Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam N. G., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų: 1. 2007-01-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. (2 veikos) – laisvės atėmimu 10 mėn.; 2007-03-29 Kauno apygardos teismo 2007-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: D. L. paskirta 90 parų arešto bausmė, atliekant ją areštinėje; 2. 2007-06-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 178 str. 1 d.-laisvės atėmimu 2 m. 6mėn.; 3. 2007-06-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str.1d. - laisvės atėmimu 3 mėn.; 4. 2007-10-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 63 str.–laisvės atėmimu 3 m. ir 6 mėn; 5. 2007-11-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.-laisvės atėmimu 3 m. ir 9 mėn; 6. 2008-04-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.- laisvės atėmimu 4 m.; 7. 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180str.1d., 63 str.- laisvės atėmimu 1 m.; 8. 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., 9. 2015-05-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; 10. 2016-04-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 4 kartus: 1. 1998-10-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2. 1999-05-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d., 225 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn. pritaikius LR 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 20 d. Bausmę atlikęs; 3. 2012-06-15 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. devynių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 1 d. vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – vienerių metų šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai; 4. 2016-04-01 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiui, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. ir N. G. 2015-10-16 apie 22.30 val. prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai ir pasiūlę Suomijos piliečiui J. R. jį pavežti, įsisodino jį į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to nusivežė į (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatve, kur panaudodami fizinę prievartą, ištraukė J. R. iš automobilio, N. G. jį paguldžius ir laikant prispaudus prie žemės, D. L. iš kelnių kišenės ištraukė Suomijos piliečio pasą, Suomijos banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, identifikacinę kortelę, vairuotojo pažymėjimą, išduotą Suomijos piliečio J. R. vardu, mobilaus ryšio telefoną „Samsun“ 20 Eur vertės, 40 Eurų ir su jais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą bendros 60 Eur vertės – nukentėjusiajam Suomijos piliečiui J. R. priklausantį turtą.

Kaltinamasis D. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir N. G. važinėjo po miestą su mašina. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sustojo nusipirkti alaus. Toje parduotuvėje ir sutiko suomį, kuris buvo girtas, kalbėjo apie kažkokias moteris, prašė pavežti. Tada jis įsėdo į mašiną ir kartu su juo važiavo. Važiuojant kurį laiką suomis jį sunervavo, kad nepasakė konkrečiai adreso,. Kur važiuoti, tai jie sustojo prie (duomenys neskelbtini) miško, liepė jam išlipti. Kai jis išlipo, tai G. jį parvertė ant žemės, laikė, o jis ištraukė dokumentus, telefoną, vėliau pažiūrėjęs tarp[ dokumentų rado ir 40 Eurų. Suomis nešaukė, pagalbos neprašė. Nesipriešino. Iš anksto tikslo apiplėšti suomį nebuvo. Paimtus dokumentus ir telefoną davė N. G., o pinigus pasiliko sau, nes pylėsi kurą. Sutinka atlyginti suomiui dėl prarastų dokumentų tvarkymo patirtą žalą, o dėl neturinės mano, kad reikalaujama per didelė suma.

Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. L. atvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten joje sėdėjo nukentėjusysis suomis ir gėrė. Nukentėjusįjį užkalbino D.. Tada suomis savo noru įsėdo į jų automobilį. Nukentėjusysis kalbėjo rusiškai. Automobilį vairavo D.. Iš pradžių nesitarė su L., kur jį veš. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miško parką ir suomiui pasakė išlipti iš automobilio. Jis parvertė jį ant žemės, kai suomis pasakė, kad neturi pinigų. Vertė ant žemės jį, kad rasti pinigų. Pas jį buvo rasti dokumentai, telefonai. Juos apieškojęs suomio kišenes rado ir paėmė L.. Jis laikė nukentėjusįjį, kol D. ieškojo daiktų. Po to su L. atsigėrė alaus. Kitą dieną D. atvežė dokumentus ir telefoną. Tuos dokumentus sudegino, o telefoną pasiliko. Jį vėliau pas jį rado policija. Po visko nukentėjusįjį paliko miške, patys išvažiavome iš (duomenys neskelbtini) miško. Su D. iš anksto nieko nebuvo sutarę. Suprato viską, kai jau buvo visi kartu automobilyje. Kad buvo rasti pinigai pas suomį, nežinojo, L. apie tai nesakė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes per didelė žala.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė šioje byloje yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

