- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- AN2-173-891/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00538-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Pažeidėjas
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 1200 € bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. gruodžio 26 d., apie 23.29 val., Žalgirio g. – Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,71 promilių girtumas, neįvertino kelio būklės, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir šviesoforas. R. K. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarimą arba netenkinus prašymo panaikinti, pakeisti minėtą nutarimą ir sumažinti jam skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
3. Nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą visiškai nebuvo atsižvelgta į jo raštu duotus paaiškinimus ir konstatuotos visiškai priešingos aplinkybės, jog jis, neva, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą. Skunde tvirtina, kad pirma, skundžiamame nutarime nėra minima aplinkybė, jog jo tariamas neblaivumas buvo nustatytas tik iš trečio karto, nes pirmus du kartus alkotesteris jokių duomenų neparodė, dėl ko jam pagrįstai kilo įtarimas dėl policijos pareigūnų naudojamo alkotesterio patikimumo ir tinkamumo naudoti. Atvykus antrajam ekipažui paprašė pakartoti blaivumo patikrinimą kitu alkotesteriu, tačiau pareigūnai nurodė, jog alkotesteris „nėra žaisliukas“ ir pakartotinai blaivumo pasitikrinti neleido, kas sustiprina įtarimą, jog antrasis alkotesteris būtų parodęs 0 promilių. Antra, visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis pripažino, kad alkoholio vartojo ryte, t. y., ryte išgėrė apie 1 l sidro, o eismo įvykis įvyko 23.29 val., tai yra praėjus daugiau nei 12 valandų nuo vartoto nestipraus alkoholinio gėrimo, todėl per tokį laiko intervalą iš jo organizmo jau buvo pasišalinęs visas ryte vartotas alkoholis. Trečia, jam nebuvo suteikta galimybė per vieną valandą kreiptis į Valstybinę teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, nes policijos pareigūnai nurodė, jog yra sulaikomas ir niekur važiuoti negali, tai yra buvo nepagrįstai suvaržyta jo teisė į gynybą. Ketvirta, vairuotojo pažymėjimas jam yra itin svarbus, kadangi dirba vairuotojo darbą, jis niekada nesėda už vairo išgėręs, o šiuo atveju buvo visiškai įsitikinęs, kad po 12 valandų yra visiškai blaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs transporto priemonės.
4. Pažymi, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal minėtą teisės normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams užkirtus kelią įrodyti, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, buvo pažeista jo teisė į gynybą. Atitinkamai, šioje konkrečioje situacijoje esančios abejonės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, turi būti traktuojamos jo naudai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
R. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teigia, kad automobilį vairavo manydamas, jog yra blaivus.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nors R. K. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.
8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat <...> padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris <...> ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Apylinkės teismas pripažino R. K. savo veiksmais pažeidusį Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktuose numatytus reikalavimus, nes R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir vairuodamas neįvertino kelio būklės, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą, dėl ko buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir šviesoforas. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, R. K. aplinkybių dėl KET pažeidimo ir šviesoforo apgadinimo neginčija, todėl apygardos teismas to iš naujo nevertina ir laiko šias aplinkybes įrodytomis.
9. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį asmuo gali būti baudžiamas tik tada, kai vairuodamas transporto priemonę buvo neblaivus, tačiau nesutinka, jog byloje nėra įrodytas jo neblaivumas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
10. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su R. K. neblaivumo nustatymu, pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į byloje esančius rašytinius R. K. paaiškinimus, ką nurodė ir skundžiamame nutarime. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas konstatavo visiškai priešingas aplinkybes, tai yra, kad jis, neva, pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nei jis buvo nurodęs savo rašytiniame paaiškinime, tačiau toks apelianto teiginys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančio R. K. 2018 m. gruodžio 26 d. paaiškinimo (b. l. 10), apeliantas iš tikrųjų išreiškė tam tikras abejones dėl savo neblaivumo ir jo patikrinimo, tačiau alkoholio vartojimo fakto neneigė. Taip pat pažymėtina, kad R. K., būdamas tinkamai informuotas apie apylinkės teismo posėdžio datą ir vietą, į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, teismo posėdžio atidėti neprašė ir jokių kitų savo paaiškinimų nepateikė, todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi minėtais byloje esančiais rašytiniais R. K. paaiškinimais ir pagrįstai konstatavo, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
11. R. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam neblaivumas buvo nustatytas tik iš trečio karto (pirmus du kartus alkotesteris jokių duomenų neparodė), kad nuo alkoholio vartojimo praėjo daugiau nei 12 valandų, kas kelia abejonių dėl alkotesterio patikimumo, be to, policijos pareigūnai neleido jam pakartotinai pasitikrinti blaivumą kitu alkotesteriu, taip pat neleido važiuoti į toksikologijos laboratoriją dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, tai yra nepagrįstai suvaržė jo teises į gynybą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas tokius R. K. teiginius vertina tik kaip jo gynybinę versiją, kuri nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą apygardos teismui nekyla abejonių dėl alkotesterio parodymų patikimumo ir R. K. neblaivumo nagrinėjamo įvykio metu.
