Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Č. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. G. ir V. G., dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 3R-423(2.13-1.E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas I. Č. pateikė atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2022 m. spalio 22 d. skundą, kuriame nurodė, jog jo kaimynai B. G. ir V. G. (toliau kartu – skundžiami asmenys), gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini), ant savo buto durų savavališkai įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą. Kadangi pareiškėjo buto durys yra šalia, todėl pareiškėjui yra neramu dėl to, kad jis ir jo šeimos nariai yra stebimi, tai pat dėl to, kokiu tikslu renkama ir perduodama informacija.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 2R-6725 (2.13.Mr) kreipėsi į B. G. ir V. G. ir 2023 m. sausio 9 d. gavo B. G. atsakymą, jog ji su sutuoktiniu 2022 m. spalio 20 d. įsigijo durų akutės vaizdo stebėjimo kamerą dėl asmeninio saugumo, siekdami apsaugoti save nuo I. Č. agresyvaus elgesio V. G. atžvilgiu, dėl kurio yra kreipęsi į policiją. B. G. taip pat paaiškino, kad dėl įrengtos kameros I. Č. pateikė pareiškimą policijai, kuriai B. G. ir V. G. teikė paaiškinimą, kad jokių duomenų niekur neviešino. 2022 m. spalio 29 d. kamerą pašalino.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius 2023 m. sausio 24 d. pavedimu Nr. 2R-432 (2.13.Mr) Informacinių technologijų (toliau – IT) skyriaus vyriausiajai specialistei R. O., IT skyriaus vyriausiajai specialistei M. L. Ž. ir Priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui D. N. pavesta 2023 m. sausio 30 d. atlikti vaizdo stebėjimo teisėtumo tikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, 2023 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. 4R-106 (2.14.E) užfiksuota, kad B. G. ir V. G. buto duryse nėra įrengtos akutės su kamera ir vaizdo stebėjimas nevykdomas.

Ginčijamu 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 3R-423(2.13-1.E) atsakovė nusprendė pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukti, nes, kamerai adresu (duomenys neskelbtini), jau esant išmontuotai, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija objektyviai negali nustatyti, kokia apimtimi buvo vykdytas vaizdo stebėjimas bei kitas reikšmingas aplinkybes, būtinas tinkamai ir pagrįstai įvertinti laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 m. spalio 29 d. vykdyto stebėjimo teisėtumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais bei kitais tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuose pateikiama nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679 (1 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 (toliau – BDAR) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Remiantis Įstatymo 31 straipsniu, priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta ir atmesti skundą ar jo dalį. Tačiau Įstatymas taip pat numato atvejus, kuriems esant, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukia. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą, priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jei paaiškėja, kad negalima skundo ar jo dalies išnagrinėti dėl informacijos trūkumo ar kitų reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, būtent šia teisės norma ir grindžiamas ginčijamas sprendimas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi pareiškėjo skundo tyrimą ir remdamasi trečiojo suinteresuoto asmens B. G. paaiškinimu nustatė, kad vaizdo stebėjimas buvo vykdomas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2022 spalio 29 d. (paaiškinime 2022 m. spalio 20 d. yra kameros įsigijimo data). BDAR 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). BDAR preambulės 18 punkte taip pat įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą. Šiuo atveju, byloje nėra B. G. įsigytos vaizdo stebėjimo kameros vykdomo vaizdo stebėjimo lauką patvirtinančių duomenų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo tvarkomi pareiškėjo ir jo šeimos narių asmens duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo stebėjimas, kaip nurodo pats pareiškėjas, buvo vykdomas daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoje, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, yra valdoma bendru bendraturčių sutarimu, o nesutarimai tarp bendro daikto naudotojų sprendžiami civilinės teisės numatytomis gynimo priemonėmis. Pareiškėjas nepaneigė, jog jam kreipusis į policijos įstaigą ir išreiškus nesutikimą dėl vaizdo stebėjimo kameros, ši buvo išmontuota. Todėl vien faktas, jog bendro naudojimo patalpoje buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kurios stebėjimo laukas ir fiksuotas vaizdas nenustatyti, nėra pakankamas pripažinti, jog buvo pažeistos Įstatymo ir BDAR reglamentuojamos asmens duomenų tvarkymo nuostatos.

Teikdamas teismui skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 3R-423(2.13-1.E) pareiškėjas jį grindė tuo, kad atsakovė, atlikdama jo skundo tyrimą, nepasiteiravo pareiškėjo, ar jis negalėtų pateikti papildomų duomenų ir/ar įrodymų, nepaprašė pareiškėjo paaiškinimo. Tokius pareiškėjo skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Visų pirma, pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovę ir gindamas savo galimai pažeistas teises, turėjo ir galėjo nurodyti Valstybinei duomenų apsaugos institucijai visas su skundu susijusias aplinkybes bei pateikti visus turimus įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas atsakovės buvo ne kartą informuotas apie jo skundo nagrinėjimo eigą, tačiau jokių papildomų duomenų neteikė. Be to, nei skundo padavimo teismui metu, nei administracinės bylos nagrinėjimo eigoje I. Č. nepateikė teismui jokių papildomų rašytinių įrodymų. Susipažinus su teismui pateikto skundo turiniu akivaizdu, jog jame taip pat nenurodytos jokios esminės aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos ginčą nagrinėjant Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje.

Nepagrįstais pripažintini ir pareiškėjo argumentai dėl jo skundo nagrinėjimo Valstybinėje domenų apsaugos inspekcijoje termino. Pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Šiuo atveju pareiškėjo skundą atsakovė gavo 2022 m. spalio 24 d., ginčijamą sprendimą priėmė 2023 m. balandžio 24 d., t. y. nepraleidusi teisės akte įtvirtinto 6 mėnesių termino. Apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą pareiškėjas buvo informuotas 2023-03-01 raštu Nr. 2R-1214(2.13.Mr), kuriame nurodoma, jog terminas pratęsiamas, nes šiuo metu vertinama skundo nagrinėjimo metu surinkta medžiaga ir rengiamas sprendimo projektas. Kadangi surinktų duomenų vertinimas ir sprendimo projekto rengimas nėra susijęs su papildomų tyrimo veiksmų atlikimu, pareiškėjo argumentai, jog pratęsus skundo nagrinėjimo terminą institucija jokių veiksmų neatliko, nepaneigia termino pratęsimo tikslingumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 3R-423(2.13-1.E) neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo I. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.