- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-606-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Trečiasis asmuo
- UAB „Palink“, UAB „Vilpostus“
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Rimi Lietuva“
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Rimi Lietuva“ dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys – UAB „Palink“, UAB „Vilpostus“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008-07-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Rimi Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB „Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų patalpų. Nurodė, kad 2000-05-12 tarp AB „Vilniaus vaivorykštė“ ir UAB „Ekovalda“ (dabar - UAB „Rimi Lietuva“) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. PC/011/V, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2000-06-08 šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Nuo 2000-07-13 nuomojamų patalpų savininke tapo UAB „Serneta“, o nuo 2007-08-07 – ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma vienerių metų laikotarpiui nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, nuomininkas (atsakovas) turi pirmenybės teisę vienašališkai pratęsti nuomos sutartį kas vienerius metus. Maksimalus sutarties galiojimo terminas - dvidešimt metų. Patalpos nuomininkui perduotos 2000-06-08 perdavimo-priėmimo aktu, todėl nuomos termino galiojimo laikas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2000-06-08. 2008 metais, likus daugiau kaip trims mėnesiams iki patalpų nuomos termino pabaigos, ieškovas iš atsakovo negavo jokio pranešimo apie tai, ar nuomininkas išreiškia valią ir pratęsia nuomos sutarties galiojimą, kaip tai numato sutarties nuostatos. Ieškovas 2008-02-20 pateikė atsakovui oficialų paklausimą apie tai, ar atsakovas ketina toliau nuomoti patalpas, tačiau tinkamu ir priimtinu laiku jokio atsakymo negavo. Dėl to ieškovas suprato, kad atsakovas neketina toliau nuomotis patalpų ir parengė naują nuomos sutartį bei ėmė ieškoti kitų galimų potencialių nuomininkų. Parengus naują nuomos sutartį, ji 2008-03-17 buvo išsiųsta atsakovui, o 2008-03-19 papildomai įteiktas tinkamas pasiūlymas sudaryti nuomos sutartį naujomis sąlygomis iki 2008-03-21. Atsakymas vėl nebuvo gautas. Todėl ieškovas sudarė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Palink“. Tik 2008-03-27 ieškovas gavo iš atsakovo pranešimą apie tai, kad pastarasis pratęsia nuomos sutartį. Tačiau šis pranešimas buvo gautas praėjus visiems tikėtiniems, protingiems ir priimtiniems, sutartyje bei ieškovo raštuose, pateiktuose atsakovui, numatytiems terminams. Kadangi nuomos sutartis jau buvo sudaryta su kita bendrove, todėl 2008-04-03 ir 2008-04-16 ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymus atlaisvinti patalpas iki paskutinės patalpų nuomos termino pabaigos arba sudaryti naują nuomos sutartį tomis sąlygomis, kuriomis jau buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Palink“. Atsakovas su pasiūlymais nesutiko. 2008-03-19, 2008-04-11, 2008-04-18 ir 2008-04-23 raštuose atsakovas nurodė, kad pranešimas ieškovui apie sutarties pratęsimą buvo išsiųstas laiku, todėl atsakovas mano, kad sutartis galioja ir toliau. Tačiau atsakovas teiginius, kad laiku informavo ieškovą apie nuomos sutarties pasibaigimą, grindžia abejotinos kilmės ir vertės įrodymais.
