracijos valdybos pareigūnais ir pranešti, kad negalės atvykti į apklausą nurodytu laiku bei suderinti kitą atvykimo laiką, tačiau to nepadarė ir jokių pateisinamų priežasčių nenurodė.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Bendrovės biure adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kab. 415-2 nerasti Bendrovės darbuotojai, jokių iškabų ar reklamų apie Bendrovę nėra. Kabinetą nuomojančio juridinio asmens atstovas nurodė, kad minėtame kabinete kasdien dirbančių asmenų nėra. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Bendrovės patikrinimas buvo atliekamas pietų metu, tačiau Migracijos valdybos pareigūnai Bendrovės biuro adresu atvyko 14.15 val., o S. G. savo paaiškinime nurodė, kad jos pietūs yra nuo 13 iki 14 val., taigi patikrinimo atlikimo metu tiek S. G., tiek pareiškėjas ir kiti darbuotojai turėjo būti darbo vietose Bendrovės biure. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateikta nuotrauka su priklijuota Bendrovės iškaba neparvirtina, kad pastate, kuriame tariamai įsikūrė Bendrovės biuras, yra Bendrovės iškaba, ypač atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai tokios iškabos nerado.
Atsiliepimas
Atsakovas pabrėžė, kad apklausta Bendrovės darbuotoja nurodė, kad jos ir kitų dviejų vadybininkų funkcijos yra tapačios, taigi Bendrovė savo veiklą gali vykdyti iš bet kurio taško elektroninių ryšių priemonėmis. Nors savo veiklą Lietuvos Respublikoje Bendrovė vykdo jau 5 metus, tačiau joje dirba tik 5 darbuotojai (du iš jų – trečiųjų šalių piliečiai – akcininkai), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Bendrovės tikslo plėsti bei vystyti veiklą siekiant pelno. Bendrovė turi klientus tik užsienio valstybėse ir neturi nė vieno kliento Lietuvoje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl būtinybės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje užsiimant veikla Bendrovėje. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Bendrovės darbuotoja apklausos metu nurodė, kad Bendrovė iš esmės vykdo tarpininkavimo funkciją, t. y. gauna informaciją apie gedimus iš vienos įmonės ir perduoda šią informaciją kitai įmonei, kuri tuos gedimus šalina. Atsakovo nuomone, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl A. G. tikslo, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Bendrovės veiklos, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą, bet tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Paaiškino, kad duomenys apie pareiškėjo ekonominius, šeiminius, socialinius ryšius buvo įvertinti duomenų visumoje, sprendžiant dėl priimto sprendimo proporcingumo. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas anksčiau turėjo leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad leidimas laikinai gyventi jam ir ateityje turės būti išduotas, net ir nustačius imperatyvius atsisakymo išduoti tokį leidimą pagrindus. Aplinkybės, kad pareiškėjo vaikai Lietuvos Respublikoje lanko darželį ir mokyklą, taip pat nelaikytinos pagrindu pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kadangi pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai leidimų laikinai gyventi prašė šeimos susijungimo pagrindu, t. y. jų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje laikytina išvestine iš pareiškėjo teisės gauti leidimą laikinai gyventi, o ne sąlyga, kuriai esant pareiškėjui turėjo būti pakeistas leidimas laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. paaiškino, kad įmonė realiai veikia, moka mokesčius Lietuvos valstybei, joje dirba penki darbuotojai: jis pats, I. G., kuri šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, ir dar trys darbuotojai. Įmonėje vienas darbuotojas dirba su kompanija „Orange“, kitas darbuotojas su Estijos įmone, trečias darbuotojas dirba prie išmanaus namo projekto, kuris turi apie 15 klientų Lietuvoje. Nuoširdžiai prašė skundą patenkinti ir leisti gyventi Lietuvoje, kur gyvena jau daug metų jis ir jo šeima.