Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. M. priteisti 37,47 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2009-08-04 apie 17 val. Šiauliuose, name (duomenys neskelbtini) , savo namuose, sumušė mažametį savo sūnų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), suduodamas jam diržu dešimt kartų į sėdmenų, nugaros ir kojų sritis, po to, 2009-08-05 apie 23.00 val., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, toje pačioje vietoje, sumušė mažametį savo sūnų K. M., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą spirdamas jam į nugaros sritį, suduodamas diržu į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, tačiau ne mažiau vieno smūginio kontakto į sprandą, penkių į nugarą, trijų į dešinį žastą, vieno į kairį žastą, vieno į kairį dilbį, vieno į dešinį klubą, vieno į dešinį petį, vieno į kaklą, bei smaugdamas K. M. apvyniojęs jo kaklą diržu, padarė jam kraujosruvas sprande nugaroje, dešiniame žaste, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinio klubo išorėje, kakle, dešiniame petyje, nubrozdinimus nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu nežymiai sutrikdžius savo mažamečiam sūnui sveikatą ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Apylinkės teismo išvados, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, yra motyvuotos ir pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes.

Nuteistasis V. M. iš esmės neneigia mušęs savo sūnų K. M. ir padaręs jam atitinkamus sužalojimus 2009 m. rugpjūčio 5 d., tačiau ginčija smurto naudojimą prieš tą patį savo sūnų 2009 m. rugpjūčio 4 d. bei neigia smaugęs diržu K. M. kaklą ir spyręs pastarajam.

Apeliaciniu skundu nuteistasis į teismo posėdį prašė pakviesti jo sūnus V. ir G. M., bei nukentėjusiojo K. M. motiną I. G..

Kolegijai nekyla abejonių nei dėl mažamečio nukentėjusiojo K. M., nei dėl nepilnamečio liudytojo G. M. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl, kolegijos nuomone, netikslinga kviesti G. M. į teismą, kaip to prašo apeliantas. Dėl apelianto prašymo apklausti I. G. pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu (t. 1, b. l. 126-130) I. G. ir nuteistojo V. M. tėvų valdžia jų vaikų G. ir K. M. atžvilgiu yra neterminuotai apribota. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po nagrinėjamo įvykio I. G. gyveno prie (duomenys neskelbtini) sąvartyno suręstoje trobelėje, o šiuo metu pastarosios gyvenamoji vieta nežinoma. Todėl teismas neturi galimybės jos iškviesti į teismo posėdį ir apklausti. Be to, kaip jau minėta, apylinkės teismas nuosprendyje yra motyvuotai pasisakęs dėl įrodymų ir jų vertinimo ir, kolegijos nuomone, byloje pakanka duomenų teisingai išspręsti apelianto kaltė klausimą.

Apelianto V. M. prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nuteistojo sūnus V. M. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 4-5 dienomis negyveno kartu su tėvu ir savo broliais K. bei G. M., įvykio nematė ir jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, nenurodė.

Apeliantas savo skundu, kaip ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, neigia jam inkriminuotas kai kurias faktines aplinkybes, o būtent fizinio smurto naudojimą prieš mažametį nukentėjusįjį K. M. 2009 m. rugpjūčio 4 d. vakare bei spyrį koja ir smaugimą diržu 2009 m. rugpjūčio 5 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, aiškiai ir neabejodamas patvirtino, kad pirmą dieną, tai yra 2009 m. rugpjūčio 4 d., tėvas jį diržu mušė per kojas dėl to, kad jis kitam vaikui išmušė dantis, o antrą dieną, tai yra 2009 m. rugpjūčio 5 d., taip pat mušė diržu, spyrė ir tuomet jam kliuvo visur – per nugarą, kojas ir kt., smaugė apvyniojęs aplink kaklą diržą (t. 1, b. l. 48-49). Kolegijai nekyla abejonių dėl tokių nukentėjusiojo parodymų, nes juos patvirtina specialisto tyrimo išvadoje užfiksuoti K. M. padaryti sužalojimai nugaroje, sprande, dešiniajame ir kairiajame žastuose, kairiajame dilbyje, dešiniame klube, kakle, dešiniajame petyje (t. 1, b. l. 17). Tai, jog nepilnametis liudytojas G. M. nematė, kaip 2009 m. rugpjūčio 4 d. tėvas mušė jo brolį K. M., nepaneigia paties smurto fakto, kadangi, pasak G. M., tuo metu jis nebuvo namuose. Todėl akivaizdu, kad jis ir negalėjo matyti nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusįjį ir, aišku, paliudyti apie tai (t. 1, b. l. 59-60).