Atsakovas UAB „Rimi Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutartis yra galiojanti ir privaloma šalims, nėra jokio pagrindo ją nutraukti ar laikyti pasibaigusia kitais pagrindais. Šalys ir šiuo metu vykdo sutartį. Ieškovas neteisingai ir ne pagal sutarties sąlygas aiškina šalių teises ir pareigas. Sutarties 2.2 punkto formuluotė reiškia, kad prieš tris mėnesius atsakovas turėjo ne priimti sprendimą pratęsti ar nepratęsti sutartį ir apie tai informuoti ieškovą, o tik informuoti apie ketinamą (realiai tikėtiną) priimti sprendimą. Patį sprendimą nuomininkas turi teisę vėliausiai priimti pasibaigus nuomos terminui. Pranešimas apie nuomininko ketinimus, nepriklausomai nuo jo turinio, nesaisto atsakovo kaip nuomininko priimti būtent ketinime įvardintą galimą sprendimą, kaip ir nesaisto situacija, kai toks pranešimas nepateikiamas. Tokio pranešimo esmė ir pasekmės ne nutraukti ar pratęsti sutartį, o sudaryti sąlygas šalims apsvarstyti galimus sutarties pakeitimus, jei nuomininkas pareikštų, kad neketina toliau tomis pačiomis sąlygomis nuomotis tų pačių patalpų, tačiau galimai toks interesas atsirastų, pakoregavus tam tikras sutarties sąlygas ar kitokiu būdu nuomos sąlygas padarant priimtinomis, arba leistų nuomotojui ieškoti alternatyvių sprendimų - kitų nuomininkų. Nagrinėjamu atveju tokios būtinybės nebuvo ir atsakovas netgi anksčiau termino patvirtino savo sprendimą pratęsti nuomą dar vieneriems metams. Atsakovo pranešimas dėl ketinimų, įformintas 2008-02-25 raštu, buvo 2008-02-29 pateiktas pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“, o pastaroji tai patvirtino ir pateikė dokumentus, kad dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą korespondencijos įteikimas užtruko. Ieškovas nėra pateikęs atsakovui savo duomenų, pagal kuriuos reikėtų siųsti korespondenciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pats ieškovas nesąžiningai vykdo sutarties sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sutiko su atsakovo argumentais dėl ieškinio nepagrįstumo, išskyrus jų dalį dėl bylos teismingumo. Teismas padarė išvadą, kad nuomos sutarties 2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos teisiškai ydingai, kadangi šio punkto pirmame sakinyje nurodoma, jog, pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui, nuomininkas turi teisę rinktis, ar pratęsia sutartį ar ją nutraukia, t.y. nustatyta nuomininkui (atsakovui) teisė priimti sprendimą dėl nuomos termino ir pasibaigus nuomos laikotarpiui. Tačiau paskesniais šio punkto sakiniais nuomininkas įpareigojamas pranešti nuomotojui apie ketinimą pratęsti ar nutraukti sutartį, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno sutarties laikotarpio pasibaigimo. Toks prieštaravimas ir suponuoja ginčą tarp šalių. Teismas konstatavo, jog šalių vykdomas susirašinėjimas nebuvo efektyvus, ieškovas neginčijo aplinkybės, kad tuo metu, kada atsakovas turėjo pranešti apie ketinimus, buvo problematiška jam įteikti korespondenciją. Teismas pažymėjo, jog nuomos teisinių santykių tęstinumu ypatingai turėjo domėtis patalpų savininkas - ieškovas, kuris gauna pajamas iš nuomos, todėl galėjo imtis kitų teisinių priemonių, kad tiksliai išsiaiškinti atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo; gi sąskaitas už patalpų nuomą ieškovas įteikdavo atsakovui tinkamai (CK 1.5 str.). Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog ir po 2008-06-08 jis pateikia atsakovui sąskaitas už teikiamas nuomos paslaugas, už kurias atsakovas atsiskaito, teismas padarė išvadą, kad šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog ginčo sutartis yra galiojanti ir nuomos teisiniai santykiai yra nepasibaigę (CK 1.71str., 6.173str., 6.481str., 6.496 str.) bei nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovą (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas neteisingai aiškino aplinkybes dėl ketinimų dėl nuomos sutarties pratęsimo ar nutraukimo ir sunkumų įteikti ieškovui korespondenciją, neatsižvelgė, jog ieškovas ne kartą nurodė, kad jokių problemų dėl korespondencijos įteikimo nebuvo kilę. Problemos kilo tik tuomet, kai atsakovas dėl korespondencijos naudojosi UAB „Vilpostus“ paslaugomis. Kurjerio veikla užsiimančioje bendrovėje nėra vedama siunčiamos korespondencijos registracija, kuri leistų daryti išvadą, kad siunčiama korespondencija buvo perduota šiai bendrovei tam tikru laiku. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo, 2008-02-20 pateikė oficialų paklausimą dėl sutarties pratęsimo, tačiau tinkamu ir priimtinu laiku jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Todėl ieškovas suprato, kad toliau nuomotis patalpų atsakovas neketina ir buvo parengta nauja nuomos sutartis bei imta ieškoti kitų galimų potencialių nuomininkų. Parengus naują nuomos sutartį, atsakovui buvo išsiųstas tinkamas pasiūlymas sudaryti nuomos sutartį naujomis sąlygomis iki 2008-03-21, tačiau iki nurodyto termino ieškovas iš atsakovo atsakymo negavo. CK 6.200 straipsnio 2 dalis numato, jog šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovas, pateikęs pašto kurjeriui pranešimą apie sutarties pratęsimą, privalėjo domėtis tokio pranešimo įteikimu adresatui. