Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui R. A. dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiai ir vienašalės restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovas su atsakovu 2018 m. spalio 5 d. sudarė automobilio Jaguar F-PACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo automobilį už 35 000,00 Eur; 2018 m. spalio 9 d. ieškovui nuvykus įregistruoti automobilio, valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojas pranešė, kad automobilis yra pavogtas Italijoje, 2018 m. spalio 8 d. paskelbta automobilio paieška; dėl šios priežasties policijos pareigūnai paėmė automobilį; o prokuroro 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimu automobilis buvo grąžintas jo savininkui Italijos bendrovei ALD Automotyve Italija SRL.

3. Ieškinio teisiniame pagrinde prašoma automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovas neįvykdė savo pareigos – neužtikrino, kad automobilis priklauso pardavėjui. Ieškovas prašo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą 35 000,00 Eur kainą, nes atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, be pagrindo įgijo turtą – ieškovo pinigus.

7. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 26 d., metu ieškovas V. Š. palaikė ieškinį bei žodžiu paaiškino, kad ginčo automobilį rado BRC autocentre, susitaręs su atsakovu ofise jam padavė 11 000,00 Eur grynaisiais bei padarė du pavedimus po 12 000,00 Eur iš savo bei sutuoktinės sąskaitų; ikiteisminio tyrimo metu atsakovas surado ieškovui advokatą, kuris už jį rašė prašymą prokurorui dėl automobilio grąžinimo bei žadėjo pinigus grąžinti tuo atveju, jei automobilio nepavyks atsiimti, bet vėliau atsakovas pradėjo ieškovo vengti.

9. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo advokatas V. B. palaikė ieškinį; papildomai akcentavo, kad atsakovas yra verslininkas, tačiau jokių kontaktų dėl automobilio įsigijimo neišsaugojo; teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolis nustatė, kad atsakovo banko sąskaitose nėra lėšų, nors atsakovas žadėjo ieškovui pinigus grąžinti; atsakovo sąžiningumas nėra aktualus, sprendžiant dėl vienašalės restitucijos taikymo.

Motyvuojamoji dalis

10. Ieškinys tenkinamas visiškai.

11. Nagrinėjamu atveju byloje kilo dvejopo pobūdžio ginčas. Pirma, ar egzistuoja teisinis pagrindas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad atsakovas pardavė jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį. Antra, ar pripažinus šią sutartį negaliojančia, egzistuoja visos teisinės prielaidos, būtinos vienašalės restitucijos taikymui, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą.

Dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

13. Iš CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktos pirkimo–pardavimo sutarties sąvokos galima spręsti, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą, bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktą neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. CK 6.321 straipsnis taikytinas ir esant viešosios teisės pažeidimų ar ribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011).

14. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjo pareiga patvirtinti daikto nuosavybės teisę yra vieną iš esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, šios pareigos (įtvirtintos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje, 6.317 straipsnio 2 dalyje ir 6.321 straipsnyje) pažeidimas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarančiu pagrindą pačią pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu.

15. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kilus ginčui dėl pardavėjo pareigos patvirtinti daikto nuosavybės teisę tinkamo įvykdymo, nuosavybės teisę į automobilį, kuriam privaloma teisinė registracija, patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys; pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą; kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo–pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010 ir kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovas į teismo posėdį nepageidavo atvykti ir neteikė teismui įstatymo nustatyta tvarka (davus priesaiką) žodinių paaiškinimų apie automobilio įsigijimo aplinkybes iš pirminio pardavėjo. Atsakovo advokatė į klausimą žodžiu atsakė, jog atsakovas negali pateikti identifikacinių duomenų ar/ir kontaktų asmenų, iš kurių įsigijo automobilį, nes atsakovo telefonas įkrito į vandenį. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sumokėtą kainą pradiniam pardavėjui už įsigytą automobilį. Atsakovo atsiliepime išdėstytos neaiškios automobilio įsigijimo aplinkybės apie tai, kad atsakovas automobilį 2018 m. liepos mėnesį surado turguje ir susitarė dėl jo kainos, tačiau automobilį įsigijo tik 2018 m. rugpjūčio 28 d. pagal sudarytą sutartį, o automobilį pagal tą pačią italų kalba sudarytą sutartį įregistravo Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 14 d. Be to, atsiliepime atsakovas pats sau prieštarauja, iš vienos pusės įrodinėdamas, kad tapo automobilio savininku, kuomet pasirašęs 2018 m. rugpjūčio 28 d. sutartį italų kalba kartu su pardavėjo atstovais nuvyko į valstybės įmonę „Regitra“ įregistruoti automobilio atsakovo vardu; tačiau iš kitos pusės atsakovas atsiliepime kelia klausimus dėl to, ar jis tikrai tapo automobilio savininku, nes pats pabrėžia, kad neaišku, ar ta sutartis italų kalba iš tikrųjų buvo pirkimo-pardavimo sutartis, kodėl ji buvo nepasirašyta, ar ją pateikė valstybės įmonei „Regitra“ įgalioti asmenys.

17. Vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas, kuriuo remdamasis atsakovas įrodinėja tinkamai įvykdęs pardavėjo prievolę patvirtinti savo nuosavybės teisę į automobilį – italų kalba surašytas dokumentas „Atto di vendita“ (el.b.l. 116, t. I), kurio vertimą atsakovo advokatė pateikė teismo posėdžio dieną (el.b.l. 133-134, t. I). Nepaisant to, kad pastarojo dokumento pavadinimas išverstas „Pardavimo sutartis“, iš dokumento turinio matyti, kad šiuo dokumentu atsakovui nebuvo perleista nuosavybės teisė; dokumente nebuvo aptartos automobilio pardavimo sąlygos, įskaitant ir esminę – kainą; pastaruoju dokumentu automobilio savininkas pavedė atsakovui automobilį parduoti už 43 000,00 Eur kainą; šis įgaliojimas buvo išduotas 2018 m. rugpjūčio 28 d. Italijoje Milano mieste, įgaliojimą atsakovui išdavė Italijos bendrovė ALD Automotyve Italija SRL, įgaliojimą patvirtino notaras.

18. Teismas, vertindamas atsakovo gyvenimišką patirtį ir asmenybę, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias, pateikė įrodymus, jog jis dirba 6 įmonėse bei turi akcijų: uždarojoje akcinėje bendrovėje „Viduržemio perlas“ (direktorius, akcininkas), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Briliantinės lubos“ (direktorius), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rimveda“ (pardavimų vadovas), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Įdomus“ (pardavimų vadovas), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Stogdengiai“ (direktorius, akcininkas); uždarojoje akcinėje bendrovėje „Meta“ direktoriumi, yra bendrovės akcininkas.

