Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-10
Bylos Nr.
1S-296-493/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-493/2020Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 12 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. B. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnį, taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.3. Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.5. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.6. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.7. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, paskirta galutinė subendrinta ir skirta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.8. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.9. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

1.10. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) - 2 metai 1 mėnuo 25 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat, nuteistasis pataisos įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti, kadangi nuteistasis pataisos namuose dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatinamas. Komisijos vertinimu, tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos namų.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

5. Skunde nuteistasis K. B. nesutinka su teismo išvada, kad jis dar negali būti lygtinai paleistas, ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra atlikęs reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, yra įvykdęs visas Komisijos paskirtas rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti. Be to, nuteistasis pažymėjo, kad jis nuo pat laisvės atėmimo bausmės pradžios pataisos namuose dirba, už ką yra skatintas 13 kartų. Nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Skundo autoriaus teigimu, jis turi realius ateities planus, pastovią gyvenamąją vietą, taip pat, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir visos šios aplinkybės parodo, kad K. B. yra pasiryžęs integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti teisėtais būdais. Nuteistasis nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, neturi priklausomybės alkoholiui ir tai neapsunkins jo integracijos. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra patyręs pakankamus suvažymus ir yra esmingai pakeitęs savo elgesį, kas sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu yra atlikęs 15 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl ši dalis negali būti traktuojama kaip per trumpa. Be to, anot nuteistojo, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kadangi toks aiškinimas pažeistų draudimo asmenį bausti antrą kartą principą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju K. B. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 96 balai, t. y. vertinama kaip vidutinė, artima aukštai, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami K. B. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi ir baigė 10 klasių, dirba, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo atžvilgiu nustatytus kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vis dar išskiriamas net penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai, gyvenimo sąlygos, emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti veiksniai nustatyti vertinant tiek K. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus K. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog jau nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

12. Abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis net 11 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos apie nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę matyti, kad nuteistasis K. B. darė grubius vidaus tvarkos pažeidimus, eilę kartų buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį K. B. charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Pažymėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda K. B. buvo paskirta 2019 m. kovo 29 d., todėl negalima teigti, kad K. B. savo elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme. Nors K. B. skatintas 13 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat baustas ir drausmine tvarka. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis, dinamika (kai po paskatinimų vėl skiriamos drausminės nuobaudos) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina K. B. nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas jam nėra pirmasis.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, abejonių, jog K. B. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Nors Komisijos nutarime dėl lygtinio paleidimo taikymo nurodyta, jog stebimi nuteistojo K. B. pokyčiui mąstymo ir elgesio srityse, tačiau kolegijos vertinimo šie pokyčiai dar nėra tokie reikšmingi, kad leistų vienareikšmiškai nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nes jis ne visada įvertina ankstesnę patirtį, teisės pažeidėjo ankstesniame elgesyje buvo polinkių priimti impulsyvius sprendimus, kai kada veikti spontaniškai. Šiuo metu asmeniui taip pat kyla sunkumų numatant elgesio pasekmes, atpažįstant kylančias problemas. Be to, nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistajam vis dar aktualios mąstymo bei elgesio problemos, kurias įvertinus su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, jų priežastimis, taip pat nenuosekliu nuteistojo elgesio koregavimu teigiama linkme pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl jo daromos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

14. Pažymėtina ir tai, kad K. B. nusikalto ne pirmą kartą, o nagrinėjamu atveju bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius. Anksčiau asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau asmuo nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Nuteistasis įvairaus pobūdžio nusikaltimus darė sistemingai, veikė kartu su kitais bendrininkais, o vagystės buvo tapusios jo pragyvenimo šaltiniu. Šios aplinkybė visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiais K. B. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

15. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis K. B. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio balų sumą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai (46 balai), kuriuos nuteistasis savo pozityvių elgesiu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esantys duomenys susiję su artimų socialinių ryšių palaikymu, nes pastaroji aplinkybė egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus K. B., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis K. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo K. B. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika