Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. S. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus, 234 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. R. S. nuteistas už tai, kad kartu su R. K. 1997 m. kovo 15 d., apie 2-4 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia nužudė G. B. ir T. V., o po kelių valandų (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pašalinti kaltinimo liudytoją ir nuslėpti paminėtų asmenų nužudymą, tyčia nužudė E. K.. Be to, jis nuteistas už tai, kad 1995 metų vasarą be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą – savadarbį pistoletą, pritaikytą šaudyti mažo kalibro šoviniais – ir du 5,6 mm kalibro šovinius, kuriuos laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1997 m. kovo 15 d. naktį šį ginklą nešiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse. Taip pat jis nuteistas už tai, kad, veikdamas grupėje su R. K., 1997 metais, naktį iš kovo 15 d. į 16 d., miške, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijoje, prie (duomenys neskelbtini) kaimo, sudegino ir tyčia sunaikino nužudytiesiems priklausančius daiktus – G. P. odinį paltą ir rankinuką su reikmenimis, G. B. odinę striukę ir laikrodį, taip pat kilimą iš buto, E. K. odinę striukę, T. V. striukę ir batus, padarydamas nukentėjusiesiems R. P. ir S. A. K. didelę turtinę žalą.

2. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam ir šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nuteistojo R. S. nusikalstamos veikos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų, 234 straipsnio 1 dalies, 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 2 dalimi, R. S. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Nuteistasis R. S. bausmę atlieka nuo 1997 m. kovo 19 d.

4. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su teikimu dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodė, kad R. S. į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atvyko 2019 m. birželio 27 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptavosi tinkamai. Bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas, jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai, tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Bendraudamas telefonu, susirašinėdamas laiškais bei pasimatymų metu palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi iš ankstesnės santuokos ir žmona, pastaroji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Apie artimuosius nuteistasis kalba su meile, artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Iki įkalinimo R. S. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, o bausmės atlikimo metu mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos fakultete ir sėkmingai baigė 3 kursus, bet nutrūkus finansavimui studijos buvo sustabdytos. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis dirbo nuo 2008 metų vasario iki 2013 metų birželio, kai buvo atleistas dėl konflikto su kitu nuteistuoju, 2016 metų rugsėjį vėl buvo priimtas dirbti į VĮ „Medienos amatai“ Medienos ir gamybos cechą. Atvykęs į pataisos namus buvo įdarbintas VĮ „Medienos amatai“ Medienos ir baldų gamybos ceche darbininku, dirba iki šiol. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis 12 kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 6 kartus buvo baustas nuobaudomis, paskutinį kartą – 2013 m. liepos 31 d. už fizinio smurto panaudojimą prieš kitą nuteistąjį. R. S. 20 kartų paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis padengė jam priteistus civilinius ieškinius, šiuo metu finansiškai padeda artimiesiems. Per individualaus socialinės reabilitacijos plano, sudaryto 2016 m. spalio 20 d., vykdymo laikotarpį nuteistasis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 4 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė bei sėkmingai baigė Meno terapijos programą, skirtą savęs pažinimui, bendravimo įgūdžių lavinimui bei atsipalaidavimui psichoterapiniame procese, dalyvavo Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo programos grupiniuose užsiėmimuose. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta žema rizika (33 balai), nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 42 balų iki 33 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: gyvenimo sąlygos (nuteistasis turės galimybę grįžti gyventi į tėvams priklausantį būstą); kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais (reguliariai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais); išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (turės galimybę įsidarbinti); lėšų tvarkymas bei pajamos (padengęs civilinius ieškinius bei turi santaupų).

II. Skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skundai atmetami.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundų nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo R. S. asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjos skundų argumentais, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas netenkindamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo.

10. Įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nuostatas dėl bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje, atitinkamomis nuostatomis buvo papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir BK. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

11. Įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Bylos duomenimis, nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – atliko daugiau nei dvidešimt metų jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka, būtina įvertinti ir kitas pirmiau paminėtas aplinkybes. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundų teiginius, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką per vienerius metus, praėjusius nuo pirmojo vertinimo, sumažėjo 9 balais ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, įvertinta 33 balais, taip pat, kad nuteistasis jau ilgą laiką nepadarė nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų ir neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt kartų buvo skatintas, pastaruoju metu – už daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus, atsakingas, darbštus ir tvarkingas, yra atlyginęs priteistus ieškinius, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose, kol buvo galimybė, mokėsi Valstybiniame pedagoginiame universitete, nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, puoselėjančiomis socialinę atsakomybę, stiprinančiomis bendruomenės vertybes ir suteikiančiomis socialinę paramą (kalinių globos draugija, tikėjimo bendruomenė), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (tėvais, sūnumi, buvusia žmona, 2015 metais sukūrė šeimą su nuteistąja), gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, save vertina adekvačiai, yra savikritiškas. Visos šios aplinkybės, kurias įvertino ir apygardos teismas, neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis, ypač pastaruoju metu, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme.

