- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-29-290-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-01167-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- P. Š., V. Š., P.
- Advokatai
- Rolandas Jakonis
Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-290/2011
2011 m. balandžio 5 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems P. Š. ir V. Š., jų gynėjui advokatui Rolandui Jakoniui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Š. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems ) metams, LR BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu prie šios bausmės pridėjus dalį 2007-01-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; V. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 286 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, LR BK 64 str. 1d. ir 3 d. pagrindu šios bausmės dalį pridėjus prie 2007-01-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustat ė:
P. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra 2008 m. spalio 17 d. apie 17 val. 20 min. Marijampolės mieste Žemaitės gatvėje prie namo Nr. 36, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, fiziniu smurtu pasipriešinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio patruliui D. D., kuris, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sulaikė jo vairuotą transporto priemonę - automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. Š. koliodamas necenzūriniais žodžiais, grasinimais, kad užmuš policijos pareigūnus, pribėgo prie Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. bei Klaipėdos policijos mokyklos kursanto G. R., kurie vykdė tarnybines pareigas, G. R. sulaikant P. Š., jis suplėšė 262,8 litų vertės uniforminę striukę, ją suplėšęs, priėjo prie patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. ir suplėšė minėtų pareigūnų liemenes su atšvaitais, bei koliodamas necenzūriniais žodžiais kėsinosi kumščiais suduoti smūgius patruliui D. D., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, smūgių nesudavė, nes pareigūnas D. D. atsitraukdavo.
V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojams, tai yra 2008 m. spalio 17 d. apie 17 val. 20 min. Marijampolės m. Žemaitės gatvėje prie namo Nr. 36, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, fiziniu smurtu pasipriešinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio patruliui D. D., kuris, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, už transporto priemonės vairavimą neblaiviam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sulaikė jo vairuotą transporto priemonę automobilį VW Vento valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis, V. Š., pribėgo prie Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros skyriaus patrulio D. D., vyriausiojo patrulio M. R. bei Klaipėdos policijos mokyklos kursanto G. R., kurie vykdė tarnybines pareigas, koliodamas pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spjovė pareigūnui patruliui D. D. ant veido, grasino panaudoti fizinį smurtą - suduoti kumščiais D. D., tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, fizinio smurto nepanaudojo, nes pareigūnas D. D. atsitraukdavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. požymių. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą nuosprendį. Teismas patikėjo nukentėjusiųjų D. D., M. R. ir G. R. parodymais, o jo ir brolio V. Š. parodymus įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, liudytojos R. V., jo sesers, parodymais, taip pat nesivadovavo, motyvuojant, kad ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Be to, teismas konstatavo, jog G. R. įvykio metu būdamas Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos policijos mokyklos kursantu, atliko stažuotę Marijampolės apskrities VPK, todėl jo atžvilgiu įvykdyti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymius. Su šiais teismo motyvais apeliantas nesutinka ir mano, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė.
Skunde nurodo, kad nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, nukentėjusiuoju gali būti valstybės tarnautojai bei viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. LR Policijos veiklos įstatymo 2 str. nustato, kad policijos pareigūnas yra LR pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. G. R. įvykio metu nebuvo valstybės tarnautojas. Nebuvo ir viešo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Taigi, nevykdė jokių tarnybinių pareigų, kas jam suteikė įgaliojimus sulaikinėti asmenis, neaišku, todėl G. R. šioje byloje apskritai negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju.
Atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas ar atlieka konkrečias viešojo administravimo funkcijas. Jei asmens pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra atsakas į neteisėtus jų veiksmus, veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 286 str.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises, ar nuvežant A. V. automobilį, buvo laikomasi norminiuose aktuose nustatytos tvarkos, nebuvo tirta.
Nuosprendyje nurodyti apelianto atlikti veiksmai: koliojo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, priėjo prie patrulių D. D. ir M. R. ir suplėšė minėtų pareigūnų liemenes su atšvaitais, nėra nei fizinio smurto panaudojimas, nei realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme fizinis smurtas apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi joks fizinis skausmas D. D. nebuvo sukeltas, šios aplinkybės į kaltinimą net negalėjo būti įtrauktos.
Nuosprendyje nurodyta, jog jis grasino užmušti policijos pareigūnus, tačiau kaltinime nenurodyta, konkrečiai kuriems ar kuriam pareigūnui grasino. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių jog smurtas, kuriuo neva apeliantas grasino, neabejotinai būtų realiai panaudotas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendį ir priimti jį išteisinantį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 286 str. požymių. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė neteisingą nuosprendį. Teismas patikėjo nukentėjusiųjų D. D., M. R. ir G. R. parodymais, o jo ir brolio V. Š. parodymus įvertino kaip siekimą išvengti atsakomybės, liudytojos R. V., jo sesers, parodymais, taip pat nesivadovavo, motyvuojant, kad ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Be to, teismas konstatavo, jog G. R. įvykio metu būdamas LR VRM Klaipėdos policijos mokyklos kursantu, atliko stažuotę Marijampolės apskrities VPK, todėl jo atžvilgiu įvykdyti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymius. Su šiais teismo motyvais apeliantas nesutinka ir mano, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė.
Skunde nurodo, kad nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas, nukentėjusiuoju gali būti valstybės tarnautojai bei viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. LR Policijos veiklos įstatymo 2 str. nustato, kad policijos pareigūnas yra LR pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Pasipriešinimas galimas: panaudojant fizinį smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą (nužudyti, sutrikdyti sveikatą), panaudoti ginklą ir pan. laikomi psichine prievarta. Pasipriešinimas, grasinant panaudoti smurtą reiškia, kad kaltininkas padaro tokius veiksmus arba vartoja tokius posakius, kad nukentėjusiajam nekyla jokių abejonių, jog smurtas bus tuoj pat realiai panaudotas.
Atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas ar atlieka konkrečias viešojo administravimo funkcijas. Jei asmens pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra atsakas į neteisėtus jų veiksmus, veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 286 str.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises, ar nuvežant A. V. automobilį, buvo laikomasi norminiuose aktuose nustatytos tvarkos, nebuvo tirta. O būtent nebuvo nustatytos tos aplinkybės, kad konfliktas su pareigūnais prasidėjo tik tuomet, kai paaiškėjo, kad A. V. automobilis bus priverstinai nuvežtas.
Jis kaltinamas tuo, kad koliojo pareigūnus ir apspjovė D. D., o tokie veiksmai nėra smurto panaudojimas ar realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti. O kaltinimas, kad jis , grasindamas panaudoti fizinį smurtą pasipriešino teisėtiems pareigūnų veiksmams“, yra netikslus, nelogiškas ir neaiškus. Jam lieka neaišku, kokių teisėtų policijos pareigūnų nurodytų veiksmų jis nevykdė.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjo prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistųjų P. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.
Abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai savo turiniu yra beveik analogiški, motyvai bei argumentai tapatūs, todėl kolegija pasisako dėl abiejų skundų iš karto.
Nuteistųjų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek nuteistuosius kaltinančias, tiek juos teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų abu apeliantai grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais, byloje surinktais įrodymais.
Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiųjų M. R., D. D. bei G. R. parodymais, kadangi jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs bei logiškai atitinkantys įvykių seką, jie kaltinamųjų nepažinojo, įvykio metu atliko savo tarnybinę užduotį, todėl jiems be jokios priežasties naudoti jėgą prieš asmenis nebūtų jokio logiško paaiškinimo. Pareigūno, atliekančio tarnybinę pareigą, tikslas ne konfliktuoti su piliečiu, o kuo greičiau ir optimaliau išspręsti susiklosčiusią situaciją. Todėl labiau tikėtina versija, kad pareigūnai panaudojo prieš apeliantus fizinę jėgą tik šiems pradėjus agresyviai elgtis pareigūnų atžvilgiu. Nukentėjusiųjų parodymų teisingumą patvirtina ir rašytiniai įrodymai: specialisto išvados dėl nukentėjusiems padarytų sužalojimų, daiktų pateikimo protokolo dėl sugadintų tarnybinių drabužių duomenys, o apeliantai, neigdami nukentėjusiųjų parodymus, tik išreiškia savo subjektyvią nuomonę bei niekuo nepagrįstus pamąstymus.
Apeliacinių skundų argumentas, jog neištyrus, ar pareigūnų veiksmai - priverstinai išvežant transporto priemonę, buvo teisėti, jie negalėjo būti patraukti baudžiamojo atsakomybėn, yra nepagrįstas ir paneigtas nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tai, kad pareigūnai veikė teisėtai, atlikdami tarnybines pareigas, patvirtina norminiai aktai: LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 3 d. bei Policijos patrulių veiklos instrukcijų 95 punktas, kurie reglamentuoja pareigūnų veiksmus, nustačius vairuotojo neblaivumą. Minėtų instrukcijų 98 punktas numato, jei asmenį nušalinus nuo transporto priemonės vairavimo jos saugumu pats nušalintas asmuo negali pasirūpinti ar transporto priemonės stovėjimas kelia grėsmę eismo saugumui, minėta transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes, tai, kad kartu su neblaiviu A. V., kuris vairavo transporto priemonę, asmens, kuris būtų galėjęs parvairuoti transporto priemonę, nebuvo, o jis tik skambino ir ieškojo tokio asmens, visiškai teisingai nurodė, jog policija neprivalo laukti, kol pažeidėjas suras tokį žmogų, ir padarė teisingą išvadą, jog policijos pareigūnai šiuo atveju visiškai pagrįstai taikė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę - priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Neabejotinai, tokie pareigūnų veiksmai buvo pagrįsti norminiais teisės aktais ir yra teisėti.
Šalies argumentai
Apeliantų skundų teiginys, kad nuosprendyje konstatuoti jų konflikto su pareigūnais metu atlikti veiksmai nebuvo nei fizinio smurto panaudojimas, nei realus grasinimas tuoj pat jį panaudoti, ką numato Lietuvos Respublikos BK 286 str., yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos duomenų. Kaip minėta aukščiau, patikimais ir įrodymu pagrįstai laikomais nukentėjusiųjų parodymais buvo patvirtinta, kad P. Š. buvo sugriebęs nukentėjusįjį M. R. už rūbų, traukė jį, dėl ko plyšo liemenė, abu Šalaševičiai bandė suduoti nukentėjusiesiems D. D. bei G. R., tačiau jie smūgių išvengė, abu kaltinamieji grasino pareigūnams užmušti. Kaltinamieji aktyviais veiksmais bandė sužaloti nukentėjusiuosius ir to nepadarė tik dėl to, kad pastarieji išvengė smūgių, po tokių veiksmų kaltinamųjų išsakytas grasinimas objektyviai nukentėjusiesiems nekėlė jokių abejonių, jog smurtas prie juos bus tuoj pat realiai panaudotas. Tokie kaltinamųjų veiksmai neabejotinai atitinka BK 286 str. dispozicijoje numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, laiko pilnai įrodyta, kad nuteistieji P. Š. ir V. Š. atliko jiems inkriminuotą Lietuvos Respublikos BK 286 str. nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, ankstesnius jų teistumus, į tai, kad P. Š. šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, o V. Š. – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jiems realias laisvės atėmimo bausmes.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kad nei keisti, nei tuo labiau naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinių skundų motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
nuteistųjų P. Š. ir V. Š. apeliacinius skundus atmesti.