19. Taigi, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą apie atsakovo kaip pardavėjo pareigos - patvirtinti automobilio nuosavybės teisę - įvykdymą (plačiau žr. teismo sprendimo 16-18 punktus) nustatė, kad atsakovas šios savo prielaidos neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Priešingai, teismas, įvertino atsakovo raštu nurodytas mažai tikėtinas aplinkybes apie automobilio įsigijimą (kuomet turguje liepos mėnesį susiderama dėl automobilio pardavimo ir jo kainos, o automobilis parduodamas ir įregistruojamas tik po 2-3 mėnesių) bei viena kitai prieštaraujančias prielaidas (kuomet atsakovas neapsisprendžia, ar jis tapo automobilio savininku, ar pats dvejojo, kad juo tapo), atsakovo procesinį elgesį (žodinių paaiškinimų nedavimą, įrodymų apie pradiniam pardavėjui sumokėtą kainą nepateikimą, negalėjimą nurodyti jokių konkrečių pirminio pardavėjo įgaliotų asmenų); atsakovo elgesį ikiteisminio tyrimo metu (kuomet jis ieškovui surado advokatą ir žadėjo grąžinti pinigus už automobilį), atsakovo kaip verslininko patirtį, automobilio pardavimo aplinkybes (kuomet atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių nusprendžia pardavęs automobilį 2018 m. spalio 5 d. pats asmeniškai (o ne kartu su nauju pirkėju) 2018 m. spalio 7 d. (sekmadienį) automobilį išregistruoti, ir iš karto kitą dieną 2018 m. spalio 8 d. (pirmadienį) policija paskelbia automobilio paiešką). Visų šių aplinkybių kontekste teismas daro labiausiai tikėtiną prielaidą, kad atsakovas, turėdamas didelę verslo patirtį (ir veikdamas Italijoje išduoto notarinio įgaliojimo pagrindu) akivaizdžiai suvokė, jog ieškovui parduoda (vogtą ar kitu būdu be teisėto pagrindo valdytą) atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį automobilį (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 12-19 punktus), teismas daro išvadą, kad atsakovo kaip pardavėjo esminės pareigos - patvirtinti ieškovui parduoto automobilio nuosavybės teisę - neįvykdymas yra laikomas imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, sudarančiu pagrindą tarp ieškovo ir atsakovo 2018 m. spalio 5 d. sudarytą Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu.

Dėl vienašalės restitucijos taikymo

21. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, visais atvejais turi būti sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas pagal CK 6.145-6.153 straipsnius, reglamentuojančius restitucijos taikymo taisykles (CK 1.82 straipsnio 2-3 dalys).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pritaikius restituciją asmuo turi būti grąžinamas į ankstesnę padėtį, kas reiškia, kad asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Kitaip tariant, dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2019).

23. Nagrinėjamu atveju automobilis jau yra grąžintas teisėtam savininkui daiktinės teisės normų pagrindu, kas reiškia, kad dvišalė restitucija negalima. Vadinasi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas kausimas, ar yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą – 35 000,00 Eur.

24. Teismas atmeta kaip neįtakojančius restitucijos taikymo klausimo atsakovo raštu išsakytus argumentus, jog ieškovas nepateikė įrodymų apie visos kainos už automobilį atsakovui sumokėjimą. Teismas tokios išvados priėjo atsižvelgęs į tai, kad į bylą pateikta 2018 m. spalio 4 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (el.b.l. 5, t. I), kurioje atsakovas savo parašu patvirtino apie sumokėtą 35 000,00 Eur transporto priemonės kainą; pats atsakovas į teismo posėdį neatvyko bei žodinių paaiškinimų (davęs priesaiką) neteikė; jokių pretenzijų ikiteismine tvarka ar teisme dėl įpareigojimo sumokėti skolą už automobilį ieškovui nereiškė.

25. Teismui sprendimo 19 punkte padarius labiausiai tikėtiną prielaidą, kad atsakovas žinojo, jog parduoda vogtą (ar kitu būdu neteisėtai valdomą) automobilį, kuris jam nuosavybės teise nepriklauso, bei atsakovui nepateikus įrodymų, jog jis pats pradiniam automobilio pardavėjui (teisėtam savininkui) buvo sumokėjęs automobilio kainą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas be teisėto pagrindo įgijo iš ieškovo pinigines lėšas už atsakovui nepriklausiusio automobilio pardavimą, dėl ko atsakovui kyla pareiga pastarąsias lėšas grąžinti ieškovui; priešingu atveju atsakovas bus nepagrįstai praturtėjęs (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas taiko vienašalę restituciją ir priteisia iš atsakovo ieškovui 35 000,00 Eur sumokėtą automobilio kainą (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.82 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 788,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

28. Teismui tenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, teismo patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. Š. ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2018 m. spalio 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) kuria V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsigijo iš R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį Jaguar F-PACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 000,00 Eur kainą.

Taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš atsakovo R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35 000,00 Eur sumokėtą automobilio kainą.

Priteisti ieškovui V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 788,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (tris eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.