14. Kita vertus, iš nuteistojo R. S. asmens bylos matyti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Pastarasis net dvylika kartų pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinį kartą 2015 m. liepos 24 d. Drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos už šešis nustatytos vidaus tvarkos ir režimo pažeidimus, įskaitant ir itin šiurkščius, smurtinius – grasinimai pareigūnams fiziniu susidorojimu (2020 m. lapkričio 22 d. nutarimas, asmens byla, 1 tomas, b. l. 155), fizinio smurto panaudojimas prieš kitus asmenis – spyrė pareigūnui (2003 m. balandžio 24 d. nutarimas, asmens byla, 1 tomas, b. l. 180), žodinio konflikto metu sudavė smūgį kitam nuteistajam (2013 m. liepos 31 d. nutarimas, asmens byla, 3 tomas, b. l. 195). Be to, 2002–2005 metais R. S. buvo įtrauktas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą (asmens byla, 2 tomas, b. l. 180-181). Pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas ar sumenkinama padarytų pažeidimų reikšmė remiantis tokiomis nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kaip laisvės netekimas, adaptacija pirmą kartą patekus į įkalinimo įstaigą ir kt. Juolab, kad nuteistasis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, bet ir praėjus daugiau kaip šešiolikai metų nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios, o ir savo kaltės dėl padarytų pirmiau paminėtų rimtų nusižengimų jis nepripažino. Nors skunde nuteistojo gynėja teisingai pažymi, kad nuo paskutinių R. S. padarytų pažeidimų praėjo nemažas laiko tarpas, visgi, paminėtų pažeidimų pobūdis bei pavojingumas (jo nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos niekaip nemažina), atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę iki gyvos galvos, pobūdį (kvalifikuotas trijų žmonių nužudymas), rodo, kad nuteistojo pavojingumas pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką iš esmės nekito. Tai patvirtina ir R. S. asmens byloje esančios jo metinės charakteristikos, kur jo elgesys ilgą laiką (iki 2012 metų, t. y. net keturiolika bausmės atlikimo metų) taip pat buvo vertinamas tik neigiamai (2001 m. birželio 5 d., 2020 m. spalio 13 d., 2003 m. spalio 13 d. charakteristikos, asmens byla, t. 1, b. l. 106, 150, t. 2, b. l. 3) arba patenkinamai (2004 m. spalio 13 d., 2005 m. spalio 13 d., 2006 m. spalio 13 d., 2007 m. spalio 12 d., 2008 m. spalio 30 d., 2011 m. gruodžio 2 d. charakteristikos, asmens byla, 2 tomas, b. l. 16, 87, 193, t. 3, b. l. 56, 81). Be to, nuteistojo charakteryje ilgą laiką buvo stebimi individualistiniai-egoistiniai polinkiai, nesavikritiškumas savo elgesiui bei pasaulėžiūrai, galimas konfliktiškumas nepalankiose situacijose, neigiama reakcija į jam nepalankius ar nepriimtinus įvykius ir reiškinius, į auklėjamąsias, socialinės reabilitacijos priemones jis reagavo tik nežymiai arba patenkinamai. Nors nuo 2012 metų R. S. elgesys įkalinimo įstaigos administracijos buvo vertinamas gerai, tačiau 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis atsisakė atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, tokiu būdu nedalyvaudamas jam kuriamų planų sudaryme ir atsisakydamas tikslingo į kriminogeninių poreikių valdymą nukreipto resocializacijos proceso, taip pat pastebėta, kad nuteistasis grupiniuose užsiėmimuose bei kitoje pozityvioje veikloje dalyvauja išskirtinai dėl asmeninių poreikių, neįsitraukdamas į veiklą ir nepriimdamas galimų intervencinių priemonių rezultatų, todėl buvo rekomenduota didinti nuteistojo motyvaciją siekti tikslingo resocializacijos proceso, nukreipto į kriminogeninius poreikius, o ne į asmeninius (asmens byla, t. 4, b. l. 143–144). Be to, 2019 m. spalio 22 d. charakteristikoje, kurią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija teikė prie R. S. malonės prašymo, nuteistasis vėl gi charakterizuojamas tik patenkinamai, nurodoma, kad jis ne visada elgiasi tinkamai, į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja tik patenkinamai (asmens byla, t. 6, b. l. 3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad daugiausiai paskatinimų nuteistasis gavo pirmaisiais bausmės atlikimo metais – nuo 1998 iki 2001 metų iš viso jis buvo skatintas vienuolika kartų, tuo tarpu per laikotarpį nuo 2002 metų iki šiol – tik devynis kartus ir iš jų tik keturis kartus – per individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį.

