- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-1770-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Skolininkas
- R. Z.
- Kreditorius
- V. J.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17 (S)
2010 m. lapkričio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-09 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės V. J. pareiškimą skolininkui R. Z., įkeisto daikto savininkei B. Z. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorė 2010-08-03 kreipėsi į teismą prašydama areštuoti įkeistą daiktą – 0,3200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkas negrąžino skolos pagal 2008-08-19 paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 7-ame notarų biure. Kreditorė nurodė negrąžintos skolos dydį: 108 000,00 Lt ir kreditorės sumokėtas 131,80 žyminis mokestis, iš viso 108 131,80 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-09 nutartimi prašymą tenkino: areštavo įkeistą daiktą – 0,3200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį B. Z.; įspėjo skolininką R. Z. ir įkeisto daikto savininkę B. Z., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-09 nutartį. Nurodo, kad pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo reikalavimas suformuluotas netinkamai, pažeidžiant LR CK 4.192 ir LR CPK 558 str., todėl negalėjo būti tenkinamas. Kreditorės reikalavimas priteisti negrąžintos paskolos dydį yra per didelis, nes skolininkas kas mėnesį kreditorei gražindavo po 1700 Lt ir laikotarpyje nuo 2008-08-19 iki 2010-05-28 grąžino 35 700 Lt skolos, todėl negrąžintos skolos dalis sudaro tik 72 300 Lt. Apeliantas nurodo, kad kreditorės reikalavimas yra kur kas siauresnis, nei prievolės vykdymo užtikrinimui įkeisto sklypo vertė. Be to, teismas, nukreipdamas išieškojimą į įkeistą turtą, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus interesus, bet ir siekti, kad būtų nepažeidžiamos įkaito davėjo teisės.
Atsiliepimas
Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-09 nutartį nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais, kad dalį skolos skolininkas grąžino. Kreditorės nuomone, nepagrįsti skundo argumentai dėl įkeisto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė ir skolininkas 2008-08-19 sudarė paskolos sutartį, jos pagrindu įkeistas 0,3200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. Z.. Skolininkas nustatytu terminu, t.y. iki 2008-09-19, paskolos negrąžino, todėl kreditorė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą, todėl teismo nutartys, priimtos šio parašymo pagrindu, yra skundžiamos pagal LR CPK 151 str. 1 d. Akivaizdu, kad LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t.y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises LR CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2010-08-09 nutartimi areštavo įkeistą žemės sklypą, taip pat įspėjo skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 558 str. nustatytų procedūrų reikalavimų, o kreditoriaus pateiktas pareiškimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
Apeliantui išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, todėl atskirojo skundo argumentai dėl skolos dydžio ir įkeisto turto vertės teisinės reikšmės ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335?339 str., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-09 nutartį palikti nepakeistą.