- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- II-88-659/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, nedalyvaujant skundą pateikusiems asmenims, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. G. ir V. Č. G. (toliau – pareiškėjai), gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2017 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. A. atžvilgiu, nesant teisės nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 ir 488 straipsniuose.
Nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes, neįžiūrima R. A. veiksmuose ANK 73 str., tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesams, bei ANK 488 str., viešosios rimties trikdymas, nusižengimų (b. l. 5-6).
Šalies argumentai
Nesutikdami su priimtu nutarimu, I. G. ir V. Č. G. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skunde nurodo, kad apie dvejus metus, kiekvieną dieną, nuo 07.00 iki 23-24.00 val. iš 23 buto kyla triukšmas – daužoma į lubas, šūkauja ir verkia vaikai. Kelis kartus prašė, kad netriukšmautų, tačiau buvo tik įžeidinėjami, varomi išsiraustyti. Po apsilankymo iš Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos skyriaus (toliau – VTAS) vyr. specialistės A. V. padėtis pablogėjo. Pareiškėjų teigimu, nebuvo atliktas visapusiškas tyrimas, nebuvo apklaustas nė vienas kaimynas (b. l. 3).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucijos viršininkas prašė skundo netenkinti. Nurodo, kad nutarimas yra teisiškai pagrįstas ir teisėtas, kadangi policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad informacija, jog motina neprižiūri savo vaikų, kurie nuo 07.00 iki 23-24.00 val. pastoviai verkia su trumpomis pertraukomis, daužo į lubas, bilda visokiais garsais, o ir tai, kad vaikų nei žiemą, nei vasarą neveda į lauką, nepasitvirtino. Tuo metu namuose buvo mama R. A. su trimis vaikais, vienas jų sirgo, todėl verkė. Be to, vienam iš vaikų – mergaitei yra nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, kuriai reikalinga speciali priežiūra ir kurią kartais ištinka pykčio priepuoliai. I. G. ir V. Č. G. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 16).
Šalies argumentai
I. G. ir V. Č. G. 2017 m. vasario 2 d. pareiškime (prašyme) nurodo, kad 23 bute gyvena šeima su trimis vaikais. Vaikų tėvas dirba užsienyje, o motina neprižiūri vaikų, kurie nuo 07.00 iki 23-24.00 val. verkia su pertraukomis. Daužo į lubas, bilda visokiais garsais. Vaikų nei žiemą, nei vasarą neveda į lauką. Prašo ištirti šį įvykį ir imtis priemonių susidariusiai padėčiai ištaisyti (b. l. 8).
Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2017 m. vasario 1 d., 11.11 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad bute nuo 07.00 val. ryto verkia vaikai. Įtariama, kad gali būti palikti vieni. Pareiškėjas nueiti pas kaimynus atsisakė. Informacija nepasitvirtino, kadangi policijos pareigūnams nuvykus, namuose buvo mama su trimis vaikais. Vienas vaikas serga, dėl to ir verkia. 2017-02-02 gautas V. Č. G. pareiškimas (b. l. 9).
R. A. savo rašytiniame 2017 m. vasario 13 d. paaiškinime nurodo, jog su kaimynais iš 20 buto konfliktuoja nuo jų atsikraustymo momento – apie 2 metus. Kartu su vyru augina tris nepilnametes dukras: E. A., gim. (duomenys neskelbtini), G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Vyras dirba užsienyje, todėl vaikų auklėjimu užsiima ji. Vienų jų namie nepalieka. Dukrai G. yra nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Dukra yra artistė. Kartais būna, kad ją ištinka pykčio priepuoliai. Darbo dienomis dukros eina miegoti apie 20-21.00 val., savaitgaliais – apie 22.00 val. Būna, kad mažiausioji dukra E. atsibunda naktį, nes nori pieno, o jai nespėjus jį atnešti, pastaroji pradeda verkti. Prieš tai (pareiškėjų pateiktą pareiškimą), apie dvi savaites, sirgo visa šeima- dukros buvo neramios, tai buvo, jog ir naktimis paverkdavo. Po policijos pareigūnų atvykimo bandė kalbėti su kaimynais iš 20 buto, tačiau jie nepanoro, sakydami, kad policiją kvies tiek kiek reikės (b. l. 12).
Iš neįgalumo lygio pažymos kopijos, esančios byloje, matyti, kad G. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-10-22 iki 2017-11-05 yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis – priežastis: (duomenys neskelbtini) (pagal TLK-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas. Nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą.
Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 73 bei 488 straipsnius šiuo atveju nepradėta pernelyg skubotai, nesiėmus visų įstatyme numatytų priemonių tinkamai atlikti galimų pažeidimų aplinkybių tyrimą ir nustatyti šioje konkrečioje situacijoje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.