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą dėl patalpų nuomos santykių tęsimo, privalėjo pasidomėti, kodėl atsakovo nėra pasiekęs ieškovo siųstas 2008-02-29 pranešimas. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie buvo reikalingi informuoti ieškovą apie 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimą, todėl darytina išvada, kad atsakovas 2000-05-12 nuomos sutarties 2.2 punkto nustatyta tvarka apie sutarties pratęsimą ieškovo neinformavo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog yra pasibaigusi nuomos sutartis ir dėl to nėra pagrindo iškeldinti atsakovą, kadangi jokio susitarimo dėl termino atnaujinimo šalys nėra pasirašiusios, ieškovas nesutiko, jog atsakovas liktų patalpose pasibaigus nuomos terminui. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nuomos sutartis tapo neterminuota. Sąskaitos atsakovui yra pateikiamos dėl to, kad atsakovas ir toliau naudojasi patalpomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rimi Lietuva“ prašo sprendimą palikti galioti, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas turėjo įsitikinti nuomininko valia prieš sudarydamas sandorius dėl tų pačių patalpų nuomos. Sąskaitų pateikimas atsakovui po 2008-06-08 patvirtina, kad ieškovas ir toliau nori nuomoti patalpas, gauti pajamas ir nuomininko asmuo jam nėra svarbus. Ieškovas netgi 2009-06-01 pranešimu pasiūlė atsakovui nuomotis tas pačias patalpas, tačiau jau pakeistomis nuomos sąlygomis (padidinta kaina). UAB „Vilpostus“ nurodė, kad pranešimą ieškovui buvo bandoma įteikti visais žinomais adresais, tačiau įteikti dokumentus pavyko tik tada, kai su ieškovo atstovu buvo susiekta telefonu ir jis pats atvyko į kurjerių tarnybą pasiimti korespondencijos. Jei ieškovui atsakovo atsakymą buvo gauti aktualu operatyviai, tai ieškovas turėjo sudaryti galimybes operatyviai gauti korespondenciją. Ieškovas, jau 2008-03-27 pasirašęs nuomos sutartį su UAB „Palink“ dėl tų pačių patalpų, ignoruoja sutarties 2.1. punkte nurodytą sąlygą, kurioje numatyta, jog atsakovas bet kuriuo atveju turi pirmenybės teisę išsinuomoti patalpas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys ir tos sąlygos turi būti pateiktos nuomininkui iki naujos sutarties pasirašymo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Palink“ prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo motyvais ir pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovai apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovas – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas apskųstajam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių ginčas yra kilęs iš 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. PC/011/V, sudarytos tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Rimi Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo sąlygų nevienodo aiškinimo. Ieškovas reikalavimą pripažinti nurodytą 2000-05-12 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB „Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų patalpų grindžia faktine aplinkybe, kad atsakovas pagal nuomos sutarties 2.1 punktą, turėdamas pirmenybės teisę vienašališkai pratęsti šią nuomos sutartį kas vienerius metus, nepasinaudojo šia teise, nes per sutarties 2.2 punkte nustatytą terminą, t.y. likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki sutarties laikotarpio einamaisiais metais pasibaigimo, o būtent iki 2008-03-08, pranešti apie tokį ketinimą, ieškovui apie ketinimą pratęsti nuomos sutartį dar vieneriems metams nepranešė, į ieškovo kreipimąsi nereagavo, dėl ko ieškovas padarė išvadą, kad šalių nuomos sutartis pasibaigė ir sudarė nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų nuomos su trečiuoju asmeniu UAB ‚Palink“. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino, motyvuodamas tuo, kad šalių sutarties 2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos teisiškai ydingai, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog tuo metu, kai atsakovas turėjo pranešti apie ketinimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ar pratęsimo, ieškovui buvo sunku įteikti korespondenciją, be to ieškovas turėjo būti suinteresuotas nuomos santykių tęstinumu ir privalėjo imtis visų priemonių, kad sužinotų apie atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Apeliantas (ieškovas) su tokiomis teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir teisėjų kolegija iš esmės apeliantui pritaria.
