Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

V. J. nubaustas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 8 d. apie 21 val. 45 min. , Panevėžyje, Beržų gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį neblaivus (1,57 promilių girtumas).

II.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliaciniame skunde nesutinkama su miesto apylinkės teismo nutarimu ir manoma, kad jis, V. J., nubaustas per švelniai, nes nebuvo pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Todėl prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti V. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. ATPK 297 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, be kita ko, turi patikrinti, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pažymėtina, kad V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2) užfiksuoto V. J. nustatyto girtumo laipsnio (1,57 promilės), bei byloje esančio alkotesterio Alcotest 7410 Nr. ARPE-0702, kuriuo buvo nustatinėjamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas, patikros sertifikato (b. l. 15) matyti, kad nustačius V. J. neblaivumą, turėjo būti pritaikyta 5 procentų paklaida, vadinasi, V. J. turėjo būti pripažintas padaręs pažeidimą, būdamas lengvo neblaivumo laipsnio, t. y. 1,49 promilės (1,57 – 5%). Atsakomybė už neblaivaus asmens, kuriam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, vairavimą yra numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, neteisingai taikė materialines teisės normas. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Be to, apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni ir apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų bei neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šios teisės normos 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

V. J. padarytasis pažeidimas, kada jam nustatytas 1,49 promilių girtumas, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo įvertinama paskiriant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Taigi, miesto apylinkės teismo nutarime nurodytosios aplinkybės negali būti priežastimi taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad V. J. skirta nuobauda buvo netinkamai individualizuota ir nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Todėl miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir V. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.