Kaip jau minėta, apklausiamas K. M. aiškiai išskyrė du smurto panaudojimo atvejus prieš jį. Nukentėjusysis tiksliai nurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir už ką apeliantas jį mušė. Pirmuoju atveju, tai yra 2009 m. rugpjūčio 4 d., K. M. teigimu, tėvas jį mušė diržu per kojas už tai, kad jis nuskriaudė kitą vaiką, ir konkrečiai nurodė, kad diržu sudavė tiek kartų, kiek jis turi metų, t. y. 10 kartų. Kitą dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 5 d., kaip nurodo nukentėjusysis, nuteistasis V. M. mušė jį už tai, kad jis nepaklusęs nurodymui neiti iš namų. Tą sykį, pasak K. M., ,,...tėtis...tuo pačiu diržu labai stipriai mušė, ir tada jau davė per visur....Nugara buvo labai raudona, daug mėlynių buvo visur.....bandžiau pabėgti, bet mane pagavo ir spyrė iš kojos man į nugarą...“. Apie šiuos nukentėjusiojo K. M. nurodytus prasikaltimus 2009 m. rugpjūčio 4-5 dienomis iš esmės analogiškai parodė ir nuteistasis bei liudytoju apklaustas nukentėjusiojo vyresnysis sūnus G. M..

Nukentėjusysis, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, negalėjo tiksliai prisiminti, ar būtent 2009 m. rugpjūčio 5 d. jo tėvas V. M. smaugė jį apvyniojęs diržą aplink kaklą. Nukentėjusysis nurodė: ,,Man atrodo, kad antrą dieną mane tėtis smaugė apvyniojęs aplink kaklą diržu.“ Tačiau, įvertinus anksčiau aptartus bylos duomenis ir sugretinus juos tarpusavyje, netikėti K. M. parodymais apie esmines įvykio aplinkybes, kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Vertindama K. M. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias objektyvias aplinkybes – nukentėjusiojo amžių įvykio metu (10 metų), praėjusį laiką nuo įvykio iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (buvo praėję beveik 5 mėnesiai), galėjusias įtakoti nukentėjusiojo gebėjimą tiksliai atpasakoti įvykio aplinkybes ir netvirtą pasisakymą apie kaklo smaugimą diržu. Atkreiptinas dėmesys, kad sekančią dieną po įvykio – 2009 m. rugpjūčio 6 d. K. M. jį apžiūrėjusiems medikams paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 5 d. apie 23 val. jį sumušė tėvas diržu ir buvo apsukęs diržą apie kaklą. Specialisto išvadoje buvo konstatuoti K. M. padaryti sužalojimai (kraujosruvos) sprande, kakle, nugaroje ir kitose vietose (t. 1, b. l. 17). Specialisto tyrimo metu nustatyti sužalojimai patvirtina poveikį į K. M. kaklą bei nugarą ir todėl kolegijai nekyla abejonių dėl K. M. parodymų.