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas Valdemaras Guzovskis nurodė, kad sutartis su Estijos įmone buvo pateikta Migracijos departamentui, bet jos nepriėmė, nes nepateiktas originalas. Vėliau neteikė, nes tikėjosi, kad, jeigu reikės, Migracijos departamentas paprašys. Nurodė, kad Migracijos departamentas nenufotografavo to, kad nėra iškabos prie pastato įėjimo, o pareiškėjas nuotraukas pridėjo. Taip pat Migracijos departamentas nepateikė M. V. apklausos protokolo. Pats M. V. negalėjo atvykti paliudyti į teismą, nes turėjo išvykti į kitą miestą. Nurodė, kad visų darbuotojų darbo funkcijos vienodos (vienodos darbo sutartys) – dėl to ginčo nėra. Visi darbuotojai atlieka tas pačias funkcijas. Prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Gražina Versockienė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovas atliko tik formalų vertinimą, pareiškėjo įmonė užsiima ne tik tarpininkavimo veikla, bet ir telekomunikacijų rinkos tyrimais, plėtoja išmanaus namo technologiją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad įmonė iš Lietuvoje vykdomos veiklos pajamų negauna, egzistuoja tik formalieji įmonės veiklos požymiai. Migracijos departamentas dokumentų dėl Estijos įmonės nenagrinėjo. Verslo planas vertintas ne tik vadovaujantis kompiuterio ekrano nuotrauka, bet ir įvertintas atsižvelgiant į 2017 įmonės pajamas. Iškabos ant pastato nenufotografavo policijos pareigūnai, nes jie atlieka patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 31-00670, 00671, 00672, 00673, 00674/171-428, 429, 430, 431, 432 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 003492975, 003492979, 003492980, 003492981, 003492976 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiams A. G., I. G., A. G., V. G., N. G.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas A. G. 2018 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, t. y. yra UAB „Verslo inovacijos ir technologijos“ akcininkas ir direktorius (II t., b. l. 269–279). Prašymui pagrįsti pareiškėjas Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo planą (II t., b. l. 299–307), 2015 m. lapkričio 11 d. Bendrovės su Ispanijos Karalystėje veikiančiu juridiniu asmeniu „Orange Espagne S. A.“ pasirašytą „Alaris“ SMS platformos prieglobos sutartį (II t., b. l. 319–327), 2015 m. birželio 18 d. prekybos tarpininkavimo sutartį, sudarytą su Singapūre veikiančiu juridiniu asmeniu „Alarislabs Pte LTd“ (II t., b. l. 343–357), 2017 m. birželio 12 d. nuolatinės apskaitos paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Vifany“ (II t., b. l. 139–143), 2018 m. balandžio 10 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Varonis“, dėl patalpų adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos (II t., b. l. 219–221), Bendrovės banko sąskaitos išrašą (II t., b. l. 144–159).
Be to, 2018 m. balandžio 17 d. Migracijos departamentui buvo pateikti ir pareiškėjo sutuoktinės I. G. bei nepilnamečių vaikų A. G., V. G. ir N. G. prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (II t., b. l. 11–21, 46–56, 95–105, 358–368).
Siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, atsakovas 2018 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių, prašydamas atlikti patikrinimą, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą (ar yra Bendrovės iškaba, ar įrengtos darbo vietos, ar įdarbinti asmenys faktiškai dirba darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, ar jų įdarbinimas nėra imituojamas) bei apklausti Bendrovės darbuotojus (II t., b. l. 206). Migracijos valdyba 2018 m. gegužės 24 d. 14.15 val. nuvyko Bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 415-2 kab. Informaciją apie patikrinimą pateikė 2018 m. birželio 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-24861 (II t., b. l. 213–215).
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus ir su jais pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 31-00670, 00671, 00672, 00673, 00674/171-428, 429, 430, 431, 432 (I t., b. l. 39–45) atsisakė pakeisti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas. Atsakovas sprendime konstatavo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje, taigi tiek Bendrovė, tiek pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, be to, konstatuotina, kad pareiškėjas A. G. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą. Nepakeitus leidimo pareiškėjui, leidimus atsisakyta pakeisti ir jo šeimos nariams.