2015-10-16 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad J. R. parodė, jog buvo nuvažiavęs su dviem vyrais už Kauno miesto ribų, kur buvo ištrauktas iš automobilio, parverstas ant žemės, o iš kišenių jam ištraukė viską, ką jis turėjo: dokumentus, pinigus, telefoną. Jį apiplėšę asmenys j paliko miške, o patys išvažiavo. (b. l. 8).

Nukentėjusiojo J. R. parodymais apie tai, kad 2015-10-16 jis buvo bare su moterimi, kur gėrė alų. Dar viena moteris, su kuria susipažino tą vakarąm buvo išėjusi. Tada bare du vyrai jam pažadėjo, kad jį nuveš pas išėjusią moterį, todėl jis sėdo į jų automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Tada jį nuvežė kažkur už miesto, ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės ir laikydami prispaudę ištraukė iš kišenių viską. Paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 20 eurų vertės, 40 eurų, banko kortelę, pasą, identifikacinę kortelę, vairuotojo pažymėjimą. Dėl to patyrė bendrą 240 eurų žalą. Naujus dokumentus Suomijoje jau turi. Už naujų dokumentų pagaminimą Suomijoje sumokėjo po 50 eurų už kiekvieno dokumento pagaminimą. Taip pat patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 1000 eurų. Fiziškai įvykio metu jo niekas nemušė, sužalojimų nepatyrė. Telefonas vėliau jam buvo grąžintas, dėl jo civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 9-11, 17).

Liudytojo L. J. parodymais apie tai, kad jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu. 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje buvo susitikęs su savo pažįstamu N., jo telefono numeris jam yra žinomas. Su juo važinėjo po miestą. Kai nusėdo jo mobilaus ryšio telefono baterija, tai N. jam paskolino kažkokį telefoną. Tai buvo Samsung telefonas. Jis tada įdėjo į jį savo telefono kortelę ir naudojo šiame telefone 3-4 valandas. Kad šis telefonas pagrobtas, nežinojo (b.l. 65)

Informacija apie tai, kad į pagrobtą telefoną buvo įstatyta L. J. telefono kortelę (b.l. 57-63).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Gu46“, baltos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelęs (b.l. 68), kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 25-27) ir grąžintas J. R. (b.l. 28).

Įtariamojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. L. parodė barą, iš kurio paėmė J. R.. Po to parodė kelią, kuriuo vežė J. R. į (duomenys neskelbtini) mišką, taip pat parodė vietą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kur sustojo, ir išlaipinę J. R., jį apiplėšė kartu su N. G. (b.l. 108-110).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamieji tyčia pa panaudoję fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiojo jam priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną bei pinigus, taip pat paėmė ir rastus jo dokumentus, be to, tai padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamiesiems D. L. ir N. G. sumanymas apiplėšti nukentėjusįjį J. R. kilo staiga, kai jie važiavo su juo automobiliu. Tai rodo, kad jie jau tuo metu turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, siekė užvaldyti jo bet kokio pavidalo turtą, tai padarė veikdami vieningai, vienam jų (N. G.) panaudojus fizinę jėgą ir pargriovus nukentėjusįjį bei laikant prispaudus prie žemės, o kitam (D. L.) apieškant nukentėjusiojo kišenes bei paimant surastą turtą. Tai įrodo, kad kaltinamųjų vykdoma veika, nors ir nebuvo išsamiai aptarta, tačiau buvo apjungta bendra tyčia panaudojant fizinį smurtą atimti nukentėjusiojo pinigus. Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, D. L. apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir iš jo paėmė ten surastą turtą po to, kai N. G. jį jėga pargriovė ant žemės bei prispaudęs laikę, kas rodo, kad abiejų kaltinamųjų veika realizuoti objektyvieji plėšimo požymiai, tiek dėl fizinio smurto – pargriovimo bei laikymo, tiek ir dėl turto pagrobimo, buvo apjungti jų bendra valia (tyčia).