Kaip matyti iš šalių nuomos sutarties sąlygų (b.l. 14-26), nuomos sutarties terminas yra aptartas sutarties 2 skyriuje. Šio skyriaus 2.1 punkte nurodyta, kad nuomos sutartis sudaroma vienerių metų laikotarpiui nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos ir nuomininkas (atsakovas) turi pirmenybės teisę vienašališkai pratęsti šią nuomos sutartį kas vienerius metus. Maksimalus sutarties galiojimo terminas - dvidešimt metų. To paties skyriaus 2.2 punkte nurodyta, kad, pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui, nuomininkas turi teisę vienašališkai rinktis, ar pratęsia sutarties galiojimą sekančiam vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar ją nutraukia. Nuomininkas įsipareigoja pranešti nuomotojui apie tokį ketinimą ne anksčiau kaip po pirmųjų dvylikos nuomos mėnesių, taip pat likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno sutarties laikotarpio pasibaigimo. Taigi, kaip iš esmės teisingai apeliaciniame skunde nurodo ieškovas, jokio prieštaringumo tarp sutarties 2.2 punkto pirmojo ir sekančių sakinių nėra: pirmasis sakinys įtvirtina atsakovo (nuomininko) teisę, pasibaigus kiekvienam vienerių metų nuomos laikotarpiui, vienašališkai rinktis, ar pratęsti sutarties galiojimą sekančiam vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar ją nutraukti, o kitas sakinys nustato tokio apsisprendimo pranešimo ieškovui (nuomotojui) terminą - likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno sutarties laikotarpio pasibaigimo. Kitoks aiškinimas reikštų formalų teisės normų taikymą, prieštarautų sutarties laisvės principo, nustatančio, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.), neatitiktų reikalavimo sutartis vykdyti sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).
Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo patalpos nuomininkui perduotos 2000-06-08 perdavimo-priėmimo aktu (b.l. 27), todėl nuomos termino galiojimo laikas skaičiuotinas nuo 2000-06-08. Vadinasi, 2008 metais, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki patalpų nuomos termino pabaigos, t.y. ne vėliau kaip iki 2008-03-08 atsakovas privalėjo pranešti ieškovui apie tai, ar nuomininkas išreiškia valią dėl nuomos sutarties galiojimo pratęsimo ar ją nutraukia. Teisėjų kolegija pažymi, jog kitoks šalių sutarties minėtų nuostatų aiškinimas būtų tik pažodinis, atsietas nuo kitų sutarties sąlygų, nelogiškas ir neteisingas, neatitiktų šalių valios, išreikštos sutartyje bei prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms (CK 6.193 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ir atsakovas neginčija, jog apie savo apsisprendimą (ketinimą) dėl sutarties galiojimo sekančiam vienerių metų laikotarpiui tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis, ar jos nutraukimo, privalėjo išreikšti ieškovui likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki einamojo sutarties laikotarpio pasibaigimo, kadangi įrodinėja, jog savo pranešimą išsiuntė laiku, bet tik dėl to, kad ieškovui korespondenciją tuo laikotarpiu įteikti buvo sunku, pranešimas ieškovui buvo išsiųstas vėliau. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovo atsikirtimai ir pirmosios instancijos išvada, kad sutarties 2.2 punkto sąlygos yra suformuluotos teisiškai ydingai yra nepagrįsta.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, įrodinėjo, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog jis laiku negavo atsakovo pranešimo dėl ketinimų pratęsti nuomos sutarties galiojimą. Atsakovas teigia, kad jo pranešimas, įformintas 2008-02-25 raštu, buvo 2008-02-29 pateiktas pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“, o pastarasis patvirtino ir pateikė dokumentus, kad dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą, korespondencijos įteikimas užtruko. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo pozicija, sprendime nurodė, jog šalių vykdomas susirašinėjimas nebuvo efektyvus, ieškovas neginčijo aplinkybės, kad tuo metu, kada atsakovas turėjo pranešti apie ketinimus, buvo problematiška įteikti korespondenciją ieškovui. Ieškovas su tokiais teismo motyvais nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismo pateiktas faktinių aplinkybių aiškinimas neatitinka tikrovės, nes jokių problemų dėl korespondencijos įteikimo nėra buvę. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu faktinių aplinkybių vertinimu.