12. Kaip matyti iš byloje esančio vyriausiojo patrulio Ž. J. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 5), R. K. buvo patikrintas alkotesteriu, nes policijos pareigūnai, įvertinę bendrą jo būklę nustatė, kad jis atrodė neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jis sunkiai dėliojo mintis. Patikrinus R. K. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 jam buvo nustatytas 0,71 prom. (paklaida +- 0,02 promilės) neblaivumas, taigi alkotesterio parodymai patvirtino policijos pareigūnų įtarimus dėl R. K. neblaivumo. Be to, kaip jau minėta, ir pats R. K. neneigė alkoholio vartojimo fakto. Duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas R. K. blaivumas, būtų sugedęs ar netinkamas naudoti, byloje nėra. Priešingai, byloje esantis Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0844858 patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu (2018 m. gruodžio 26 d.) alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0039 buvo tinkamas naudoti ir jo patikra galiojo iki 2019 m. vasario 29 d. (b. l. 11). Tai kad, kaip teigia apeliantas, alkotesteris duomenis parodė tik iš trečio karto, jokiu būdu nerodo, kad alkotesteriu užfiksuoti duomenys yra nepatikimi ar neteisingi, priešingai, tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo du kartus nesilaikė pūtimo į alkotesterį instrukcijų, kadangi alkotesteris duomenis apie blaivumą fiksuoja tik tada, kai yra tinkamai naudojamas. Be to, šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad R. K. nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų (pvz., specialisto išvados), kurie galėtų paneigti alkotesterio užfiksuotus parodymus.
13. Kita vertus, apeliaciniame skunde R. K. teigia, kad savo blaivumo negalėjo įrodyti dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, nes jie neleido jam pakartotinai pasitikrinti blaivumo, taip pat neleido važiuoti į toksikologijos laboratoriją dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. K. teisės nebuvo nepagrįstai suvaržytos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau ir – Taisyklės) pakartotinio blaivumo patikrinimo tuo pačiu ar kitu alkotesteriu nenumato, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo pakartotinai tikrinti R. K. blaivumo alkotesteriu. Be to, remiantis minėtų Taisyklių 3 punktu, policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neprivalėjo pristatyti R. K. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, kadangi iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija R. K. buvo nustatyta mažiau kaip 1,5 promilės. Kita vertus, pažymėtina, kad asmuo, nesutikdamas su policijos pareigūno atlikto blaivumo tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam buvo atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, atliekant laboratorinį kraujo tyrimą, jo lėšomis. Nors apeliantas teigia, kad jis pats negalėjo nuvykti į medicinos įstaigą, nes policijos pareigūnai nurodė jam, kad jis yra sulaikomas ir niekur važiuoti negali, tačiau byloje nėra jokių duomenų (administracinio sulaikymo protokolo) apie tai, kad R. K. būtų sulaikytas ANK nustatyta tvarka, taip apribojant jo judėjimo laisvę, ar kaip nors kitaip būtų apribota jo teisė kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo tyrimo atlikimo. Taigi teigti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, pagrindo nėra.
14. Apeliaciniu skundu R. K. prašo ir sutrumpinti skundžiamu nutarimu jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei apeliantą charakterizuojančius duomenis ir jam paskyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti jam reikalinga dirbant vairuotojo darbą yra svarbi, tačiau nepakankama, kad būtų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jų išvis neskirti. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, R. K. skirta nuobauda bei kartu su ja skirta administracinio poveikio priemonė yra laikytinos proporcingomis ir teisingomis.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.