- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 2SP-7350-775/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02098-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“ ir antstolis M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriuo taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui surašyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių aktą. Pareiškėja nurodė, jog 2018 m. sausio 17 d. iš varžytynių už 24 350 Eur buvo parduotas jos turtas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog šios varžytynės turėtų būti pripažintos neįvykusiomis, kadangi antstolis netinkamai nustatė išieškojimo iš turto pardavimo eilę. Antstolis neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja yra pensijinio amžiaus, jos finansinė padėtis yra sunki, ji priskirta prie socialiai pažeidžiamų asmenų ir jos galimybės įsigyti kitą būstą yra ribotos. Nurodė, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik, jei nėra žinomo pirmesnės eilės turto. Nurodė, jog ji gauna senatvės pensiją, todėl antstolis turėjo pirmiau išieškojimą nukreipti į jos gaunamas pajamas, o ne į vienintelį turtą. Surašius turto iš varžytynių aktą ir pardavus jos vienintelį gyvenamąjį būstą, palankus teismo sprendimas taps neįmanomas, pareiškėja privalės kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, patirs papildomų išlaidų, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
Kadangi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo butas 2018-02-07 turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu jau yra registruotas naujo savininko D. M. vardu, konstatuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeteko prasmės, todėl prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjos I. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.