Bylos duomenys tvirtina, kad pats ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo, o būtent: 2008-02-20 pateikė atsakovui oficialų paklausimą, ar atsakovas yra linkęs toliau tęsti patalpų nuomos santykius (b.l. 30, 31), tačiau iš atsakovo atsakymo negavo. Atsakovo teiginys, kad jis pranešimą, įformintą 2008-02-25 raštu, 2008-02-29 įteikė pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“, o pastarasis korespondenciją įteikė pavėluotai dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą, nėra pagrįstas patikimais ir neginčytinais įrodymais, todėl vertintinas kritiškai (CPK 178, 185 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjimu atveju atsakovas savo teiginių neįrodė.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia (b.l. 61-63), kad pranešimas ieškovui apie ketinimą pratęsti nuomos sutartį buvo įformintas 2008-02-25 raštu. Tuo tarpu į bylą yra pateikti du tokio turinio pranešimai, kurių nei įforminimo data, nei registracijos numeriai nesutampa – vienas surašytas 2008-02-23 Nr.11 (b.l. 93), kitas – 2008-02-25 Nr.083 (b.l. 39). Atsakovas teigia, kad pranešimas pasiuntinių pašto įstaigai UAB „Vilpostus“ pateiktas 2008-02-29, tuo tarpu UAB „Vilpostus“ 2009-03-12 rašte (b.l. 91) nurodoma, kad iš atsakovo registruoti laiškai ieškovui buvo paimti 2009-02-25. Atsakovas teigia, kad UAB „Vilpostus“ korespondenciją įteikė pavėluotai dėl ieškovo nereagavimo į pranešimus ir nurodymo į kitą adresą, tačiau iš jau minėto rašto (b.l. 91) matyti, kad pranešimai, informuojantys apie ieškovui adresuotus laiškus iš UAB „Rimi Lietuva“ buvo palikti tik 2008-03-26, 2008-03-27, o korespondencija įteikta 2008-03-09 pagal pranešimą telefonu. Iš UAB „DPD Lietuva“ 2009-03-09 rašto (b.l. 92) matyti, jog siuntų, skirtų ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nepavyko iš karto pristatyti, tačiau nėra nurodyta, kada buvo tai daroma. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Vilpostus“, užsiimančioje kurjerio veikla, nėra vedama siunčiamos korespondencijos registracija, kuri leistų objektyviai nustatyti, kada siunčiama korespondencija yra perduodama bendrovei. Esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams tarp faktinių aplinkybių, nėra pagrindo paminėtus įrodymus laikyti patikimais ir patvirtinančiais atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas tinkamai ir laiku pranešė ieškovui apie savo ketinimus pratęsti nuomos sutartį (CPK 185 str., CK 1.5 str.).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nuomos teisinių santykių tęstinumu ypatingai turėjo domėtis patalpų savininkas - ieškovas, kuris gauna pajamas iš nuomos, todėl galėjo imtis kitų teisinių priemonių, kad tiksliai išsiaiškinti atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo. Pažymėtina, jog ieškovas nuomojamų patalpų savininku tapo 2007-08-14 ir apie tai negalėjo būti nežinoma atsakovui (b.l. 28-29), todėl pastarasis ir turėjo būti labiau suinteresuotas nuomos santykių tęstinumu su naujuoju savininku ir informuoti šį apie savo ketinimus, nelaukdamas sutarties 2.2 punkte nustatyto termino pabaigos. Ieškovas, kaip jau minėta, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad sužinotų atsakovo valią dėl sutarties pratęsimo ar nutraukimo ir 2008-02-20 pateikė atsakovui dėl to oficialų paklausimą (b.l. 30, 31), į kurį atsakymo iš atsakovo negavo. Vėlesnis šalių susirašinėjimas (b.l. 33-46) iš esmės vyko jau ne dėl ketinimų pratęsti nuomos sutartį, o dėl jos sudarymo naujomis sąlygomis. Todėl teigti, kad ieškovas nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, jog sužinotų galimą nuomininko valią dėl nuomos santykių tolesnio tęstinumo, nėra pagrindo. Atmestini taip pat atsakovo argumentai, kad jam buvo paliktas pernelyg trumpas laiko tarpas pasinaudoti pirmumo teise sudaryti naują nuomos sutartį, kadangi, kaip tvirtina šalių susirašinėjimas, atsakovas nė nebandė šia savo teise pasinaudoti, o ėmėsi įrodinėti, jog jis tinkamai informavo ieškovą apie nuomos sutarties pratęsimą.
Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovu, laikė, jog aplinkybė, kad ir po 2008-06-08 (nuomos sutarties termino pabaigos) ieškovas pateikia atsakovui sąskaitas už teikiamas nuomos paslaugas, už kurias atsakovas atsiskaito, rodo, jog šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad ginčo sutartis yra galiojanti ir nėra pagrindo konstatuoti, jog ji pasibaigė suėjus jos terminui (CK 1.71, 6.173, 6.481, 6.496 str.). Ieškovas su tokia išvada nesutinka, nurodo, kad jis, pasibaigus nuomos sutarties terminui, prieštaravo, jog atsakovas ir toliau naudotųsi nekilnojamuoju turtu, o sąskaitas už patalpų naudojimą išrašo ir apmokėjimą priima tik dėl to, kad atsakovas nesutiko su ieškovo reikalavimu išsikelti, liko nuomotose patalpose, jomis naudojasi, dėl ko ieškovas negali perduoti patalpų kitam nuomininkui ir gauti iš jo pajamas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog pasibaigus sutarties terminui nuomotojas (ieškovas) prieštaravo, kad nuomininkas (atsakovas) toliau naudotųsi nuomojamu turtu, o būtent: pareiškė ieškinį teisme dėl atsakovo iškeldinimo (b.l. 2-6, 9, 11-12). CK 6.496 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba šio kodekso 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 straipsnį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-05-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2010 pasisakė, kad CK 6.481 straipsnyje nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje JAV korporacija GT International, Inc. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-40/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo poziciją yra akivaizdžiai išreiškęs savo raštuose atsakovui: 2008-02-20 užklausdamas apie ketinimą pratęsti nuomos sutartį, o, negavęs atsakymo, pateikdamas pasiūlymą sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, vėliau – pareikšdamas ieškinį dėl iškeldinimo. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad CK 6.481 straipsnyje nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Taigi šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos ar nuomotojo veiksmai nesudaro pagrindo aiškiai nuspręsti, kokia yra nuomotojo valia, nuomininkas, siekdamas sutarties modifikavimo į neterminuotą, vykdydamas savo kaip sutarties šalies pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, turi kreiptis į nuomotoją ir jo valią išsiaiškinti (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas į ieškovą nesikreipė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, esant CK 6.481 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t.y. vienai šaliai toliau naudojantis išsinuomotu turtu, o kitai dėl to neprieštaraujant, keičiasi tik viena nuomos sutarties sąlyga – sutartis iš terminuotos tampa neterminuota ir nuomos santykiai tęsiasi sutartyje sulygtomis sąlygomis. Jei bent viena šalis pageidauja keisti kitas sutarties sąlygas, dėl nuomos santykių tęsimo būtinas atskiras šalių susitarimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas siūlė atsakovui sudaryti sutartį naujomis sąlygomis, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija faktą, kad ieškovas pateikinėjo sąskaitas už naudojimąsi turtu ir priiminėjo iš atsakovo nuomos mokestį, vertina kaip CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymą, nes atsakovas ieškovo reikalavimu patalpų neatlaisvino, toliau jomis naudojasi, todėl ieškovas negali perduoti patalpų kitam nuomininkui ir gauti iš jo pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus susiklosčiusią situaciją, abiejų šalių veiksmus, atsižvelgus į teisinių santykių pobūdį, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.481 straipsnyje nustatytą taisyklę dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą. Tokiu būdu, nuomininkui, nepranešus savo pasirinkimo per sutartyje sulygtą terminą ir pasibaigus vienerių metų nuomos laikotarpiui, laikytina, jog terminuota šalių sutartis pasibaigė (CK 6.496 str.).
Pagal CK 6.535 straipsnio 4 dalį, pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, pasibaigus nuomos sutarčiai, iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), geranoriškai neišsikėlė ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip patalpų savininko, teises. Patalpų savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Tuo pagrindu tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti – kad jis yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 178 str.), ieškinys tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – 385 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 7-8, 149).
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo UAB “Rimi Lietuva” (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u spre ndžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:
pripažinti 2000 m. gegužės 12 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PC/011/V, sudarytą tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Rimi Lietuva“ dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos pasibaigusia nuo 2008 m. birželio 8 d. ir iškeldinti atsakovą UAB „Rimi Lietuva“ iš šių negyvenamųjų patalpų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Rimi Lietuva“ (duomenys neskelbtini) 385 (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (duomenys neskelbtini) naudai ir 11 (vienuolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybės naudai.