Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2022 m. liepos 5 d. apie 13.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 promilių girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini), panaudojo savo mamos J. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. abiejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų ir tyčia stipriai suspaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. J. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad po tėčio mirties (duomenys neskelbtini) metais jis pradėjo gyventi su savo mama J. J., adresu (duomenys neskelbtini). Jie su mama abu išlaiko butą, kuriame gyvena. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Galimybės išsinuomoti gyvenamą plotą neturi, kadangi gyvena tik iš neįgalumo pensijos. Jokių draugų, pas kuriuos galėtų apsigyventi, taip pat neturi. Kol nevartoja alkoholiu, su mama gyvena normaliai, ramiai, padeda mamai. Tačiau kai pradeda gerti alkoholį ir į namus grįžta girtas, tuomet mama jam pradeda priekaištauti ir dėl to tarp jų kyla konfliktai. Dėl to 2012 ir 2021 m. jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti, taip pat buvo pradėtas tyrimas ir dėl smurtavimo prieš mamą. 2022 m. liepos 5 d., apie 10 val. jis iš namų nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) turgaus, kur kavinėje išgėrė nedidelį bokalą alaus. Po to nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko butelį 0,5 l talpos vyno „Dūdiškės“ ir parvažiavo iki namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli namų prie miškelio vienas išgėrė nusipirktą butelį vyno ir nuėjo į namus. Į namus sugrįžo apie 13 val. Kai tik parėjo į namus, mama pamačiusi, kad jis sugrįžo neblaivus, pradėjo jam priekaištauti. Dėl to tarp jo ir mamos kilo konfliktas, jie pradėjo bartis. Mama pradėjo sakyti, kad jam iškvies policijos pareigūnus. Jis jai atsakė, kad gali kviesti. Norėdamas patraukti į šalį nuo savęs mamą, jis abejomis rankomis suėmė jai už rankų ir patraukė ją į šoną. Smūgių mamai nesudavė. Tuomet nuėjo ir atsigulė. Jam atsigulus ir pradėjus snausti, išgirdo į buto duris skambutį, mama atidarė duris ir įleido atvykusius policijos pareigūnus. Jis iš namų buvo pristatytas į areštinę. Dėl pareikšto įtarimo, kad abejomis rankomis suėmęs mamai už abiejų rankų, jas suspaudė, kaltę pripažįsta pilnai ir dėl to labai gailisi (b.l. 55).

Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 rodmenimis (metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1679363 galioja iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) 2022 m. liepos 5 d. 15.30 val. V. J. nustatytas 2,11 promilių girtumas (b.l. 35-36).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji J. J. nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. apie 13 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būnant bute, grįžo sūnus V. J. namo. Užėjęs į kambarį, be jokios priežasties abejomis rankomis suėmė už rankų ir stipriai suspaudė, dėl ko pajuto fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1, 6).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. apie 13 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), būnant jai priklausančiame bute, grįžo sūnus V. J. namo, būdamas stipriai neblaivus, rankoje nešėsi butelį, panašų į degtinės. Užėjęs į jos kambarį, be jokios priežasties pradėjo eiti link jos ir keikti necenzūriniais žodžiais, priėjus prie pat, abejomis rankomis suėmė už jos abiejų rankų ir stipriai suspaudė, dėl ko pajuto fizinį skausmą, vėliau kai ją paleido, pavyko jį išstumti iš kambario ir užsidaryti kambarį. Kadangi pajuto fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1, 6). Apklausa nufilmuota į įvykį atvykusių policijos pareigūnų body kameromis (DVD laikmena prie bylos viršelio).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. liepos 5 d. 13.09 val. gautas Bendrojo pagalbos centro telefonu J. J. pranešimas, kad jos sūnus neblaivus ir agresyvus, kabinėjasi prie senyvo amžiaus pranešėjos, tampo ją, stvėrė ją už rankų (b.l. 31). Bendrasis pagalbos centras pateikė minėto pranešimo garso įrašą.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra daugiaaukštis, (duomenys neskelbtini) aukštų namas. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), durys šarvuotos. Butas yra 3 kambarių. Užėjus į butą, iš karto yra prieškambaris, praėjus tiesiai, yra pranešėjos kambarys. Iš prieškambario paėjus į kairę, dešinėje pusėje yra virtuvė, toliau dešinėje pusėje kambarys, o einant tiesiai - įtariamojo kambarys. Įvykio vietoje girtuokliavimo pažymių nesimatė, aplinka tvarkinga, nusikalstamos veikos požymių nepastebėta (b.l. 2, 7).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. J. žodinio konflikto su savo motina metu, tyčia abejomis rankomis suėmė jai už abiejų rankų ir tyčia stipriai suspaudė, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie dalyje dėl smurtinių veiksmų visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Jie abu vienodai nurodė, kad kaltinamasis grįžo namo neblaivus, dėl to jie sukonfliktavo, V. J. abejomis rankomis suėmė už jos abiejų rankų ir stipriai suspaudė. Toks jo veiksmas vertintinas kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą požymį – kitaip smurtaudamas atitinkantis veiksmas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokio sūnaus poelgio ji jautė fizinį skausmą. Vertinant, ar tokio pobūdžio veiksmas sukėlė pakankamai intensyvų skausmą, kad tai sukeltų atsakomybę pagal baudžiamojo kodekso nuostatas, atsižvelgtina į nukentėjusiosios amžių (gim. 1942 m.), kad tai nėra jauno, stipraus ir stangraus kūno žmogus, kuriam tokio pobūdžio smurtas paprastai nesukelia ženkliau jaučiamų padarinių. Nukentėjusioji yra pensinio amžiaus moteris, priklauso tai amžiaus grupei, kai kūnas trapus, pati nurodė, kad ji serga, iš vaizdo įrašo matyti, kad jos judėjimas apsunkintas, juda su pagalbinėmis priemonėmis, todėl tikėtina, kad stiprus suspaudimas galėjo jai sukelti ženkliai jaučiamą fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl aplinkybės, kad ji patyrė fizinį skausmą, buvo kategoriška. Šia aplinkybę parodė į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, apklausiama nukentėjusioji pareigūnams parodė rankas, kuriose vietose jas spaudė sūnus.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme, prašė sumažinti jos dydį (b.l. 79-84).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l. 67-70), baustas administracine tvarka (b.l. 76-78), duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (b.l. 72-74). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, laiko, kad jam nepagrįstai prokuroro prašoma skirti didesnę bausmę nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, todėl jos terminą trumpina iki mažesnio nei vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai 1) 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3 ) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius, 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

V. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. liepos 7 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. J., nesiartinti prie nukentėjusiosios J. J. arčiau nei 20 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja 3 mėnesius (nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. spalio 7 d.), paliktina galioti, tačiau ne ilgiau nei iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, ji naikintina. V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 5 d. 14:20 val. iki 2022 m. liepos 7 d. 14.15 val. (dvi paras) (b.l. 43-44, 46), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką, prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. DVD laikmena su garso ir vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. J. skirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti V. J.: 1) 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3 ) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 (keturis) mėnesius, 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 5 d. 14.20 val. iki 2022 m. liepos 7 d. 14.15 val. (2 paras), prilyginant jį keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. J., nesiartinti prie nukentėjusiosios J. J. arčiau nei 20 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja 3 mėnesius (nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2022 m. spalio 7 d.), palikti galioti, tačiau ne ilgiau nei iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

DVD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.