Konstatuotina, kad nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės rodo, kad prieš nukentėjusįjį įvykio metu panaudotas fizinis smurtas (nukentėjusysis jėga pargriautas ant žemės bei laikytas prispaustas) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė palaužti nukentėjusiojo valią ir to pasėkoje pagrobti svetimą turtą (visų pirma pinigus bei kitą turtą), kas pagal teismų praktiką atitinka plėšimo BK 180 str. 1 d. prasme požymius. Kadangi kaltinamieji pagrobę nukentėjusiajam priklausiusį turtą, juo galėjo laisvai disponuoti, ką įrodo ta aplinkybė, kad jie vėliau turtą pasidalino (D. L. pasiėmė pinigus, N. G. atidavė telefoną), jų nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. L. ir N. G. pripažinti kaltais padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad abu kaltinamieji pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji šioje byloje prisipažino visiškai padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. L. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau 10 kartų teistas, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad D. L. nėra linkęs savo tokio elgesio vertinti kritiškai ir padaryti teigiamas išvadas, kad daugiau nenusikalsti, kas rodo jo nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas sprendžia, kad D. L. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 180 str. 1 d. sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną D. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę..

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

N. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas jau penktą kartą, šiuo metu turi neišnykusį teistumą. tačiau teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus nusikaltimo padarymo ir šiuo metu jau išnykęs. Tai rodo kaltinamojo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis šiuo metu turi teistumą, jam ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas, yra taip pat už įvykdytą plėšimą. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju N. G. atžvilgiu bausmės tikslai nebegali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, todėl N. G. atžvilgiu BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje netaikytinas. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi abu kaltinamieji nusikaltimą J. R. atžvilgiu įvykdė dar iki nuosprendžio pirmojoje byloje (Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžio), tai šioje byloje jiems paskirtos bausmės privalo būti subendrintos iš dalies ar visiškai sudedant pagal BK 63 str. 9 d. su bausme, kuri jiems buvo paskirta minėtoje pirmoje byloje.

Nukentėjusysis J. R. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė daug nepatogumų dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu, sugaišo daug laiko vaikščiodamas po įvairias instancijas dėl naujų dokumentų padarymo. Todėl mano, kad be turtinės žalos, jam buvo padaryta ir neturtinė žala.

Nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, įtvirtinta BPK 119 str. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė išgąstį, baimę, turėjo dvasinių išgyvenimų, jis be abejonės patyrė nepatogumų dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo metu pagrobto turto. Tačiau šio nusikaltimo įvykdymo metu nukentėjusysis fizinių sužalojimų nepatyrė, jo sveikata sutrikdyta nebuvo. Nagrinėjamu atveju į tai turi būti atsižvelgta vertinant padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiajam. Įvertinus dar ir kaltinamųjų turtinę padėtį galima pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 80 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl D. L. ir N. G. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro pagrobto ir negrąžinto turto (pinigų) vertė (40 Eurų), taip pat išlaidos (200 Eurų), kurias nukentėjusysis patyrė naujų dokumentų išdavimo eigoje. Kadangi šios išlaidos tiesiogiai susijusios su kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, jos turi būti priteistos iš kaltinamųjų visiškai. Pagrobtas mobilaus ryšio telefonas tyrimo eigoje buvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Dėl jo civilinis ieškinys nėra pareikštas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies – nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamųjų solidariai 240 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos (b.l. 169, 190) apie šioje byloje dalyvavusius gynėjus ir jų užmokesčiui patirtas išlaidas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjai advokatai privalomai buvo paskirti BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltais pripažintų kaltinamųjų vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, tai yra prie 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (4 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2016-04-01 nuosprendį.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-04-01 nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tai yra prie 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį (4 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal 2016-04-01 nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, N. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš D. L. ir N. G. 240 Eur (du šimtai keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatų darbui apmokėti iš D. L. ir N. G. nepriteisti.

Kompaktinį diską su nuotraukomis (1 vnt.) (b. l. 10) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 91 str., 94 str. 1 d. 3 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.