Teismas pažymi, kad pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, jai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Minėto straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Pagal pateiktą Bendrovės verslo planą UAB „Verslo inovacijos ir technologijos“ veikla – techninių ryšio priemonių sprendimų teikimas, klientų bazės plėtimas. Atsižvelgiant į tai, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalaujama, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdytų veiką pagal verslo planą, darytina išvada, kad verslo planas turi būti parengtas anksčiau nei 6 mėn. iki prašymo dėl leidimo išdavimo / pakeitimo pateikimo ir jis turi būti vykdomas. Nagrinėjamu atveju Bendrovės verslo plane jo parengimo data nenurodyta, tačiau iš plane pateikiamos informacijos matyti, kad šis planas parengtas mažiau nei 6 mėn. iki pareiškėjo prašymo Migracijos departamentui pateikimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad verslo plane minimas darbuotojas D. G., kuris į darbą Bendrovėje priimtas tik nuo 2018 m. kovo 1 d. (II t., b. l. 169–170), taip pat pateikiami duomenys apie 2017 m. Bendrovės pajamas, Bendrovės adresas nurodomas (duomenys neskelbtini) (Bendrovė patalpas (duomenys neskelbtini) nuomojasi nuo 2018 m. balandžio 10 d.) (II t., b. l. 219–221), be to, verslo plane įdėta „Alaris labs“ elektroninio puslapio ekrano nuotrauka, daryta 2018 m. balandžio 16 d. Taigi sutiktina su atsakovo pozicija, kad Bendrovė objektyviai negalėjo pagal verslo planą vykdyti veiklos nuo 2017 m. spalio 18 d., nes verslo planas parengtas daug vėliau. Pareiškėjo argumentai, kad verslo plano dalis apie vieną iš Bendrovės partnerių „Alaris labs“ buvo atnaujinta prieš pateikiant prašymą dėl leidimo pakeitimo Migracijos departamentui, vertintini kaip gynybinė pozicija. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ne vien „Alaris labs“ elektroninio puslapio ekrano nuotrauka verslo plane patvirtina, kad verslo planas parengtas mažiau kaip 6 mėn. iki pareiškėjo prašymo Migracijos departamentui pateikimo, bet, kaip minėta, ir duomenys apie Bendrovės darbuotojus, Bendrovės biuro adresą bei pajamas.
Pažymėtina, kad vien verslo plano pateikimas savaime neįrodo, kad Bendrovė iš tiesų užsiima verslo plane nurodoma veikla bent 6 mėn. iki prašymo pateikimo (šiuo atveju – nuo 2017 m. spalio 17 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.), ir šia veikla užsiima ne bet kur, o Lietuvoje. Šiuo atveju pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog Bendrovė minėtu laikotarpiu realiai vykdė veiklą Lietuvoje, t. y. sutartys su užsienio Bendrovėmis „Orange Espagne S. A.“ bei „Alarislabs Pte LTd“ nepagrįstos jokiais jų įvykdymą patvirtinančiais dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šios sutartys sudarytos su užsienyje registruotais juridiniais asmenimis, Bendrovė klientų Lietuvoje neturi, kas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės veikla nėra susijusi su Lietuvos Respublika. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas Valdemaras Guzovskis taip pat negalėjo nurodyti Lietuvos įmonių, su kuriomis dirbtų pareiškėjo bendrovė. Pareiškėjo teismui pateikti užsakymų lapai (I t., b. l. 20–23), teismo vertinimu, taip pat neįrodo Bendrovės atitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, nes juose nurodytos paslaugos nėra minimos verslo plane, jos neapima viso 6 mėn. laikotarpio kuriuo Bendrovė turėjo vykdyti veiklą, be to, nepateikta ir jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių, kad šiuos užsakymus Bendrovė iš tikrųjų įvykdė. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė veiklą pagal verslo planą Lietuvoje.
Aplinkybę, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ reikalavimų, patvirtina ir Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo duomenys bei Bendrovės darbuotojos S. G. pateikti paaiškinimai. Pažymėtina, kad Migracijos valdyba Bendrovės darbuotojų įmonės biure nerado, o apklausta vadybininkė nurodė, kad Bendrovė turi tik vieną klientą – užsienio Bendrovę „Orange“. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad S. G. parodymai buvo iškraipyti, o darbuotojai ofise nebuvo rasti, nes tuo metu buvo pietų pertrauka. Kaip teismo posėdyje patvirtino ir pats A. G., pietų pertraukos laikas įmonėje yra nuo 13 val. iki 14 val. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos valdyba patikrinimą atliko ne pietų pertraukos metu, o S. G. savo parašu patvirtino, kad jos paaiškinimai surašyti teisingai (II t., b. l. 222–223).
Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas neįrodė, jog Bendrovės iškabos nebuvo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad iškabos nėra, o pareiškėjas pateikė nuotraukas, kuriose matyti baltas popieriaus lapas su Bendrovės pavadinimu kaip iškaba. Teismas kritiškai vertina tokią iškabą – ji aiškiai skiriasi nuo kitų nuotraukoje matomų iškabų (priklijuota lipnia juosta, užrašas yra atspausdintas ant balto popieriaus lapo), tačiau nesant atsakovo teiginius patvirtinančių įrodymų, teismas laiko, kad pareiškėjas įrodė, jog iškaba buvo. Vis dėlto šis faktas neįrodo, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdytų veiką pagal verslo planą.
Teismas pritaria atsakovo pozicijai dėl Bendrovės vadybininkų pareiginių instrukcijų vertinimo. Darbuotojos S. G. ir L. Z. pasirašiusios po identiškomis pareiginėmis instrukcijomis, nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė skirtingas Bendrovės veiklas (tarpininkavimas, darbas su išmanaus namo technologija, telekomunikacijų rinkos tyrimas), pareiškėjas ir jo atstovas Valdemaras Guzovskis teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl esant vienodoms pareiginėms instrukcijoms darbuotojos dirba skirtingą darbą, nežino kitų darbuotojų klientų, nežino darbo funkcijų ypatumų. Šis faktas laikytinas itin reikšmingu sprendžiant, ar Bendrovė 6 mėn. iki prašymo pakeisti leidimą pateikimo realiai vykdė verslo plane nurodyta veiklą Lietuvos Respublikoje.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi nepakeistas dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, jog Bendrovė 6 mėn. iki prašymo pakeisti leidimą pateikimo vykdė verslo plane nurodyta veiklą Lietuvos Respublikoje, o aplinkybės susijusios su pareiškėjo gaunamomis pajamomis, ekonominiais, socialiniais ryšiais, Bendrovės darbuotojų kitomis darbovietėmis, ginčijamame sprendime vertintos visų kitų aplinkybių kontekste ir nesudarė atskiro pagrindo nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi. Tačiau teismas išanalizavo šiuos argumentus ir motyvuotai ir dėl jų pasisakė.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo Bendrovę, nes jo Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o tai yra pagrindas atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip minėta, Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą motyvavo ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagal kurį atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pažymi, kad nors UTPĮ nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti UTPĮ reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Šiuo atveju anksčiau nurodytos Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjas tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus ir Bendrovė savo veiklą vykdo ne siekdama realiai dalyvauti rinkoje, kurti pridėtinę vertę, o siekiant pareiškėjui ir jo šeimos nariams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Be to, šiuo atveju buvo nustatyti ir Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje, bet to, kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje.
Pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą – kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Kadangi A. G. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nepakeistas pagrįstai, toks leidimas šeimos susijungimo pagrindu negali būti pakeistas ir jo sutuoktinei I. G. bei vaikams A. G., V. G. ir N. G..
Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 19 straipsnio 10 punktą, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, tai sudaro pagrindą panaikinti ir užsieniečiui išduotą vizą. Be to, pagal UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą išduota nacionalinė viza užsieniečiui panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktą viena iš numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygų yra ta, jog jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjams nacionalinės vizos buvo išduotos, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.19 papunkčiu kaip užsieniečiams, kurių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Kadangi leidimai pareiškėjams nebuvo pakeisti, nes jie nepagrindė savo buvimo Lietuvoje tikslo, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotas daugkartines nacionalines vizas.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00670, 00671, 00672, 00673, 00674/ 17I-428, 429, 430, 431, 432 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų A. G. (A. G.), I. G., A. G. (A. G.), V. G., N. G. (N. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.