Ginčydamas anksčiau minėtas pirmosios instancijos teismo nustatytas ir jam inkriminuotas aplinkybes, nuteistasis apeliuoja į G. M. liudijimą, kad, neva, pastarasis matė, kaip buvo mušamas K. M.. Tačiau iš G. M. parodymų turinio akivaizdu, jog pastarasis buvo virtuvėje tuo metu, kai tėvas diržu mušė brolį (K. M.) kambaryje, todėl aiškiai įvykio nematė ir negalėjo pasakyti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota. Tai rodo, kad G. M. visos įvykio eigos nestebėjo ir negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar smaugė V. M. diržu K. M., ar ne.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad visos nusikaltimo objektyviosios aplinkybės apeliantui buvo inkriminuotos pagrįstai ir jų šalinti iš suformuluoto kaltinimo nėra pagrindo. Aptarti ir skundžiamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai visiškai įrodo V. M. kaltę 2009 m. rugpjūčio 4 d. ir 2009 m. rugpjūčio 5 d. smurtavus prieš savo mažametį sūnų K. M.. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, matyti, kad V. M. padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis smurtinis nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis. V. M. praeityje teistas (t. 1, b. l. 172-174), taip pat ir 2002 m. balandžio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo už tyčinį I. G. sunkų sveikatos sutrikdymą pagal 1961 metų BK 111 str. 1 d. (t. 1, b. l. 177-178). Be to, jau po nusikaltimo, inkriminuoto skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, 2009 m. spalio 19 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai I. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė sveikatą (BK 138 str. 1 d.), tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str.; t. 1, b. l. 181-182; 183-184). Apie ūmų apelianto būdą byloja ir administracinės teisės pažeidimai dėl priešinimosi policijos pareigūnams ar teisėtų jų reikalavimų nevykdymo (ATPK 187 str.; t. 1, b. l. 187-190). Iš byloje esančių daugelio pažymų, raštų galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą apie nuteistojo V. M. šeimą, gyvenamąją aplinką ir vyravusią nenormalią atmosferą šeimoje (t. 1, b. l. 91-125). V. M. niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamos vietos, girtauja. Jo šeima jau nuo 2007 m. vasario 7 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, triukšmavimo, agresyvaus elgesio, nenoro spręsti susidariusių materialinių ir buitinių problemų, netinkamo vaikų auklėjimo ir priežiūros ir, kaip jau buvo minėta, 2009 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu V. M. tėvo valdžia buvo neterminuotai apribota dėl tų pačių neišspręstų problemų, o vaikai – nukentėjusysis K. M. ir liudytojas G. M., apgyvendinti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Pasak minėtos įstaigos atstovės, mažametis K. M. į šeimą grįžti nenori, lanko mokyklą ir dabartiniu laikotarpiu jam sekasi gerai, iš globos namų nebėga, sportuoja, dalyvauja vaikų globos ugdymo programose (t. 2, b. l. 42).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė V. M. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes atidėjus bausmės vykdymą, bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., pasiekti nepavyktų.

Tačiau, kolegijos nuomone, V. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu, kuris yra artimas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), yra aiškiai per griežta atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad nuteistasis pavartojo smurtą prieš mažametį savo sūnų dėl pastarojo netinkamo ir įžūlaus elgesio. Byloje yra duomenų, apibūdinančių K. M. kaip sunkaus charakterio, konfliktišką vaiką, už kurio padarytus teisės pažeidimus motinai taikytos administracinio poveikio priemonės (t. 1, b. l. 134), nors tai jokiu būdu nepateisina bet kokio smurto vartojimo prieš jį. Be to, tiek apeliaciniame skunde, tiek teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V. M. išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio. Kolegija atkreipia dėmesį ir į kito nuteistojo sūnaus G. M. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad jo brolis K. M. dažnai meluoja, fantazuoja, kad tėvas jam (G. M.) tikrai labai geras ir jis norėtų gyventi su tėvais (t. 1, b. l. 59-60).

Įvertinęs šias bylos aplinkybes kolegija keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas V. M.. Būtent dėl pastarojo nusikalstamų veiksmų patyrė žalos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, vadinasi, tik jis (apeliantas) vienas yra atsakingas dėl padarytos žalos. Iš civilinio ieškovo – Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pateikto civilinio ieškinio matyti, kad šis juridinis asmuo žalą patyrė už nukentėjusiajam K. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas – 37,47 Lt (t. 1, b. l. 22-24), todėl pastarąją sumą apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš kaltininko – V. M.

Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų, fizinio skausmo nukentėjusysis mažametis K. M. patyrė negatyvius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, baimę. Kolegija sutinka su motyvais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. M. priteista pinigų suma dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, todėl nėra pagrindo jos keisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.