Iš skundo medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados specialistė S. Č. (toliau – pareigūnas) 2017 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius R. A. veiksmuose administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 bei 488 straipsniuose, požymių. Analizuojant pateiktą medžiagą matyti, jog I. G. ir V. Č. G. 2017 m. vasario 2 d. pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, prašydama ištirti, ar R. A. motinos valdžios nepanaudojo priešingai savo vaikų interesams ir ar nėra viešosios tvarkos trikdymo požymių (b. l. 8). Pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, jį motyvavo vien tuo, jog nagrinėjamoje medžiagoje R. A. veiksmuose neįžiūrima ANK 73 ir 488 straipsnių požymių. Atliekant tyrimą 2017 m. vasario 13 d. paaiškinimą pateikė R. A. (b. l. 12). Iš esmės vadovaujantis vien šio asmens paaiškinimu 2017 m. vasario 21 d. buvo konstatuota, kad R. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 ir 488 straipsniuose, požymių.
Visgi pažymėtina, kad pradėjus administracinio nusižengimo bylos tyrimą, ANK 73 straipsnio, 488 straipsnio taikymo kontekste iš esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai bei nenagrinėtos I. G. ir V. Č. G. pareiškime nurodytų įvykių aplinkybės, tiesiog apsiribota deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, jog „<..., neįžiūrima LR Administracinių nusižengimo kodekso 73 str. (Tėvų valdžios nepanaudojimas vaiko interesams) bei LR ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas).>“. Nagrinėjamu atveju aišku, kad pareigūnas darydamas tokią išvadą rėmėsi tik R. A. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nerinko kitų duomenų, o tai lėmė, kad paminėta išvada praktiškai nėra motyvuota. Kitaip tariant, skundžiamame nutarime nepasisakyta nei dėl I. G. ir V. Č. G. pareiškime nurodytų aplinkybių, nei dėl R. A. pateikto paaiškinimo, visiškai neanalizuoti R. A. veiksmai bei jų teisėtumas, tiesiog išvardintas byloje esančios medžiagos (t. y. I. G. ir V. Č. G. pareiškimo, R. A. paaiškinimo) turinys, nepateikiant jokios šios medžiagos analizės. Taigi pareigūnas skundžiamą išvadą padarė nepatikrinęs pareiškėjų nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių, neatlikęs įstatymo numatytų veiksmų. Teismo vertinimu, pareigūnas, atlikdamas tyrimą ir priimdamas tik paviršutinišką nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikų aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai.
Pažymėtina, jog iš I. G. ir V. Č. G. skundo matyti, kad R. A. namuose lankėsi VTAS vyr. specialistė A. V.. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti bei VTAS vyr. specialistę A. V. apklausti dėl minėtų įvykių. Taip pat, pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ignoravo būtinybę apklausti gretimai su I. G. bei V. Č. G. ir R. A. gyvenančius kaimynus. Šių asmenų parodymai apie susidariusią situaciją, siekiant nustatyti, ar R. A. veiksmuose nėra aukščiau aptartų galimų veikos požymių, yra reikšmingi, tačiau pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neapklausė minėtų asmenų.
Nors skundo medžiagoje yra pateiktas rašytinis I. G. ir V. Č. G. pareiškimas, tačiau visgi paties tyrimo metu pareiškėjai nebuvo apklausti, buvo apsiribota tik jų rašytiniu pareiškimu, o tai, teismo vertinimu, rodo gana paviršutinišką pareigūnų požiūrį į asmenis, besikreipiančius pagalbos į policijos įstaigą. Teismo manymu, siekiant išsamiau išsiaiškinti įvykių aplinkybes, nagrinėjamu atveju svarbu papildomai apklausti ir pačius pareiškėjus, suteikiant jiems galimybę duoti išsamesnius paaiškinimus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo nuomone, pareigūnas, atlikęs tyrimą, turėjo išnaudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar pareiškėjų pareiškime nurodyti duomenys atitinka tikrovę.
Pažymėtina, jog skundą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju tyrimą atlikusią ir 2017 m. vasario 21 d. nutarimą priėmusią instituciją. Teismo aktyvumas pasireiškia bylose kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu, gali būti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti išsamaus tyrimo, kas pagal kompetenciją priklauso kitai institucijai. Juo labiau, kad šiuo atveju tikrinamas tik nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstumas ir teisėtumas. Teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti išsamų administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje būtina atlikti išsamų tyrimą, surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar padaryti pareiškėjų nurodomi nusižengimai ir esant būtinybei surašyti administracinio nusižengimo protokolą ar motyvuotai atsisakyti pradėti teiseną.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai, o priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2017 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną naikintinas, o byla grąžintina institucijai, priėmusiai nutarimą, tyrimui papildyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų I. G. ir V. Č. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados 2017 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir bylą grąžinti Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.