15. Iš teismui pateiktos nuteistojo R. S. asmens bylos taip pat matyti, kad 2019 m. birželio 7 d. atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (42 balai), o 2020 m. gegužės 20 d. – žema nusikalstamo elgesio rizika (33 balai). Dalį jos (5 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo pažeidimų įvertinimas, kurių R. S. negali sumažinti. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apygardos teismo nutartyje, vis dar pakankamai didelę nusikalstamo elgesio rizikos dalį (28 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis, kitaip nei teigia skunde, turi galimybę savo pastangomis sumažinti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmojo R. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo išskirti septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t .y. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), ryšiai (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (11 balų), nuostatos (10 balų). Antrojo vertinimo metu išskirti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nes nuo 2 iki 0 balų sumažėjo ryšių ir nuo 1 iki 0 balų sumažėjo emocinės gerovės vertinimas. Be to, penkiais balais (nuo 10 iki 5) sumažėjo nuostatų vertinimas. Kita vertus, per minėtą laikotarpį nepakito šių dinaminių kriminogeninių veiksnių vertinimas – gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai) ir tik vienu balu sumažėjo mąstymo ir elgesio vertinimas (nuo 11 iki 10 balų), nors kaip matyti iš 2019 m. birželio 17 d. socialinio tyrimo išvados, būtent šis kriminogeninis veiksnys labiausiai susijęs su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu (asmens byla, t. 4, b. l. 177–181). 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad šiuo metu R. S. atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis konstruktyviai susitvarko, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo bei elgesio korekcijos programas (asmens byla, t. 6, b. l. 45–48), visgi, jau minėtoje, tik kiek daugiau nei prieš metus surašytoje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam vis dar būdingos greitos emocinės reakcijos, reagavimas „kibirkščiuojant“, greita emocinių reakcijų kaita, ryškios savitvardos problemos. R. S. linkęs kaupti emocinę įtampą todėl jo elgesys gali tapti destruktyvus. Vis dar egzistuoja agresyvaus elgesio problema, o būtent agresyvus praeities elgesys, netinkama emocijų kontrolė bei raiška, silpni problemų sprendimo įgūdžiai labiausiai susiję su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu, kiti kriminogeniniai poreikiai taip pat reikalauja intervencijos, bet ne tiek intensyvios (asmens byla, t. 4, b. l. 177–181).

16. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti ir tai, kad nuteistasis R. S. ilgą laiką savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies ir jokių rimtesnių išvadų dėl savo veiksmų nedarė (2001–2011 metų metinės charakteristikos). Apie nuteistojo kaltės pilną pripažinimą nurodyta tik 2012 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus penkiolikai metų nuo bausmės atlikimo pradžios, surašytoje metinėje charakteristikoje (asmens byla, t. 3, b. l. 179). 2019 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad interviu metu nuteistasis kaltę pripažįsta pilnai ir pilnai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens, supranta, kad jo veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai (t. 4, b. l. 177–181). Visgi R. S. skunde dėstomos nusikaltimų padarymo aplinkybės, nevisiškai atitinkančios Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes (teismas konstatavo, kad nors įvykio dieną tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų buvo kilęs konfliktas, tačiau nuo šio konflikto iki G. B. ir T. V. nužudymo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas ir nenustatyta, kad tuo metu R. S. būtų veikęs būtinosios ginties sąlygomis arba peržengdamas būtinosios ginties ribas; E. K. nuteistieji nužudė, siekdami paslėpti jau padarytą nusikaltimą – dviejų žmonių nužudymą), kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų negatyvių pasekmių.

17. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo R. S. pastaruoju metu dedamas pastangas keičiant savo mąstymą ir netinkamą elgesį bei mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat jo požiūrį į darbą, rūpestį dėl garbingo amžiaus tėvų. Visgi pirmiau aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau tikrai yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotiniai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

18. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo R. S. dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. teismo nuosprendžiu nuteistam R. K., buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, reikšmingos šiam klausimui spręsti (per visą bausmės laiką nenustatyta jokių smurto apraiškų, nuteistasis visą bausmės laiką buvo charakterizuojamas teigiamai, padarė tik du pakankamai smulkius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir t. t.), todėl šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistajam R. K. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuotu laisvės atėmimu, negali būti laikoma precedentu.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl nuteistojo R. S. ir jo gynėjos skunduose išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. ir jo gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.