Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi S. K. paskirtas suėmimas ir paskelbta jo paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis S. K. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. birželio 10 d. 9:10 val. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 10 d.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kaltinamajam S. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 10 d.

4. Kaltinamojo S. K. gynėja advokatė L. Narmontienė skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir S. K. atžvilgiu taikyti nesusijusias su laisvės atėmimu kelias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ir intensyvią priežiūrą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skundžiamoje nutartyje remiamasi liudytojos, gydytojos, išdavusios nedarbingumo pažymėjimą, parodymais, tačiau teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevertino, kad: 1) gydytoja neatsimena, kokiu būdu (nuotoliniu ar gydytojo kabinete) kaltinamąjį konsultavo; 2) gydytoja nurodė, kad kaltinamasis serga (duomenys neskelbtini), kuri pavojinga gyvybei, gali turėti mirtinas pasekmes, taip pat pasunkėjo lėtinės ligos, dėl to jam buvo paskirti įvairūs tyrimai, išrašyti siuntimai, paskirtas ambulatorinis gydymas; 3) gydytoja vienareikšmiškai apklausos metu negalėjo nurodyti, ar kaltinamajam būtų išdavusi pažymą, patvirtinančią kaltinamojo ligą.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Kaltinamasis S. K., priešingai negu nurodo apygardos teismas, nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nuo teismo nesislapstė, ambulatoriškai gydėsi namuose. Šiame kontekste skunde nurodoma, kad teismas taip pat nepagrįstai paskelbė kaltinamojo paiešką, kadangi buvo žinoma kaltinamojo gyvenamoji vieta, be to, kaltinamajam nebuvo skirtas atvesdinamas, kurio metu policijos pareigūnams vykdant tokį teismo paskirtą įpareigojimą, kaltinamojo savo gyvenamojoje vietoje nebūtų radę. Taigi, šie duomenys paneigia teismo prieitą išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo. Šiuo atveju nepasitvirtina kaltinamojo S. K. slėpimosi pavojus, jis nesislapstė nei Lietuvoje, nei užsienyje, kas įrodo, kad tokių ketinimų jis neturėjo ir neturi.

4.5. Nors apygardos teismas nurodė, kad įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas S. K., pobūdį, sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra proporcinga bei adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymima, kad vien tik gresiančios bausmės griežtumas negali būti vienintelis kriterijus, lemiantis kardomosios priemonės – suėmimo – taikymą.

4.6. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, svarstytina galimybė taikyti jam kelias kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ir intensyvią priežiūrą, tokiu būdu įgyvendinant BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo S. K. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje išdėstytus sprendimo motyvus bei skundo aukštesniajam teismui argumentus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos (ar jų taikymo terminas gali būti pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (ar kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis S. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į kaltinamajame akte išdėstytus duomenis, kuriais grindžiamas S. K. pareikštas kaltinimas ir kurie užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose ir kituose duomenų šaltiniuose. Pažymėtina, kad šiuos duomenis šioje proceso stadijoje teismas vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su minėtos kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais pirmosios instancijos teismas padarys tik išnagrinėjęs bylą ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esamos proceso stadijos kontekste BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga dėl duomenų pakankamumo nėra pažeista.

8. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo – terminas S. K. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (ar kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apygardos teismas, grįsdamas kaltinamojo S. K. galimą bėgimo (slėpimosi) tikimybę, rėmėsi ankstesniu jo elgesiu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Nors kaltinamojo gynėja nesutinka su apygardos teismo prieitomis išvadomis, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai įvertino visumą susiklosčiusių aplinkybių. Iš skundui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 18 d. 15:30 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2023 m. gegužės 19 d. paleistas į laisvę. Kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartimi kaltinamajam S. K. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę, taip siekiant užtikrinti kaltinamojo S. K. dalyvavimą baudžiamajame procese. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad kaltinamasis S. K. į teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. spalio 1 d. neatvyko be pateisinamos priežasties. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 7 d. nutartimi nutarta kaltinamąjį S. K. į teisiamąjį posėdį, vykusį 2024 m. lapkričio 18 d., atvesdinti. Kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį 2025 m. sausio 17 d., kaltinamojo gynėja nurodė, kad šis pranešė turintis sveikatos problemų ir ketinantis kreiptis medicininės pagalbos. Kaltinamasis S. K. taip pat nedalyvavo 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. gegužės 29 d., 2025 m. birželio 5 d., nurodydamas, jog posėdžiuose dalyvauti negali dėl sveikatos problemų. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, kaltinamasis atsiuntė pažymą, patvirtinančią, jog buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2025 m. gegužės 28 d. iki 2025 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, suteikė galimybes kaltinamajam S. K. teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Vis dėlto, kaltinamasis vengė dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose ir į juos nei atvyko, nei prisijungė nuotoliniu būdu. Siekdamas pašalinti abejones dėl kaltinamojo sveikatos būklės, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, apklausė gydytoją, išrašiusią kaltinamajam S. K. nedarbingumo pažymėjimą. Posėdžio metu, priešingai nei teigia kaltinamojo gynėja, gydytoja nurodė, kad kaltinamasis serga lėtine liga, yra gydomas ambulatoriškai, gydymo procesas ilgalaikis, o jei būtų žinojusi apie vyksiančius teisiamuosius posėdžius, būtų įvertinusi kaltinamojo sveikatos būklę ir neišrašiusi pažymos, patvirtinančios, kad šis dalyvauti teismo posėdyje negali. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnaudojęs visas galimybes, bandydamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, pagrįstai nusprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese ir operatyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą procese negalima. Šios aplinkybės liko nepakitusios ir kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo etape, kadangi kaltinamojo gynėja skunde nurodo tapačias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, privalo atsižvelgti ir į tai, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos suėmimo taikymo sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalis suėmimas gali būti skiriamas: 1) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis), 2) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

13. BPK 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Įvertinus jau pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai – kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme – gali būti pasiekti tik S. K. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o pritaikius švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), kaltinamojo judėjimas nebūtų visiškai suvaržytas, kuo pasinaudodamas jis, be kita ko, galėtų bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo, taigi, nebūtų užtikrintas neabejotinas S. K. dalyvavimas baudžiamajame procese. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – gresiančią bausmę, nusikalstamos veikos, dėl kurios S. K. pareikštas kaltinimas, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas ir intensyvi priežiūra – ar kitos vienodai efektyviai neužtikrins kaltinamojo S. K. dalyvavimo teisme. Taigi, įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę ir darbinę padėtis, spręstina, kad proporcingumo principas, S. K. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeistas. Taigi, BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta suėmimo taikymo kaltinamajam sąlyga nagrinėjamu atveju tenkinama.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas, nepaisant to, kad, kaip pabrėžė ir kaltinamojo gynėja, jau trunka pakankamai ilgą laiką, yra būtinas ir nepažeidžia proporcingumo principo. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96)). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą, įvertinti S. K. ir kitiems kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

15. EŽTT praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reikalauja, jog kompetentingos nacionalinės institucijos rodytų „ypatingą rūpestingumą“ dėl įtariamojo (kaltinamojo) sulaikymo (suėmimo) baudžiamojo proceso metu. Sprendžiant, ar „ypatingo rūpestingumo“ reikalavimo buvo laikytasi, teismas vertina bendrą proceso sudėtingumą, visus nepagrįsto atidėjimo periodus ir institucijų priimtus sprendimus pagreitinti procesą bei užtikrinti, kad bendras suėmimo terminas būtų racionalus. Nors labai ilgi suėmimo terminai automatiškai nereiškia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo, tačiau išimtinės aplinkybės, pateisinančios tokį terminą, turi būti nustatytos (EŽTT 2014 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Bulatovič prieš Juodkalniją (pareiškimo Nr. 67320/10)). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatytas joks teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, nepateisinamas delsimas. S. K. yra suimtas nuo 2025 m. birželio 10 d., t. y. kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas – skirta keturis mėnesius. Vilniaus apygardos teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, be nepateisinamų delsimų: nuo kaltinamojo suėmimo vyko 5 teismo posėdžiai (2025 m. birželio 12 d., 2025 m. birželio 16 d., 2025 m. rugsėjo 11 d., 2025 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. rugsėjo 23 d.), tolesnis bylos nagrinėjimas suplanuotas, t. y. posėdis numatytas 2025 m. spalio 10 d., kuriame bus tęsiamos baigiamosios kalbos. Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo termino tęsimas nagrinėjamu atveju nepažeidžia Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų.